Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties, kuria netenkintas T. P. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-1087-2020, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotasis pareigūnas 2020 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-1087-2020 T. P. pripažino kaltu dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam įspėjimą už tai, kad jis, būdamas daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininku, eksploatavo kelio užtvarą, ribojantį patekimą į namo kiemą (duomenys neskelbtini), ir taip pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, 15.20 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs Institucijos priimtą nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pateiktame apeliaciniame skunde ginčijama tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tiek paskirta administracine nuobauda – įspėjimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasi ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

7. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas skundas dėl galimai neteisėtai įrengto pakeliamo užtvaro įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) namo vidinį kiemą. Tikslinant skundo aplinkybes buvo nustatyta, kad užtvaras įrengtas valstybinėje žemėje. T. P. paaiškino, kad bendrijos pirmininku yra nuo 2019 m. sausio mėnesio, tvarko dokumentus sklypo suformavimui, patikino, kad užtvaras nebus rakinamas. Tai, ar užtvaras neriboja eismo, buvo patikrinta 2019 m. rugsėjo 29 d., 2019 m. spalio 27 d., užtvaras nebuvo užrakintas, buvo galima pravažiuoti. Tačiau 2020 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas pakartotinis skundas, dėl to, kad užtvaru blokuojamas patekimas į kiemą. Aiškindamas susiklosčiusią situaciją T. P. nurodė, kad apie ją nieko nežino, tačiau pripažino, kad užtvaru naudojasi bendrijos gyventojai bei kiti asmenys, dirbantys (duomenys neskelbtini) pastate ir gretimuose pastatuose. Be to, apeliantas išsakė nepasitenkinimą, dėl to, jog valstybės institucijos trukdė, jam, kaip bendrijos pirmininkui, formuoti bendrijos kieme sklypą ir tapti šio sklypo valdytoju, t. y. delsė patvirtinti dokumentus. Apeliantas pripažino, kad namo gyventojai, neapsikentę, kad į kiemą nuolat atvažiuoja pašaliniai žmonės, vengiantys mokesčių už automobilių stovėjimą gatvėje, vėl pradėjo eksploatuoti užtvarą. Konstatavus šiuos faktus ir vadovaujantis ANK 608 straipsnio 4 dalimi, nenustačius ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, buvo surašytas nutarimas, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą, ANK 366 straipsnio 1 dalyje.

8. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad priešingai, nei teigia apeliantas, Institucijos pareigūnai tirdami gautus skundus dėl neteisėtai (duomenys neskelbtini), įrengto užtvaro, surinko ir nustatė pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad T. P., nuo 2019 m. sausio mėnesio eidamas namo bendrijos pirmininko pareigas, įrengtą užtvarą eksploatavo neteisėtai, taip pažeisdamas taisyklių 15.20 punktą, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog Institucija netinkamai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kadangi iš pradžių apeliantą nubaudė, o tik vėliau ieškojo užtvarko valdytojo, be to, neįrodė, kad dėl užtvaro, kuris blokuoja įvažiavimą į kiemą, įrengimo kaltas apeliantas, nepagrįsti. Pasisakydamas dėl šių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sutiktina, jog byloje nėra nustatyta kas tiksliai ir kada sumontavo užtvarą, blokuojantį įvažiavimą į kiemą, kita vertus, pats apeliantas neneigia aplinkybės, kad užtvaras iš tiesų yra įrengtas ant namo sienos, kurio bendrijos pirmininku jis yra, ir be kitų subjektų, jį eksploatuoja ir bendrijos gyventojai. Apeliantas neginčija ir aplinkybės, jog žemė esanti aplink (duomenys neskelbtini) stovintį namą, yra valstybinė. Duomenų apie tai, kad užtvarui įrengti ir/ar eksploatuoti buvo gautas leidimas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento, byloje nėra. Todėl apelianto skunde nurodyti argumentai, kad nėra nustatyta, kas tiksliai įrengė kelio užtvarą, nešalina jo atsakomybės. Administracinės atsakomybės taikymui nėra reikšminga ir aplinkybė, kad be namo gyventojų, užtvaru naudojasi ir kiti subjektai.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje išties nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad užtvarą įrengė pareiškėjas. Visgi, apeliantas tapęs bendrijos pirmininku, tapo atsakingas ir privalėjo aiškintis ar užtvaras, esanti (duomenys neskelbtini), įrengtas ir eksploatuojamas teisėtai. Pastebėtina, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. Institucijai tikrinant gauto skundo dėl neteisėtai įrengtos techninės eismo reguliavimo priemonės – užtvaro aplinkybes, apeliantas buvo įspėtas dėl užtvaro neteisėto naudojimo, tačiau jo neišmontavo, leidimo užtvaro naudojimui negavo, todėl buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl jo eksploatavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, jog T. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laikas yra sausio 23 d., 08 val., 07 min., ir jis, kaip minėta, nubaustas kelio užtvaro eksploatavimą. Taigi apeliantas nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn už neteisėta užtvaro įrengimą ir už visą šio užtvaro eksploatavimo laiką. Skunde apeliantas nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo aiškintasi ar techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas yra suderintas su Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taisyklių, kurių pažeidimas lėmė administracinės atsakomybės apeliantui taikymą, 15.20 punkte nurodyta, kad yra draudžiama eismo zonose įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones, įskaitant ir užtvarus, be leidimo, kuris išduodamas pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Techninių eismo reguliavimo priemonių ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą. Pagal aprašo 3 punktu, įrengti ir eksploatuoti eismo reguliavimo priemones, įskaitant ir atitvarus, bendro naudojimo teritorijoje galima tik gavus leidimą. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad toks leidimas buvo gautas. Pažymėtina, kad kreipimosi faktas dėl leidimo gavimo, užtvaro naudojimo teisėtumo nepagrindžia, todėl jo eksploatavimas pagrįstai pripažintas neteisėtu.

10. Pažymėtina, kad skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo apelianto duotus parodymus dėl audito, kadangi iš pirmosios instancijos teisme 2020 m. gegužės 25 d. vykusio posėdžio protokolo matyti, kad apklaustas T. P. nurodė, jog tapdamas bendrijos pirmininku, didelio dokumentų audito nedarė, tačiau, mano, kad dokumentacijos nėra. Šie jo parodymai patvirtina, kad apeliantas galimai žinojo ir suprato, jog užtvaras, blokuojantis daliai vairuotojų (neturintiems pultelio) patekimą į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, eksploatuojamas neteisėtai (neturint leidimo).

11. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad administracinė nuobauda – įspėjimas – skirta pažeidžiant pagal ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus administracinės atsakomybės taikymo principus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šiuos skundo argumentus pažymi, kad administracinė nuobauda pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, skiriama laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, padarymą, asmeniui gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Institucija, įvertinus tai, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, jog dėl užtvaro įrengimo yra atsakingas apeliantas, jam 2020 m. sausio 23 d. nutarimu, pagrįstai skyrė švelniausia administracinę nuobaudos rūšį – įspėjimą – tik dėl neteisėto įrenginio eksploatavimo. Atsižvelgiant į visas šias aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog T. P. administracinė nuobauda skirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuobaudos skyrimo principų, yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, būtina ir pakankama pasiekti administracinės nuobaudos tikslus.

12. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindė savo išvadas, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad Institucijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimu T. P. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje padarymo, administracinėn atsakomybėn patrauktas ir administracine nuobauda – įspėjimu nubaustas, teisingai ir pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šio teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.