Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei Aušrai Pietarytei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, LR pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) darbdavį atstovaujantis (įgaliotas) asmuo, neįvykdė pareigos dėl darbo santykių įforminimo su A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir F. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda) leisdamas minėtiems asmenims dirbti (atlikti vidaus statybos apdailos darbus) statybos objektuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 2016 m. balandžio 13 dienos iki birželio 6 dienos, nepasirašius darbo sutarčių ir apie jų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui. Pagal integracijos su VSDFV informacine sistema - užklausos rezultatų pažymoje teiktus duomenis A. A. darbo pradžios ir pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpis 2016-04-14 iki 2016-06-03. Įvertinus skundo tyrimo metu dėl nelegalaus darbo surinktus duomenis, konstatuotas nelegalaus darbo naudojimo faktas, t. y. jog A. B., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t.y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, susitarė ir leido nuo 2016 m. balandžio 13 dienos iki birželio 6 dienos minėtiems darbuotojams atvykti į darbo vietą, t. y. statomus objektus ((duomenys neskelbtini)) ir vykdyti darbo funkcijas, tokiu būdu darbdavys neužtikrino, kad A. A. ir F. J. nuo 2016 m. balandžio 13 dienos iki birželio 6 dienos pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartis ir apie jų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiu būdu A. B. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 93, 95, 99 straipsnio nuostatas ir įvykdė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipnsio 1 dalyje.

Be to, A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi, t.y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad statybos objekte ((duomenys neskelbtini) statomuose kotedžuose piliečiai: S. V., gim. (duomenys neskelbtini); N. V., gim. (duomenys neskelbtini); P. S.. gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), pradėtu dirbti, t.y. atliktų darbdavio nurodytus vidaus statybos apdailos darbus (sienų glaistymą, gipso kartono plokščių sukimą) minėtame statybos objekte tik sudarius ir pasirašius su jais darbo sutartis, bei ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) apie jų darbo pradžią: 2016-09-19 apie 10.30 val. vykusio planinio patikrinimo metu statybos objekte (adresu (duomenys neskelbtini)) statomuose kotedžuose, rasti realiai pradėję dirbti S. V., gim. (duomenys neskelbtini) (gyv(duomenys neskelbtini)), N. V., gim. (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda), P. S., gim. (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini)), kurie buvo statybos objekte, t. y. darbo vietoje, apsirengę darbo rūbais ir atliko darbo funkcijas - V. V., N. V., P. S. kotedžo viduje glaistė sienas, o E. K. suko gipso kartono plokštes. Šie darbuotojai patikrinimo dieną (2016-09-19) nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įdarbinti: jie negalėjo pateikti darbo sutarčių ir pagal integracijos su SoDra informacine sistema dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo užklausos rezultatų duomenimis apie jų darbo pradžią nebuvo pranešta VSDFV. Įvertinus patikrinimo metu surinktus duomenis, konstatuotas nelegalaus darbo naudojimo faktas, t. y. jog A. B., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t.y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, susitarė ir leido 2016-10-19 minėtiems darbuotojams atvykti į darbo vietą ((duomenys neskelbtini)) ir vykdyti darbo funkcijas, tokiu būdu darbdavys neužtikrino, kad S. V., N. V., P. S. ir E. K. 2016-10-19 pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartis ir apie jų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiu būdu A. B. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 93, 95, 99 straipsnio nuostatas ir įvykdė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. paaiškino, kad pažeidimų nepripažįsta. A. A. buvo pakviestas atlikti jo buto remontą. Jis buvo įdarbintas oficialiai. Darbą atliko nekokybiškai, todėl su juo atsisveikino. Tačiau nors A. dar ir buvo toliau įdarbintas jis jokių darbų neatliko. Iš kur darbo inspekcija ištraukė tas datas ir kad jis nelegaliai dirbo, nežino. Jo kolega E. K. paprašė paskolinti darbininkus darbams (duomenys neskelbtini), sakė, gal gerai atliks darbus. Jis ten pats nebuvo, objekto nematė ir nežino kokius darbus jie ten atliko. F. yra matęs vieną kartą, kai buvo jo bute. Nemoka žmonės dirbti, gadina medžiagas, gadina dažus, daro broką. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) taip pat darbus atliko nekokybiškai. Nesupranta dėl ko jis yra kaltinamas. Darbo sutartis yra buhalterijoje, bet ji yra nepasirašyta. Pas jį A. dirbo gal savaitę ar dvi, paskui dirbo (duomenys neskelbtini). Po visko A. išvyko į užsienį. Dėl kitų asmenų gali paaiškinti, kad visi darbuotojai buvo įdarbinti tą pačią dieną. Jis negali net nematęs žmogaus įdarbinti prieš vieną dieną. Žmonės buvo nuvežti į objektą ir pradėjo dirbti, sutartys buvo pasirašytos tą pačią dieną po pietų. Atvažiavus darbo inspekcija iš karto traktavo kaip nelegalius darbuotojus. Suprastų, kad dirbtų mėnesį, ar du mėnesius, tada būtų galima traktuoti kaip nelegalų darbą. Pripažįsta, kad darbuotojai buvo objekte, bet ar jie ten dirbo, ar ne, nežino, nes jis atvažiavo tik po pietų. Žmonėms nebuvo liepta dirbti, jiems buvo liepta atvažiuoti į objektą apžiūrėti sienas ir pasakyti ar galės atlikti darbus, sulaukti jo. Galbūt jie apžiūrinėjo sienas, matavo su gulsčiuku. Darbo inspekcija jį persekioja apie 15 metų. Jis moka didelius mokesčius valstybei ir nesupranta už ką yra persekiojamas. Darbo sutartis su A. buvo atspausdinta, tačiau nebuvo pasirašyta. Žmonės dirbo pirmą dieną, su jais buvo pasirašytos darbo sutartys, tik, kad jos buvo atvežtos po pietų. Palieka teismui spręsti ar jis padarė administracinį nusižengimą ir kokio dydžio baudą skirti.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad pas A. B. pradėjo dirbti 2016 m. balandžio 13 d. ir baigė birželio 6 d. Pirmas objektas buvo prie prekybinio centro „(duomenys neskelbtini)“, ten bute dirbo apie 2 savaites. Buvo nekokybiškai nudažyta, šeimininkui netiko, reikėjo butą perglaistyti ir perdažyti. Buvo sutarę butą pertvarkyti. Kadangi jo darbai taip pat netiko, jam buvo pasiūlytas kitas objektas (duomenys neskelbtini). Kotedžas buvo pilnai padarytas, turėjo būti nedideli pataisymai. Tačiau niekas nevadovavo ir niekas nesirūpino kaip ką daryti. Paskui pasiūlė dar kitą objektą, bet kadangi už prieš tai atliktus darbus nesumokėjo, jis nesutiko. Su A. buvo sutarę, kad dirbs ofiacialiai ir pasirašys darbo sutartį, jis vis žadėjo, kad atveš darbo sutartį, tačiau du mėnesius sutarties taip ir neatvežė, niekur pasirašyti nedavė. A. pavaduotojas, ar kolega E. su jo pažįstamu F. tarėsi dėl darbo (duomenys neskelbtini) objekte. F. dirbo, bet ar jį įdarbino oficialiai, ar ne, nežino. (duomenys neskelbtini) jie dirbo kartu. Bute (duomenys neskelbtini) F. dirbo tik kelias dienas. Bute dar dirbo ir jo sūnus, kurį jis pats buvo atsivedęs. (duomenys neskelbtini) į objektą Aidas atvažiavęs nebuvo.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad gali patvirtinti, kad A. A. ir F. tikrai dirbo, buvo samdyti A. B. žmonės. A. A. tikrai buvo įdarbintas, F. prašė būi įdarbintas, netgi per jį prašė, tačiau tiksliai nežino kaip ten toliau buvo, ar su F. buvo sudaryta darbo sutartis, ar ne. Jis dirba statybinės įmonės direktoriumi, užsiima vidaus apdaila. Su A. B. susipažino tada, kai kartu prie „(duomenys neskelbtini)“ darė objektą. Draugystė su A. B. nutrūko, kai (duomenys neskelbtini) darė objektą, jis pasikvietė savo koelgas kad išbetonuotų grindis, užsakovas atsiskaitė su jais, A. pareikšė, kad atsiskaitys su jo žmogumi, kuris išbetonavo grindis, tačiau jis jį apgavo, su tuo žmogumi neatsiskaitė. Tuo ir baigėsi draugystė, nes jis tiesiog apgaudinėjo kitus žmones. P. A. žmonės dirbo (duomenys neskelbtini) jo objekte, nepamena adreso, bet gali parodyti. Jis matė, kad A. su F. dirbo bute prie „(duomenys neskelbtini)“. A. žmona jam skambino ir sakė, kad A. nesumokėjo vyrui pinigų, sakė, kad A. nebekelia telefono.

Liudytojas N. V. paaiškino, kad anksčiau su broliu dirbo (duomenys neskelbtini), gavo pasiūlymą dirbti Lietuvoje. Pradėjo dirbti pas A. B., tą pačią dieną atvažiavo pareigūnai ir juos pagavo, nes jie nebuvo oficialiai įdarbinti. Jie dirbo (duomenys neskelbtini). Objekte špakliavo sienas ir lubas. A. B. žadėjo sudaryti darbo sutartį po kelių dienų. Tas kelias dienas dirbo oficialiai neįdarbinti. (duomenys neskelbtini) prieš dieną buvo atvykę apsižiūrėti kur dirbs, tačiau tą dieną nedirbo. 2016 m. spalio 19 d. atvyko į objektą iš ryto. Kada buvo susitikęs su A., nepamena. Sutartyje buvo nurodytas darbas pusei etato. Darbo diena priklausė nuo to, kiek atveždavo medžiagų. Už darbą nepilnai atiskaitė.

Liudytojas F. J. paaiškino, kad su kolega įsidarbino į minėtą įmonę, sakė, kad jie yra oficialiai įdarbinti. Atliko darbus gyvenamajame pastate bute prie „(duomenys neskelbtini)“, paskui nusiuntė į (duomenys neskelbtini) į kotedžą, kur dirbo dar vieną mėnesį. Pabaigė objektą, tačiau A. už darbą neatsiskaitė, nekėlė telefono. Paskambinęs į Sodrą sužinojo, kad įdarbintas nebuvo, o jo kolega A. buvo įformintas pusei etato. A. sakė, kad jis yra įdarbintas, bet vis neatveždavo sutarties, sakydavo kad paliko tai ten, tai mašinoje ir kai pradėjo aiškintis su sodra, išsiaiškino, kad jis nebuvo ofisialiai įdarbintas. Jam reikėjo oficialiai dirbti, kadangi norėjo imti iš banko paskolą. A. jam nesumokėjo už butą prie „(duomenys neskelbtini)“ 1000 litų su viršum ir už (duomenys neskelbtini) objektą 2400 litų. Sužinojo, kad užsakovai su A. buvo atsiskaitę. Jis kartu su A. A. su A. tarėsi dėl darbo. A. buvo davęs savo paso kopiją. Sakė, kad darbo sutartyje bus nurodytas minimalus darbo užmokestis, o mokės už padarytų darbų kvadratūrą. Dėl negauto darbo užmokesčio jis skambino E., kadangi ne iš karto suprato kuris yra jo viršininkas. A. buvo atvažiavęs į objektą bute prie „(duomenys neskelbtini)“, o į (duomenys neskelbtini) objektą lygtai nebuvo atvažiavęs.

Institucijos atstovė paaiškino, kad pradėtos administracinės procedūros metu, A. B. nepateikė VDI Klaipėdos teritoriniam skyriui sudarytų rašytinių darbo sutarčių su darbuotojais: S. V., N. V., P. S., E. K., kurie 2016-09-19 apie 10³⁰ val. už aptartą darbo užmokestį vykdė darbo funkcijas, statybos objekte (adresu (duomenys neskelbtini)), t.y. statybos vidaus apdailos darbus ir nepranešė VSDF administravimo įstaigai įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat A. B., pradėtos administracinės procedūros metu, pagal A. A. skundą dėl nelegalaus darbo, nepateikė VDI Klaipėdos teritoriniam skyriui, rašytinių darbo sutarčių su A. A. ir F. J., kurie nuo 2016 m. balandžio 13 dienos iki birželio 6 dienos statybos objektuose ((duomenys neskelbtini)) vykdė darbo funkcijas, t.y. statybos vidaus apdailos darbus ir nepranešė VSDF administravimo įstaigai įstatymų nustatyta tvarka. 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, o 12 dalyje nustatyta jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Bendrovės vadovas, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, turi būti pakankamai rūpestingas ir privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažeidimas numatytas ANK 95 str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2012). Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. A. B. padarė tyčinį pažeidimą, pažeidėjas siekė nuslėpti asmenų darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėti į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginant su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Nelegalus darbas pažeidžia ir konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

Tokiu būdu, konstatuota, jog A. B. neįvykdė įstatyme darbdaviui nustatytos pareigos sudaryti rašytinių darbo sutarčių ir apie asmenų įdarbinimą pranešti įstatymų nustatyta tvarka VSDF administravimo įstaigai.

Argumentai, jog darbuotojai pradėjo dirbti jam nežinant, yra nepagrįsti, neatitinkantys Lietuvos Respublikos norminių aktų nuostatų. Liudytojų parodymai nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje bei papildantys vieni kitus. Papildomas aplinkybes dėl asmenų darbo patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas mano, kad byloje yra pakankamai surinkta duomenų, patvirtinančių, kad A. B. įvykdė administracinį nusižengimą, todėl prašo jo atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę ir nuobaudą skirti sankcijoje numatytose ribose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Kaip jau minėta, siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ATPK 41³ straipsnį kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t.y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 str. (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus - administracinio teisės pažeidimo protokolus (b.l. 3, 21), nelegalaus darbo tyrimo aktus (b.l. 4-5, 22-23), A. A. pranešimą (b.l.7), F. J. paaiškinimą (b.l. 8), E. K. paaiškinimą (b.l. 10), P. S. paaiškinimą (b.l. 26), E. K. paaiškinimą (b.l. 27), N. V. paaiškinimą (b.l. 28), S. V. paaiškinimą (b.l. 29), VSDFV informacinės sistemos pažymas (b.l. 11, 12, 30, 31), Valstybinės darbo inspekcijos nurodymus (b.l. 13, 15, 16), tarnybinį prašymą dėl termino pratęsimo (b.l. 14), bei A. B. parodymus, liudytojų A. A., E. K., F. J., N. V. parodymus, institucijos atstovės A.Pietarytės parodymais bei kita bylos medžiaga darytina išvada, jog A. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes A. A., F. J., N. V., S. V., P. S. ir E. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, t.y. nepranešus apie minėtų asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie jų įdarbinimą VSDFV.

A. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2015 m. birželio 25 d. LR Įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d. (toliau - ANK). A. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas, jo padarymo metu protokole kvalifikuotas pagal ATPK (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449), atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio1 dalies dispozicijoje.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – ANK PĮĮTĮ), patvirtintos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. ANK 95 str. 1 d. (Nelegalus darbas) nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra didesnis nei pažeidimų padarymo metu galiojusio ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, tačiau ANK nėra numatyta bauda už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį, o bauda numatyta nepriklausomai nuo nelegaliai dirbusių asmenų skaičiaus, todėl pažeidimas, A. B. padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., perkvalifikuojamas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. A. B. skirtina administracinė nuobauda.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį - UAB „Elabor“ naudai nelegaliai dirbo 6 Lietuvos Respublikos piliečiai, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – byloje nėra duomenų, kad A. B. būtų baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 str. l d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – ANK PĮĮTĮ), patvirtintos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

A. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio l dalyje, padarymą skirti 1000 (vieno tūkstančio eurų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 16063091785 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.