Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, nedirbantis (turi neįgalumą), gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2021 m. vasario 17 d., pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 80 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. 2022 m. balandžio 29 d., apie 20 val. 36 min., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį "Mersedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 2,22 promilių, neblaivumas.

P. P. ikiteisminio metu ir teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo išgėręs. Su draugu išgėrė butelį degtinės ir dar alaus. Norėjo grįžti namo, todėl ir vairavo transporto priemonę, nors ir jautėsi neblaivus. Pasak kaltinamojo, transporto priemonė priklauso jo sugyventinei N. G. Kaip nurodė kaltinamasis, jis transporto priemonę pasiėmė sugyventinei nežinant, kai pastaroji buvo darbe. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš apžiūros protokolo 2022 m. balandžio 29 d. matyti, kad nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos padarymo vietoje stovi automobilis "Mersedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-27).

Neblaivumo nustatymo aktas 2022 m. balandžio 29 d. patvirtina, kad Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Roberta Rubienė prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0236, patikros sertifikato Nr. 1659826, 2022 m. balandžio 29 d., 20.51 val., pirmojo tikrinimo metu P. P. nustatė 2,27 promilių neblaivumą, o 21.10 val., antrojo patikrinimo metu - 2,22 promilių neblaivumą (b. l. 28-29).

Aplinkybę, kad asmuo neblaivus vairavo transporto priemonę taip pat patvirtina J. G. parodymai. Kaip matyti iš liudytojo apklausos protokolo, ji važiuodama automobiliu 2022 m. balandžio 29 d. apie 20 val. 30 min. Šiaulių plentu, ties (duomenys neskelbtini) kaimu pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį "Mersedes Benz A170“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodama iš paskos, ji signalizavo garsiniu signalu ir transporto priemonė sustojo šalikelėje. Tada ji iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė transporto priemonės užvedimo raktelius. Pasak liudytojos, asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus. Į įvykio vietą greitai atvyko policijos pareigūnai, kuriems liudytoja ir nurodė automobilį vairavusį asmenį.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pripažinus kaltinamąjį kaltu jam skirtina bausmė.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis). Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia iš esmės į kaltinamojo asmenybę, per kurią geriausiai atsiskleidžia asmeniui skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Taip pat, jis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, kuria kaltinamas padaręs ir šioje baudžiamojoje byloje. Ši aplinkybė rodo, kad asmeniui paskirtos bausmės tiek bauda taikant administracinę atsakomybę, tiek ir areštas taikant baudžiamąja savo tikslų nepasiekė, todėl asmeniui skirtina pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), o maksimalus 1 metai už nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnyje. Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo poelgio, tačiau vien tik tai, kad asmuo pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką nereiškia ir jo nuoširdaus gailesčio. Teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu konstatuoja, kad asmuo yra susitaikęs su nusikalstamos veikos padarymu ir taikytina atsakomybe, tačiau apgailestavimo dėl pačios veikos teismas neįžvelgė. Be to, nuolatinis analogiškų nusikalstamų veikų darymas nesuponuoja pagrindo pripažinti nuoširdaus gailesčio. Atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, teismas kaltinamajam skiria 6 mėnesių bausmę. Teismas skirdamas švelnesnę nei vidurkyje numatytas bausmės vidurkis įvertino aplinkybę, kad šia nusikalstama veika žala nepadaryta ir didesnis pavojus, apart pačios nusikalstamos veikos pavojingumo, sukeltas nebuvo.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus, teistas ne kartą, todėl, teismo vertinimu, bausmės tikslai negali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė priklauso kaltinamojo sugyventinei ir byloje nėra duomenų, kad ji būtų žinojusi, kad su jai priklausančia transporto priemone bus daroma nusikalstama veika, transporto priemonės konfiskuoti nėra teisinio pagrindo, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad transporto priemonės vertė su PVM yra 960 Eur, todėl ši nurodyta vertė prilygintina konfiskuotino turto vertei ir išieškotina iš kaltinamojo.

Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (ją yra praradęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, į tai, kad asmuo ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės jos vairuoti, bet ir būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė ketverių metų laikotarpiui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. gegužės 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kadangi transporto priemonė grąžinta N. G. ir ji įsipareigojo saugoti ją iki proceso pabaigos šis įpareigojimas jai baigiasi savaime įsiteisėjus nuosprendžiui, todėl teismas papildomai šio klausimo nesprendžia.

Į bylą gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad teisinės pagalbos teikimo išlaidas kaltinamajam sudaro 60 Eur. Įvertinus tai, kad kaltinamasis turi neįgalumą (tai matosi vizualiai, asmuo be vienos rankos), kaip pats nurodė gauna nedidelę neįgalumo pašalpą, šios išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirti P. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti P. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo konfiskuotino turto –vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 960 Eur. Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti bylos numerį). Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 2 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą