Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-01-22 · Civilinė byla Nr. 2-476-362/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-01-22
Bylos Nr.
2-476-362/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „Transporto Marisa“
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-0476-362/2010Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 125.7 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 22 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius

Sekretoriaujant S. Batulevičienei,Dalyvaujant ieškovo UAB „Transporto Marisa“ atstovams E. S. ir M. K.,atsakovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

į Šiaulių miesto apylinkės teismą 2009 01 07 priimtu ieškinio pareiškimu kreipėsi ieškovas UAB „Transporto Marisa“, prašydami priteisti iš atsakovo A. S. 2471,92 Lt žalos atlyginimo, kadangi jis negrąžino į kasą duoto ir neišleisto avanso komandiruotės išlaidoms. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo negauta, ir 2009 08 03 buvo priimtas sprendimas už akių. 2009 08 31 gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir 2009 09 23 bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas. 2009 12 14 ieškinio pareiškimas buvo patikslintas. Gautu atsiliepimu atsakovas ieškinio pareiškimo nepripažįsta.

Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Transporto Marisa“ atstovai parodė, jog atsakovas pas juos dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, jam į komandiruotę buvo duodamos avansu kelionės išlaidos, užsienio valiuta, grįžus iš komandiruotės vairuotojas turi atsiskaityti dėl patirtų išlaidų, o išmokėtos avansu išlaidos, jei jos nepanaudotos, perkeliamos kitai komandiruotei. Kadangi išlaidoms skiriamos piniginės lėšos buvo mokamos įvairia valiuta, perkėlus kitai komandiruotei jos ne visada galima panaudoti, tad atsakovas negrąžino įmonei 2,9 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, 57 Lenkijos zlotus ir 90 eurų. Dalis valiutos, viso 60 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir 30 Lenkijos zlotų gražinta buvo. Be to, ieškovui buvo išmokėtos sumos – dienpinigiai, kurios viršijo priskaičiuotus dienpinigius, viso išmokėta 1241,93 Lt. Nurodoma, jog didesnės nei priskaičiuota dienpinigių sumos buvo mokomos įmonės direktoriaus nurodymu. Nurodo, jog įmonėje, grįžus iš reiso, vairuotojai turėjo atsiskaityti, pateikdami pirkimo čekius, nurodydami atliktus darbus, pagal tai buvo sutikrinama, pildomas kelionės lapas, įsakymu priskaičiuojami dienpinigiai. Nepanaudotos sumos perkeliamos kitai komandiruotei. Skola susidarė iš permokėtų dienpinigių, nepanaudoto ir negrąžinto avanso. Tokiu būdu, įmonei padaryta nuostoliai, viso 2471,92 Lt, prašoma juos priteisti. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad dienpinigiai buvo mokami ne avansu, o grįžus iš komandiruotės. Iš darbo išėjo, nes buvo nesutarimai su valdžia, jam buvo pasiūlyta išeiti, jis ir išėjo. Išeinant direktorius nurodė, kiek reikia gražinti užsienio valiutos, kuri buvo išduota komandiruotės išlaidoms ir nepanaudota. Rašymo sumokėti daugiau nei priklauso, jis rašęs nėra, buvo susitarimas, jog bus mokoma daugiau, nei priskaičiuojama. Atsiskaitymo su juo kaip ir nebuvo, vis nepavykdavo susitikti direktoriaus. Apie tai, jog jis įmonei yra skolingas, jam buvo pranešta tik 2008 09 10, o iš darbo jis išėjo 2008 01 02.. Mano, jog ieškinio pareiškimas neįrodytas, tad prašo jį atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas..

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2007 05 04 buvo sudaryta darbo sutartis, šioje sutartyje dienpinigių dydis nustatomas kaip „ne mažesnis, kaip 50 procentų sumos, apskaičiuotos pagal komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 3, 9 p.“, ieškovas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatęs, jog išduoti avansai išlaidomis, jei jie nepanaudoti, perkeliami kitai komandiruotei, o nepanaudotas avanso likutis, išeinant iš darbo, grąžinamas į įmonės kasą, atsakovo prašymas atleisti iš darbo pateiktas 2008 01 02, ir tą pačią dieną priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, joje nėra nurodyta, jog darbuotojas negrąžino materialinių ar kitų vertybių, teismui pateiktos lentelės, kuriose nurodomos permokos ir negrąžintos sumos, pagal pateiktus įsakymus dėl komandiruočių, dienpinigiai buvo skaičiuojami, grįžus iš komandiruotės, pinigai komandiruotės išlaidoms buvo išmokomi iki komandiruotės, įsakymuose nurodoma, jog avansas komandiruotei neišmokomas. Pirminių dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, nepateikta, pateikiami automobilio kelionės lapai ir vairuotojo atsiskaitymai, atsakovo nepasirašyti.

Sprendžiant dėl padarytos žalos ir jos dydžio, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.246 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus, Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.247 str. numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais veiksmais. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.248 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai įpareigotas asmuo yra kaltas. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.253 str. numato, jog asmuo gali būti dalinai atleistas nuo civilinės atsakomybės, įrodžius trečiojo asmens ar nukentėjusiojo veiksmus, kurie sąlygojo nuostolių atsiradimą. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.282 str. numato, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Lietuvos Respublikos darbo Kodekso 246 str. kelia tuos pačius reikalavimus, sprendžiant dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo.

Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jei teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Taigi civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – įstatyme nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodymų pakankamumas ir fakto įrodytinumas, t. y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, civilinė byla Nr. 3K-3-220/2006). Pažymėtina, jog šiuo atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti žalos atsiradimą, bei pagrįsti, kokiais veiksmais atsakovas jam šią žalą sukėlė.

Byloje nustatyta, jog vairuotojams, tame tarpe ir atsakovui, avansai prieš komandiruotę mokami nebuvo, tai patvirtina ir byloje esantys įsakymai dėl komandiruočių. Vairuotojams, vykstantiems į komandiruotę, būdavo išmokomos tam tikros pinigų sumos komandiruotės išlaidoms, dėl kurių panaudojimo jie grįžę turėjo atsiskaityti, pateikdami išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nepatvirtinus išlaidų, išduotos sumos pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)privalėjo būti perkeltos kitai komandiruotei. Iš pateiktų dokumentų bei ieškovo paaiškinimų matyti, kad ši tvarka įmonėje buvo taikoma, nepanaudotos lėšos užsienio valiuta būdavo perkeliamos kitai komandiruotei, tačiau tik ta pačia valiuta. Taip pat turėjo būti perkeliamos ir išlaidos litais. Teismui nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas būtų nuslėpęs dalį išlaidų, klastojęs išlaidas patvirtinančius dokumentus ar atlikęs kitus veiksmus, kuriais būtų siekęs naudos sau įmonės sąskaita.

Teismui pateikti įrodymai, jog dienpinigiai už komandiruotes būdavo skaičiuojami, grįžus vairuotojui iš komandiruotės, jų dydis nustatomas įsakymu, tačiau pateikti įrodymai, jog atsakovui buvo išmokėta darbdavio iniciatyva didesni nei paskaičiuota dienpinigiai. Jog dienpinigiai išmokėti didesni nei priskaičiuota paties darbdavio iniciatyva, teismas grindžia atsakovo paaiškinimais, ieškovo parodymais, kuriais jis nurodo, jog nurodymą išmokėti didesnius dienpinigius davė įmonės direktorius. Teismui nepateikta duomenų, jog šie dienpinigiai būtų išmokomi atsakovo prašymu ar jų mokėjimas būtų susijęs su kokiais tai atsakovo veiksmais.

Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 141 str. numato, jog darbdavys turi atsiskaityti su darbuotoju visiškai jo atleidimo dieną. Atsakovas nurodo, jog dalį jam išmokėtos sumos valiuta jis grąžino savo atleidimo iš darbo dieną, grąžintinos sumos dydį nurodė pats ieškovas – tuo metu ėjęs direktoriaus pareigas S. K., bei tą pačią dieną priimtas įsakymas sudengti paskaičiuotą atlyginimą su komandiruotpinigių permoka. Pasirašant įsakymą dėl atleidimo, darbuotojui nebuvo nurodyta, jog jis yra negrąžinęs kokių tai materialinių ar kitų vertybių.

Ieškovas nurodo, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 224 str. 2 d., darbuotojas privalo padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės atveju. Pažymėtina, jog ši teisės norma reglamentuoja išskaitas iš darbuotojo atlyginimo, bet ne žalos atlyginimo ginčą teisme. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog prašoma priteisti suma, 2471,92 Lt dalimi yra ne avansu pateiktos piniginės lėšos, skirtos apmokėti komandiruotės išlaidoms, bet po komandiruotės paskaičiuoti ir darbdavio iniciatyva didesni nei paskaičiuota išmokėti dienpinigiai.

Pažymėtina, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 220 str., darbuotojams mokami, esant jiems tarnybinėje komandiruotėje, dienpinigiai, bei kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Pažymėtina, jog įstatymai leidžia darbdaviui sumokėti ir išlaidas patvirtinančiais dokumentais nepagrįstas išlaidas, bei mokėti didesnę nei paskaičiuojama dienpinigių sumą.

Tokiu būdu, byloje nėra nustatyta, jog atsakovas A. S. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, ar neįvykdė sutartyje numatytos pareigos (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.246 str.). Pažymėtina, jog, parašius pareiškimą atleisti jį iš darbo, A. S. ėmėsi veiksmų, kuriais siekė atsiskaityti su darbdaviu, ir būtent darbdavio nurodymu jis gražino paties darbdavio nurodytą sumą užsienio valiuta. Nėra atsakovui A. S. ir pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą ( Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.237 str.), kadangi visas išmokas jis gavo iš darbdavio, gauti pinigai – išlaidos komandiruotėms patvirtintos buhalteriniais dokumentais, reikalavimų grąžinti didesnę sumą nei gražino A. S. jam, atsiskaitymo su darbdaviu dieną, pateikta nebuvo. Dienpinigiai buvo permokėti paties darbdavio nurodymu.

Nenustačius atsakovo A. S. veikoje neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų, nesant jo kaltės, ir tuo pačiu nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo, teismas laiko neįrodytu, jog būtent A. S. veikimu ar neveikimu padarė žalą. Teismas, siekdamas išsiaiškinti šį ginčą, siūlė ieškovui kviesti liudytoju tuo metu dirbusį įmonės direktoriumi S. K., tačiau ieškovas jo liudytoju kviesti nepageidavo, nurodydamas, kad šiuo metu jis yra išvykęs į užsienį, į komandiruotę, ten bus ilgai. Tokiu būdu, įvertinus, jog didesni nei paskaičiuota dienpinigiai buvo išmokėti paties darbdavio iniciatyva, už komandiruotės išlaidas atsakovas atsiskaitydavo laiku, pateikdavo visus dokumentus, tačiau pats darbdavys nurodė, kiek jis liko skolingas darbo sutarties nutraukimo momentu, tiek ir buvo įnešta į darbovietės kasą, teismas laiko, jog ieškovas neįrodė, jog darbuotojas padarė savo neteisėtais veiksmais jam nuostolius, tad ieškinio pareiškimas atmestinas.

Atmetus pareikštą ieškinį, atsakovo turėtos teismo išlaidas priteistinos iš ieškovo (LR CPK 93 str.). Viso teismui pateikta įrodymų, jog atsakovas turėjo 1850 Lt išlaidų gynėjo pagalbai, bei 331,46 Lt sumokėta kelionės išlaidų. Ieškovai nurodo, jog mano, kad bylinėjimosi išlaidos, skirtos advokatui, yra per didelės, kelionės išlaidų neginčija. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, įvertinus pateiktą byloje atsiliepimą į ieškinio pareiškimą, dalyvautą laiką teismo posėdžių metu, kitus paruoštus dokumentus, bylos sudėtingumą, maksimalius užmokesčio dydžius, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, ieškinio sumų dydžio pakeitimą paskutiniame teismo posėdyje, išlaidos gynėjo pagalbai nelaikytinos per didelėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 str., 430 str. teismas

Nusprendė:

Ieškinio pareiškimą atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Transporto Marisa“, į.k. 150164373, buv. Santaikos 26, Alytus, vykdomosios veikos adresas naujoji 140, Alytus, a.s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Vilniaus bankas“ Alytaus filialas, b.k. 70400, atsakovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paskutinis praneštas adresas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas, 1850 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt) Lt už advokato pagalbą, 331,46 (trys šimtai trisdešimt vienas Lt 46 ct) Lt kelionės išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Transporto Marisa“, į.k. 150164373, buv. Santaikos 26, Alytus, vykdomosios veikos adresas naujoji 140, Alytus, a.s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Vilniaus bankas“ Alytaus filialas, b.k. 70400, teismo išlaidų valstybei 27,44 (dvidešimt septyni Lt 44 ct) Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas A. Martinavičius