Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajai V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), paskirtos viešųjų darbų bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant ją kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant ją kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. liepos 17 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajai V. J. paskirtos viešųjų darbų bausmės pakeitimo į areštą. Teikime nurodyta, kad V. J. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2019 m. balandžio 24 d. V. J. 2019 m. gegužės 9 d. atvyko į bausmę vykdančią instituciją, kur buvo sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas, paaiškinta viešųjų darbų atlikimo tvarka, ji buvo informuota apie pasekmes nevykdant paskirtos bausmės (asmens b. l. 10-14), viešuosius darbus dirbti sutiko (asm. b. l. 9), buvo duotas siuntimas dirbti viešuosius darbus Labdaros ir paramos fonde „Maisto bankas“ (asm. b. l. 15). Tačiau 2019 m. birželio 13 d. paaiškėjo, kad moteris nepradėjo dirbti viešųjų darbų (asm. b. l. 20), todėl už vengimą atlikti viešuosius darbus buvo įspėta (asm. b. l. 21). Po paskirto įspėjimo V. J. į Vilniaus regiono skyrių šaukiama neatvyko (asm. b. l. 22), nepateikė jokių pateisiamų priežasčių kodėl nedirbo viešųjų darbų, telefonu neatsiliepia, nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. liepos 8 d. viešųjų darbų neišdirbo nė vienos valandos (asm. b. l. 31). V. J. nuo 2019 m. balandžio 30 d. niekur nedirba (asm. b. l. 24), darbo Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja (asm. b. l. 32).

Nuteistoji V. J. 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje nurodė, jog supranta savo elgesį, taip pat paaiškino, kad nesinaudoja nurodytu telefono numeriu, šaukimo neatsiėmė, nes su vaiku visai vasarai buvo išvykusi pas močiutę, tėvai įprastai pasakydavo apie gautus laiškus. Nurodė, kad ji yra aštuntą mėnesį nėščia, nėštumas komplikuotas, jai neauga svoris, todėl prasidėjo kraujavimas, po ko ji ilgą laiką praleido ligoninėje. Ji nemanė, kad nėštumas bus komplikuotas, manė, kad galės atidirbti viešuosius darbus, tačiau gydytojai jai viską uždraudė. Nurodė, kad vyras, kuris šiuo metu yra išvykęs į užsienį, galėtų sumokėti baudą.

V. J. teismas suteikė galimybę pateikti teismui medicininius dokumentus, patvirtinančius jos nėštumą, tačiau nuteistoji teismui minėtų dokumentų nepateikė, po paskelbtos pertraukos į teismo posėdį, vykusį 2019 m. rugpjūčio 21 d. 16.10 val., neatvyko, telefonu pranešė, kad į teismo posėdį atvykti negali, nes jos močiutė prastai jaučiasi, todėl ji turi pas ją nuvykti, dokumentų pateikti taip pat negali, nes nepavyko užsiregistruoti pas gydytoją, o kreiptis į privatų centrą neturi pinigų. Todėl po pertraukos, įvertinus tai, kad apie posėdžio laiką ir vietą nuteistoji informuota tinkamai, teikimas išnagrinėtas nuteistajai V. J. nedalyvaujant.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė teismo posėdyje teikimą palaikė, taip pat nurodė, kad probacijos tarnyba neturi dokumentų, patvirtinančių nuteistosios nurodytas aplinkybes, pastaroji visą probacijos laikotarpį nesikreipė į jos priežiūrą vykdančią specialistę, jai nieko nepranešė.

Prokuroras teismo posėdyje nurodė, kad nepaisant to, kad nėra dokumentų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad nuteistoji laukiasi, vizualiai matyt, kad V. J. galimai laukiasi, o įstatymas vienareikšmiškai numato, kad nėščioms moterims arešto bausmė negali būti skiriama. Nuteistoji nurodė, kad sutiktų sumokėti baudą, tačiau dėl praėjusiame teismo posėdyje paaiškėjusių aplinkybių, kad nuteistoji augina penkių metų vaiką, laukiasi, nėštumas komplikuotas, baudos bausmė nelabai galima, kadangi ji yra gana didelė, t. y. 1 000 Eur, todėl siūlo paaiškėjusias aplinkybes pripažinti objektyviomis ir pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe – atleisti nuteistąją nuo bausmės ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įpareigojimą įvykdyti per šešių mėnesių laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 41 straipsnis reglamentuoja viešųjų darbų atlikimo sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė nuteistajam, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 351 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio, kuriuo paskirti viešieji darbai, vykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teisė bausmę vykdančios įstaigos teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę. Tai teismas gali atlikti BK 46 straipsnyje numatytais atvejais. Viešųjų darbų bausmė pakeičiama šio BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš teismui pateiktos teikimo medžiagos bei kartu pridėtos asmens bylos, V. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant ją kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Iš V. J. asmens bylos matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuteistosios priežiūrą vykdo nuo 2019 m. balandžio 24 d. (asm. b. l. 4), viešųjų darbų bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 24 d. (asm. b. l. 5), nuteistoji sutiko atlikti jai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtą viešųjų darbų bausmę per 4 mėnesius po 30 val. per mėnesį, buvo sudarytas priežiūros planas, V. J. įsipareigojo laikytis sąlygų, ji buvo supažindinta su teismo paskirtos bausmės baudžiamosios atsakomybės formos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (asm. b. l. 14). Taip pat asmens bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. siuntimu Nr. V5-6187) V. J. buvo siunčiama atlikti viešųjų darbų bausmę į Labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“, nuteistoji, pasirašydama ant siuntimo, patvirtino, kad siuntimą gavo (asm. b. l. 15), tačiau iš Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui pateikto 2019 m. birželio 13 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščio Nr. V5-6187 matyti, kad V. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės net nepradėjo atlikinėti (asm. b. l. 20), šaukiama į tarnybą 2019 m. birželio 13 d. 10.00 val. neatvyko (asm. b. l. 19), po ko Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2019 m. birželio 14 d. įspėjimu Nr. V5-7593 nuteistąją įspėjo dėl vengimo atlikti viešųjų darbų bausmę, išaiškino, kad už vengimą atlikti paskirtą viešųjų darbų bausmę gali būti kreiptasi į teismą dėl šios bausmės pakeitimo į areštą (asm. b. l. 21), tačiau nepaisant to, V. J. šaukiama į tarnybą 2019 m. liepos 1 d. 10.00 val. neatvyko (asm. b. l. 22), paskirtos viešųjų darbų bausmės atlikinėti nepradėjo (asm. b. l. 31), pateisinamų priežasčių, kodėl neišdirbo paskirtų viešųjų darbų, nenurodė.

BK 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešuosius darbus teismas skiria BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. BK 46 straipsnio 7 dalyje (BK 46 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d.), buvo nurodyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles Vengimu atlikti viešųjų darbų bausmę laikytinas teismo paskirtų viešųjų darbų nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Taip pat BK 49 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad areštas neskiriamas nėščioms moterims. Be to, nors V. J. neinformavo bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos apie savo padėtį, kaip ir nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių jos nėštumą bei nėštumo komplikacijas, vis tik teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2019 m. liepos 6 d. įsigaliojusi BK 46 straipsnio 7 dalies redakcija nenumato teismui galimybės viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu, net kai byloje nustatyta, kad asmuo vengia atlikti viešuosius darbus. Pagal BK 46 straipsnio 7 dalį, galiojančią nuo 2019 m. liepos 6 d., teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešųjų darbų bausmę bauda arba laisvės apribojimu, kurie keičiami pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismas, įvertinęs nuteistosios V. J. 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, taip pat Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus bei prokuroro išreikštą poziciją, bei vadovaudamasis in dubio pro reo principu, sprendžia, kad nuteistoji V. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių viešųjų darbų bausmės neatliko dėl objektyvių priežasčių, todėl yra pakankamas pagrindas V. J. atleisti nuo viešųjų darbų bausmės ir vietoje jos paskirti BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 46 straipsnio 5 dalis) – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Įvertinus tai, kad V. J. augina 5 metų vaiką, nedirba, nustatytinas įmokos mokėjimo terminas 6 (šeši) mėnesiai nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 351 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalim, 364 straipsnio 1-3 dalimis,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 5 dalimi, atleisti V. J. nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių viešųjų darbų bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuteistajai V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmoką įmokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nutarties įsiteisėjimo dienos.

Paskirta įmoka mokama į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, gavėjo kodą – 188604955, mokėjimo paskirtis – asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardas, pavardė, asmens kodas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.