Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 322 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams; pagal LR BK 323 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 323 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant M. K. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. pagal LR BK 322 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado įsakymu „Dėl M. K. (M. K.) priėmimo į profesinę karo tarnybą“ priimtas nuo 2015 m. gegužės 12 d. į profesinę karo tarnybą ir paskirtas (duomenys neskelbtini) (toliau Batalionas) vado žinion, 2016 m. sausio 6 d. Bataliono vado įsakymu Nr. P-l nuo 2016 m. sausio l d. paskirtas į bataliono Sunkiosios ginkluotės kuopos Ugnies paramos būrio I automatinių granatsvaidžių skyriaus granatsvaidininko padėjėjo pareigas, 2015 m. gegužės 12 d. prisiekęs Lietuvos Respublikai, ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 2049 pripažintas tinkamas profesinei karo tarnybai, tyčia, be pateisinamos priežasties nuo 2016 m. sausio 5 d., 8 val. 00 min. neatvyko į tarnybos vietą – batalioną, dislokuotą (duomenys neskelbtini), ilgiau nei tris paras - iki 2016 m. sausio 8 d. 15 val. 45 min. – savavališkai pasišalino.M. K. pagal LR BK 323 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. sausio 19 d., 8 val. 00 min. iki 2016 m. sausio 29 d., 15 val. 45 min., tyčia, be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybos vietą – batalioną ilgiau negu dešimt dienų, t. y. dezertyravo.M. K. pagal LR BK 323 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 22 d. 8 val. 00 min. iki 2016 m. kovo 3 d., 16 val. 45 min., tyčia, be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybos vietą – batalioną ir tai tęsėsi ilgesnį negu dešimt dienų laiką, t. y. dezertyravo.Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis M. K. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. pakeisti į įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą.Skunde nurodo, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, anksčiau nėra teistas. Suprato, kad elgėsi neapgalvotai – tomis dienomis, kai blogai jautėsi, pasireikšdavo depresijos požymiai, tačiau niekam iš artimųjų ar draugų apie tai nepasakojo, nesikreipė į šeimos gydytoją ir nepateikė kariniam daliniui pateisinamų dokumentų, tiesiog visą dieną būdavo namuose, nes dirbti kariuomenėje jam buvo sunku. Jis neišeidavo į tarnybą todėl, kad jam buvo sunku fiziškai ir dvasiškai atlikti kario pareigas, ypač kada vykdavo pratybos. Jų metu jis jautėsi silpnesnis negu kiti kariai ir jam buvo gėda apie tai pasisakyti tėvams, tarnybos draugams, viršininkams. Tomis dienomis, kai neišeidavo į darbą, būdavo vienas namuose, niekur nėjo, nevartojo jokių vaistų ir alkoholinių gėrimų. Apmąstęs nusikaltimų padarymo aplinkybes ir kilimo priežastis suprato ir įsitikino, kad, prieš pradėdamas tarnauti kariuomenėje, neapsvarstė ir neįvertino savo fizinių galimybių, neįsitikino, ar yra tinkamas tarnauti kariuomenėje. Taip pat suprato, kad darydamas svarbius sprendimus gyvenime, privalo apsvarstyti savo galimybes įgyti profesiją, mokytis ir dirbti tokį darbą, kurį pajėgia ir sugeba dirbti, susikurti normalias gyvenimo sąlygas, gyventi teisingai ir dorai, nemeluoti, nepažeidinėti įstatymų.Skunde taip pat nurodo, kad jis ketina mokytis arba susirasti darbą, atitinkantį jo fizines jėgas ir charakterį. Kai tarnavo kariuomenėje, negalėjo pamilti šio darbo ir prie jo priprasti, jam trūko jėgų atlikti visas kario pareigas, ypač karinių pratybų metu, todėl ir nėjo į darbą. Jam buvo gėda, kad nepajėgia ir nesugeba tarnauti kariuomenėje, todėl būdavo namuose ir niekur neišeidavo nei dieną, nei naktį. Nurodo, kad jis nevykdė ir nevykdys kokių nors nusikalstamų veikų vakare ar naktį, yra pasiryžęs mokytis ir dirbti, galvoja apie specialybės pasirinkimą. Šiuo metu Jonavos darbo biržoje yra įrašytas į asmenų, ieškančių darbo, sąrašą Jonavos darbo biržoje, 2016 m. spalio 14 d. yra pakviestas į Darbo biržą tartis dėl mokymosi kursuose pasirinktos specialybės. Tuo tikslu jam teks važinėti į kursus arba profesines mokyklas, kurių dauguma yra kituose miestuose. Dėl šios priežasties prašo jam paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. pakeisti į įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą. Mano, kad bausmės pakeitimas atitiktų teisingumo ir proporcingumo principus, o bausmės tikslai būtų pasiekti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Nuteistasis prašo pakeisti paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. į įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, o nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų LR BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. LR BK 75 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atidėdamas bausmės vykdymą ir paskirdamas įpareigojimą, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę M. K., atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat pažymėjo, kad M. K. neteistas, nebaustas administracine tvarka, neregistruotas psichikos sveikatos priežiūros centro įskaitoje, teigiamai charakterizuojamas Senamiesčio gimnazijos, o tarnyboje charakterizuojamas patenkinamai. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o nuteistajam M. K. skirta bausmė – laisvės atėmimas, yra tinkama ir neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti netaikant M. K. realios laisvės atėmimo bausmės ir šios bausmės vykdymą atidedant.Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti nuosprendžiu jam paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., kadangi jis yra pakviestas į Darbo biržą tartis dėl mokymosi kursuose pasirinktos specialybės, o tuo tikslu jam teks važinėti į kursus arba profesines mokyklas, kurių dauguma yra kituose miestuose. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad M. K. įpareigotas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Taigi nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismo nustatytas įpareigojimas gali trukdyti jo mokslui ar darbinei veiklai. Tokiu atveju nuteistasis savo išvykimą mokslo ar darbo reikalais turi derinti su probacijos tarnybos pareigūnais.Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme 2016 m. lapkričio 29 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 38,56 Eur. Toks prašymas netenkintinas. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.