Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3-743/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-19
Bylos Nr.
1-3-743/2013
Teisminio proceso Nr.
1-72-1-00130-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Civilinis ieškovas
V. V.
Kaltinamasis
S. K.
Advokatai
Regina Šeperienė, Lina Gervelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-3-743/2013(Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00130-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.5; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 19 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V., jo atstovei advokatei Linai Gervelienei, kaltinamajam S. K., jo gynėjai advokatei Reginai Šeperienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini) savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2011 m. birželio 23 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise su M. K. priklausančiame gyvenamajame name, jo priestate, kuriuo naudojasi V. V., tarpusavio konflikto metu, galva vieną kartą smūgiavo V. V. į veido sritį ir taip nesunkiai jį sužalojo, nes dėl nosikaulių ir nosies pertvaros lūžimo V. V. sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis S. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad (duomenys neskelbtini)jo motinai M. K. ir nukentėjusiajam V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. 2011 m. balandžio 23 d.jis kartu su savo žmona I. K., dukromis A. ir A., mama M. K. buvo šioje sodyboje. Maždaug apie 20 val. kieme išgirdo triukšmą, išėjęs pamatė stovintį V. V. automobilį, mama M. K. stovėjo netoli verandos, kuria naudojasi V. V., matė kaip T. R. nešasi benzino baką. Jis matė verandoje stovintį generatorių, bijojo, kad V. V. neuždegtų namų, todėl apie 20 min. bendravo su V. V., nes nenorėjo, kad šis kurtų generatorių. Po to jis priėjęs uždarė verandos duris ir jas parėmė ten buvusia akmenine girnapuse tam, kad V. V. sunkiau atsidarytų duris taip siekdamas pasiekti, kad V. V. nejungtų generatoriaus. Girdėjo kaip įsijungė generatorius, tačiau jis padirbo ne ilgiau poros minučių. Nutilus generatoriui, atsidarė verandos durys, ir T. R. M. K. sudavė smūgį į veidą. I. K. su dukromis tuo metu jau stovėjo prie suoliuko, esančio netoli verandos. Smūgio metu jis buvo ant pirmo laiptelio arba šalia laiptelių ir po smūgio jis apkabino M. K. per juosmenį, nes T. R. ir V. V. (jaunesnysis) ją už riešų timpčiojo, siekdama įsitraukti į verandą. Kai apkabinęs M. K. pakėlė akis, pamatė, kaip V. V. purškia dujas. M. K. pasodino ant trinkelių, nuėjo prie šulinio vandens, matė, kaip žmona priėjo prie mamos. Jai priėjus, V. V. dar kartą papurškė dujas. Jie iškvietė policiją, medicinos darbuotojus. M. K. ir I. K. greitoji medicinos pagalba nuvežė į priėmimo skyrių, o V. V. išvažiavo apie 21 val. Apie tai, kad jis kaltinamas sužalojęs V. V., sužinojo maždaug po savaitės, o tą savaitę matė V. V. apsipirkinėjantį, matė jį su matininkais greta jų esančiame sklype. Tai, kad V. V. nesikreipė pas greitosios pagalbos medikus dėl sužalotos nosies, kai jie buvo atvykę pas M. K. ir I. K., tai, kad jis po įvykio kramtė gumą bei tai, kad nurodė, kad jį sužalojo nepažįstami asmenys tik patvirtina, kad jis kaltinime nurodytu laiku nepadarė jokių sužalojimų nukentėjusiajam, todėl nesutinka nei su jo pareikštu civiliniu ieškiniu nei su civiliniu ieškiniu dėl jo gydymo išlaidų (t. 2, b. l. 90-93). Šią poziciją patvirtino ir akistatos su nukentėjusiuoju, liudytojais V. V. (jaunesniuoju) bei T. R. metu (t. 1, b. l. 70-74, 75-78, 79-81) bei pateikdamas paaiškinimus raštu 2011 m. rugpjūčio 22 d. prašyme-paaiškinime (t. 1, b. l. 90-93).

Nukentėjęs V. V. parodė, kad jis su M. K. (kaltinamojo mama) yra pastatų (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, tačiau po pastatais žemės sklypas yra tik M. K. nuosavybė, todėl jam atvykus į sklypą kyla įvairūs konfliktai, yra atjungiamas elektros energijos tiekimas jo patalpoms, kadangi tai galima padaryti iš M. K. priklausančių patalpų. 2011 m. balandžio 23 d. jis su savo sūnumi V. V., darbuotoju T. R. atvyko į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį ir atsivežė generatorių, kadangi ketino žiūrėti filmą. Jiems nuėjus į vidų ir įsinešus generatorių, prie jo pastato dalies durų atėjo S. K. ir M. K., neleido jiems atidaryti verandos durų, vis uždarinėdavo, o paskui duris S. K. užrėmė akmenine girnapuse, kurią atėjusi S. K. žmona I. K. nustūmė nuo durų. Kadangi įjungus generatorių jis išmeta anglies dvideginį, duris reikėjo atidaryti. Kai atidarius duris buvo įjungtas generatorius, S. K. jas uždarė. Tuomet jis išjungė generatorių ir atidarė duris, o staiga pribėgęs S. K. su galva smūgiavo jam į nosį, o M. K. sudavė smūgį T. R., nes jie abu stovėjo prie verandos durų šalia vienas kito. Ar S. K. buvo įžengęs į verandos vidų, negali tiksliai pasakyti, mano, kad buvo įkėlęs vieną koją ir pasilenkdamas smūgiavo galva į veido sritį pataikydamas į nosį. Po suduoto smūgio, pamatęs, kad S. K. yra labai įpykęs, jis turėtu dujų balionėliu papurškė į S. K. taip siekdamas apsiginti nuo S. K. ir jį sutramdyti. Buvo iškviesti policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos darbuotojai, M. K. ir I. K. išvažiavo su greitąja pagalba, o jis liko kalbėti su atvykusiu policijos pareigūnu G. B., kuriam pasakė apie tai, kad jį sužalojo S. K.. G. B. pasiūlė važiuoti į policiją ir jis kartu su sūnumi V. V., T. R. paskui policijos pareigūnus nuvyko į Lazdijų rajono policijos komisariatą, parašė pareiškimą ir nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje teko ilgai laukti, nes buvo kažkoks sunkus ligonis, todėl jis paklausė, ar gali kreiptis į Alytaus ligoninę, o personalui patvirtinus, kad gali taip padaryti, iš ligoninės išvyko apie 24 val. Kitą rytą kreipėsi į Alytaus ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies lūžimas. Smūgio metu, gijimo laikotarpiu jautė fizinį skausmą, dėl nosies lūžimo buvo pažeisti ausies nervai, todėl komplikavosi į ausų uždegimą, dvi savaites gėrė antibiotikus, jaučia diskomfortą pasilenkus, atsirado ūžimas ausyse, dvi savaites skaudėjo labai stipriai, vėliau skausmas sumažėjo, apie mėnesį laiko gydėsi ambulatoriškai, pertvara po sužalojimo pakrypusi, todėl viena šnervė mažesnė, tai kelia nepatogumus kvėpuojant, tam pašalinti būtina operacija. Kadangi patyrė žalą prašo priteisti iš S. K. 7 000 Lt neturtinės žalos (t. 2, b. l. 93-95). Duotus parodymus patvirtino ir akistatoje su S. K. (t. 1, b. l. 70-74).

Liudytojas G. B. parodė, kad 2011 m. balandžio 23 d. jis dirbo Lazdijų rajono policijos komisariate, kai buvo gautas budėtojo pranešimas apie (duomenys neskelbtini) vykstantį konfliktą. Atvykus į vietą, greitosios pagalbos automobilis jau buvo atvykęs, medicinos personalas nurodė, kad vežasi dvi moteris, nes joms pripurkšta skysčio. Greitosios pagalbos automobiliui išvažiavus, V. V. pasakė, kad konflikto metu jam S. K. sužalojo nosį. Nuvažiavęs bendravo ir su S. K. ir su V. V., tačiau nukentėjęs nurodė esąs tik V. V., todėl jis pasiūlė jam vykti į policijos komisariatą. V. V. su sūnumi ir dar vienu vyriškiu atvažiavo į Lazdijų rajono policijos komisariatą, rašant pareiškimą jis nurodė, kad verandoje jį užpuolė S. K., galva sudavė į nosį. V. V. nosis buvo ištinusi, todėl jis pasiūlė jam nuvykti į ligoninę. Po kurio laiko iš ligoninė sugrįžęs V. V. nurodė, kad jo nepriėmė, nes daug žmonių, pasiūlė kreiptis į Alytaus ligoninę (t. 2, b. l. 100,101).

Liudytoja J. J. patvirtino, kad dirba Lazdijų ligoninėje priėmimo skyriuje slaugytoja. 2011 m. balandžio mėnesį, kurią diena neprisimena, tačiau prisimena, kad eidama pro priėmimo skyrių matė nukentėjusįjį priėmimo skyriuje kažko laukiantį. Ji pati prie jo nebuvo priėjusi, neklausė, kas atsitiko, nes tuo metu į priėmimo skyrių buvo atvežtas sunkus ligonis, kuriam apie 40 min. buvo teikiama įvairi pagalba. Po to, kai tas vyriškis buvo išvežtas į operacinę, nukentėjusiojo laukiamajame jau nebuvo. Ji pas kažką iš personalo pasiteiravo apie nukentėjusįjį ir jai paaiškino, kad jis buvo atvykęs dėl nosies sužalojimo, bet jam buvo paaiškinta, kad gali kreiptis pagalbos į Alytaus ligoninę ir jis išvyko (t. 2 , b. l. 96).

Liudytoja V. V. (nukentėjusiojo sutuoktinė) patvirtino, kad 2011 m. balandžio 23 d. vyras V. V. su sūnumi ir jo darbuotoju T. R. išvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini) žiūrėti filmuotos medžiagos iš vyro ir dukters kelionės Tailande. Vyras grįžo po vidurnakčio, jo nosis buvo raudona, paburkusi, jis papasakojo, kad S. K. jam galva sulaužė nosį, kad jis buvo nuvykęs į Lazdijų ligoninę, tačiau ten jam nesuteikė pagalbos. Kitą rytą vyras kreipėsi į Alytaus ligoninę ir buvo nustatytas nosies kaulų lūžimas. Gydantis jis turėjo dirbti, jam skaudėjo galvą, nuo įvairių vaistų pradėjo skųstis skrandžio skausmais (t. 2, b. l. 96,97).

Liudytojas V. V. (jaunesnysis) (nukentėjusiojo sūnus) parodė, kad 2011 m. balandžio 23 d. kartu su tėvu, T. R. atvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini) ir atsivežė generatorių, kadangi ketino žiūrėti filmuotą medžiagą, o dėl priešiškų santykių su M. K. šeima, jiems yra išjungiama elektra. Jie nusinešė į verandą generatorių, benzino, norėjo įjungti generatorių ir atidarydavo verandos duris, o M. K. su S. K. buvo šalia, vis uždarinėdavo duris, įžeidinėjo juos. S. K. uždarius duris ir jas užrėmus akmenine girnapuse atėjo I. K. ir tą girnapusę nuo durų nustūmė. Atidarius duris, T. R. įjungė generatorių, o kažkas tas duris vėl uždarė. V. V. atidarė duris, o prie jų stovėjęs S. K. galva smūgiavo V. V. į nosį, o M. K. ranka sudavė T. R. į veidą. Tuo metu pribėgusi I. K. bandė atitraukti S. K., o V. V. papurškė dujų į S. K.. V. V. nešiojasi dujų balionėlį, nes ten visuomet vyksta konfliktai. Po dujų papurškimo nuo durų atšoko S. K. su M. K. ir I. K., jie uždarė duris ir užsirakino. Verandoje matė, kad V. V. nosis kraujuoja. Sulaukus policijos pareigūnų, jie nuvyko į policiją, o V. V. nuvažiavo į ligoninę, tačiau sugrįžęs pasakė, kad ten jo neapžiūrėjo ir išvažiavo į namus (t. 2, b. l. 98,99).

Liudytojas T. R. parodė, kad 2011 m. balandžio 23 d. apie 20 val. kartu su V. V. ir jo sūnumi atvyko į V. V. sodybą, nes ketino ten žiūrėti filmuotą medžiagą iš kelionės. Atvažiuodami atsivežė ir generatorių, benzino, kadangi ten atjungiama elektra dėl konfliktų. Generatorių pastatė verandoje, maždaug apie pusė metro nuo durų. S. K. ir M. K. buvo prie verandos durų ir nuolat vyko žodinis konfliktas, buvo uždarinėjamos verandos durys. Įjungus generatorių, kažkas uždarė duris, atidarius jas, prie jų buvo įpykę S. K. ir M. K.. S. K. įžengęs į verandą trenkė galva V. V. į nosį, o M. K. sudavė ranka jam per veidą. Jie užsidarė duris, matė, kad V. V. iš nosies bėga kraujas. Atvažiavus policijai, nuvyko į policijos komisariatą, o V. V. į ligoninę. Sugrįžęs iš ligoninės pasakė, kad jo nepriėmė (t. 2, b. l. 99,100).

Liudytoja I. K. (kaltinamojo sutuoktinė) parodė, kad 2011 m. balandžio 23 d. apie 20 val., būdama virtuvėje, pro langą matė, kad atvažiavo V. V. su sūnumi ir T. R., matė kaip į savo verandą įsinešė benzino baką ir generatorių. Apie tai ji pasakė vyrui, kuris išėjo į kiemą ir kartu su M. K. stovėjo priešais verandos duris. Išgirdusi burzgimą ir supratusi, kad V. V. įjungė generatorių, ji su dukromis išėjo į kiemą ir stovėjo prie suoliuko, S. K. buvo prie šulinio, o M. K. stovėjo prie verandos durų. T. R. atidarė verandos duris, ranka trenkė M. K. į veidą, bet pataikė į rankas, nes ji jomis užsidengė veidą, o po to kartu su V. V. (jaunesniuoju) griebė M. K. už rankų, dilbio srityje, aukščiau riešo, traukdami vidun. Tada prie M. K. pribėgo S. K., apkabino ją per liemenį ir bandė ištraukti, o V. V. papurškė jai dujų. Ji nuėjo prie M. K. padėti plautis akis, atsidarė durys ir V. V. papurškė dujų į veidą ir jai. Ji kartu su M. K., atvykus greitosios pagalbos automobiliui, išvyko į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių. Konflikto metu S. K. smūgio V. V. nesudavė, jie nebuvo vienas arti kito. Ji nuo konflikto pradžios visą laiką kieme nebuvo, kelis kartus vis išeidavo pažiūrėti kas vyksta, girnapusę pastūmė vos kelis milimetrus, nes ji buvo sunki ir ji nepajėgė jos nustumti (t. 2, b. l. 97,98).

Patikrinus liudytojos parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, I. K. parodė, kad konflikto metu ji stovėjo 2,9 m. atstumu nuo suoliuko, verandos durys atsiveria į suoliuko pusę, konflikto metu jos nebuvo atvertos taip, kad sudarytų 180 laipsnių kampą (tarp atidarytų durų ir durų slenksčio) (t. 2, b. l. 128-134, 160-169).

Liudytojos A. K. (t. 2, b. l. 101,102) ir A. K. (t. 2, b. l. 102) parodė, kad 2011 m. balandžio 23 d. buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) Apie 20 val., būdamos kambaryje išgirdo kažkokį garsą, todėl jos ir mama I. K. išėjo į kiemą, atsistojo prie suoliuko. Tuo metu atsidarė durys, T. R. sudavė smūgį ant trečiojo verandos laiptelio stovinčiai močiutei M. K., tačiau šioji ranka užsidengė nuo smūgio, tada T. R. ir V. V. paėmę M. K. už rankų tempė į verandą, o S. K. laikė už nugaros. Matė, kaip V. V. papurškė M. K. dujų ir S. K. ją pasodino ant trinkelių. Prie M. K. nubėgo I. K., tada papurškė dujų V. V. ir jai. S. K. V. V. smūgio nesudavė.

Remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55,56) paaiškino, kad teisingi yra teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė apie tai, kad M. K. buvo traukiama į vidų T. R. ir V. V. (jaunesniojo), kad du kartus buvo purškiamos dujos, negalėjo paaiškinti.

Remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 53,54), nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra teisingi, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad močiutę M. K. tempė tik T. R., negali paaiškinti.

Tikrinant liudytojų A. K. (t. 2, b. l. 135-142, 170-179) bei A. K. (t. 2, b. l. 143-150, 180-188) parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, A. K. parodė konflikto metu stovėjusi 3,4 m, o A. K. – 2,8 m atstumu nuo suoliuko, patvirtino, kad durys, atsidaro į suoliuko pusę, visiškai nebuvo atidarytos.

Eksperimento protokolais nustatyta, kad iš liudytojų I. K., A. K. ir A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytų buvimo vietų, asmenys, esantys verandoje, matomi tik fragmentiškai, o verandos duris galima atidaryti neužkliudžius ant laiptelio stovinčio tik tuomet, jeigu jis stovi durų kairėje pusėje, ant laiptelio krašto (t. 2, b. l. 120-127, 189-206).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolais nustatyta, kad V. V. į sodybą atsivežtas generatorius yra 42 cm aukščio ir pločio bei 52 cm ilgio (t. 2, b. l. 153-158).

2011 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad į priėmimo skyrių kreipėsi V. V. nurodydamas, kad jį 2011 m. balandžio 23 d. apie 21 val. namuose sumušė nepažįstami asmenys (t. 1, b. l. 4,5).

2011 m. balandžio 23 d. 22 val. tyrėjo G. B. užrašytas V. V. protokolas-pareiškimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate, kuriame nukentėjęs nurodė, kad 2011 m. balandžio 23 d. apie 20 val. S. K. įsiveržęs į verandą sudavė jam smūgį galva ir sužalojo nosį (t. 1, b. l. 6).

Įvykio apžiūros metu nustatyta, kad konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) sodyboje, tačiau apžiūrint pastatus, verandą, jokių nusikaltimo aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybių nenustatyta (t. 1, b. l. 8-11).

Asmens blaivumo testai patvirtina, kad po įvykio, 2011 m. balandžio 23 d. 22 val. tikrinant V. V., T. R., V. V. (jaunesniojo) girtumą, nustatyta, kad jie blaivūs (t. 1, b. l. 14,15).

Specialisto išvada V. V. nustatytas nosikaulių ir nosies pertvaros lūžimas, kuris padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko; sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio, galimai suduodant smūgį galva į nosies sritį; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosikaulių ir nosies pertvaros lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip dešimties dienų laikotarpiui; sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 18-20); papildomai ekspertas nurodė, kad V. V. konstatuotu sužalojimu nebuvo sutrikdyta kramtymo funkcija (t. 2, b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. K. pateikta fotonuotrauka, cheminių tyrimų protokolas, nutarimai, prašymai patvirtina, kad 2011 m. balandžio 28 d. paimtame oro mėginyje iš (duomenys neskelbtini) rasta benzino, dėl įvairių ginčų santykiai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo bei jų šeimos narių yra priešiški, M. K. ir I. K. yra kreipęsi dėl V. V. veiksmų joms pripurškiant dujų, dėl T. R. veiksmų suduodant smūgį M. K., nes specialisto išvadomis joms konstatuoti nežymūs sveikatos sutrikdymai (t. 1, b. l. 94-116).

Pažymos patvirtina, kad V. V. individuali įmonė deklaravo pajamas už 2011 m. balandį, gegužį ir sumokėjo mokesčius (t. 1, b. l. 120,121).

Iš plano matyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise M. K. ir V. V., išsidėstymas, patalpa, plane pažymėta 1-5, kurioje vyko konfliktas (t. 1, b. l. 125).

Fotonuotraukos patvirtina, kad verandos durų plotis – 0,9 m, verandos durys atsidaro į suolelio pusę, o esant joms neatidarytoms visiškai, jų plotis uždengia vaizdą, esantį ant viršutinio verandos laiptelio (t. 3, b. l. 11).

Pažyma patvirtina, kad 2011 m. balandžio 23 d. 20.40 val. gauto pranešimo apie konfliktą (duomenys neskelbtini) telefoninio pokalbio įrašo nėra, kadangi pranešimas gautas bendruoju pagalbos telefonu (t. 3, b. l. 23).

Iš pateiktose skaitmeninėse laikmenose esančių vaizdo įrašų matyti: 1) I. K. prausiasi raudoną veidą; tamsu paros metu, esant policijos pareigūnui, kalba V. V., nurodantis, kad parašys policijai pareiškimą, prašantis policijos pareigūno nustatyti girtumą S. K., matyti, kad V. V. kažką kramto; laikmenoje taip pat nufilmuotas V. V. ir S. K. konfliktas ne 2011 m. balandžio 23 d., kuriame abu vienas kitą įžeidinėja, plūsta necenzūriniais žodžiais (t. 3. Priedas Nr. 1, diskas Nr.1); 2) įraše matosi konfliktas tarp nukentėjusiojo V. V. ir kaltinamojo S. K., kurie vienas kitą įžeidinėja, plūsta necenzūriniais žodžiais, V. V. priekaištauja S. K., kad jis jam sulaužė nosį galva smūgiuodamas, baksnoja nosį, liepia pažiūrėti kaip ji dabar atrodo, skundžiasi dėl to blogai besijaučiąs; S. K. neigia jį sužaloję; veiksmas vyksta ne įvykio dieną ir ne įvykio vietoje (t. 3. Priedas Nr. 1, diskas Nr. 2); 3) įraše matyti filmavimo data – 2011 m. balandžio 23 d.; veiksmas vyksta prie verandos durų, prie kurių priėjęs S. K. ir M. K. kalbasi su V. V., kreipiasi į jo sūnų, įžeidinėja V. V. ir V. V. jaunesnįjį, S. K. akmenine girnapuse užremia duris, T. R. bando jas atidaryti, tačiau jam nepavyksta; netrukus prieina I. K. ir nustumia girnapusę nuo durų (t. 3. Priedas Nr. 1, diskas Nr. 3).

Anksčiau aptartais nukentėjusiojo V. V., liudytojų V. V. (jaunesniojo), T. R., J. J., G. B., V. V. parodymais, specialisto išvada bei eksperto paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad V. V. padarytas nosikaulių ir nosies pertvaros lūžimas, sužalojimo padarymo laikas atitinka nukentėjusiojo duodamiems parodymams, kad sužalotas jis 2011 m. balandžio 23 d. apie 20 val., specialisto išvada patvirtinta ir tai, kad sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio, galimai suduodant smūgį galva į nosies sritį, o sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ginčas kyla dėl to, ar šiuos sužalojimus V. V. padarė S. K. smūgiuodamas jam galva. Šioje dalyje nukentėjusiojo ir liudytojų T. R., V. V. (jaunesniojo) (iš vienos pusės) ir kaltinamojo bei kartu su juo buvusių I. K., A. K. ir A. K. (iš kitos pusės) duodami parodymai iš esmės skiriasi, nes nukentėjęs ir liudytojai T. R. bei V. V. (jaunesnysis) tvirtina matę S. K. smūgį galva nukentėjusiajam, po kurio matė pakraujavusią V. V. nosį, dėl ko nukentėjęs kreipėsi į policijos pareigūnus ir medicinos darbuotojus. Kaltinamasis, liudytojos I. K., A. K. ir A. K. tvirtina, kad konflikto metu S. K. smūgio nukentėjusiajam nesudavė, iš sodybos V. V. išvažiavo nesužalotas.

Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymine prasme tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete ( BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete. Vertinant kaltinamojo parodymus kaip įrodymų šaltinį, atsižvelgtina ir į tai, kad jo parodymai yra jo gynybos priemonė, todėl jie turi būti itin kruopščiai patikrinami visų įrodymų kontekste.

Vertinant nukentėjusiojo, liudytojų T. R., V. V. (jaunesniojo) parodymus, pripažintina, kad visi trys įvykio metu buvo blaivūs (t. 1, b. l. 14,15), nuo pat pradžios tvirtino matę, kaip S. K. smūgiavo galva nukentėjusiajam, kad iš karto po smūgio užsirakino verandoje, matė, kad V. V. iš nosies bėgo kraujas. Tas pačias aplinkybes V. V. nurodė ir į sodybą atvykusiam pareigūnui liudytojui G. B., kuris patvirtino, kad matė patinusią nukentėjusiojo nosį, todėl pasiūlė jam vykti į policijos komisariatą pareiškimui parašyti, o po to – į ligoninės priėmimo skyrių pirmajai medicinos pagalbai. Tai, kad V. V. buvo nuvykęs į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių dėl patirto sužalojimo, patvirtina ne tik V. V. (jaunesniojo) ir T. R. parodymai, bet ir tą vakarą ligoninės priėmimo skyriuje dirbusios slaugytojos J. J. parodymai, kuri patvirtino mačiusi nukentėjusįjį priėmimo skyriuje, tačiau dėl sunkaus ligonio pagalbos jam nesuteikusi, vėliau iš darbuotojų sužinojusi, kad nukentėjęs buvo dėl sužalotos nosies ir personalas jam patarė kreiptis pagalbos pagal gyvenamąją vietą, t.y. į Alytaus ligoninę. Tai, kad V. V. grįžo 2011 m. balandžio 23 d. naktį jau sužalota nosimi ir nurodė, kad tai padarė S. K., patvirtino ir V. V. sutuoktinė V. V.. Nors policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodo, kad iš Alytaus St. Kudirkos ligoninės gautame pranešime (t. 1, b. l. 4,5) nurodyta, kad V. V. sumušė nepažįstami asmenys, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia šių įrodymų: V. V. iš karto po įvykio, t.y. jau 2011 m. balandžio 23 d. 22 val. rašytame protokole-pareiškime nurodė, kad jį sumušė S. K.; akivaizdu, kad informacija, kuri nurodyta tarnybiniuose pranešimuose, užfiksuota 2011 m. balandžio 24 d. 13.10 d., ji gauta ne iš paties nukentėjusiojo, o iš ligoninės personalo, kurių pareiga informuoti policijos pareigūnus apie asmenis, galimai nukentėjusius nuo nusikalstamų veikų, todėl neatmestina galimybė, kad ligoninės darbuotojai, tiksliai neišsiaiškinę visų įvykio aplinkybių, informavo policiją apie smurtą prieš nukentėjusįjį. Tai, kad nukentėjęs į Alytaus ligoninę kreipėsi ne tą pačią naktį, o jau 2011 m. balandžio 24 d., nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kad jį sužalojo S. K., nes 2011 m. balandžio 23 d. apie 22 val. G. B. matė sutinusią nukentėjusiojo nosį, todėl galimybė, kad V. V. susižalojo kitą dieną, paneigta liudytojo G. B., J. J. parodymais, o taip pat ir specialisto išvada. Kaltinamojo tvirtinimas, kad ta aplinkybė, kad po to, kai V. V. kreipėsi dėl patirtų sužalojimų ir toliau dirbo, t.y. apsipirkinėjo parduotuvėse, bendravo su matininku ir niekas nematė jokių sužalojimų, reiškia, kad nukentėjęs nebuvo sužalotas, nepaneigia nukentėjusiojo sužalojimų: pats nukentėjęs pripažįsta, kad jam reikėjo pasirūpinti maisto tiekimu jam priklausančiose maitinimo įstaigose ir jis tai darė, o nosies kaulų lūžimas nėra toks sužalojimas, kuris iš karto atkreiptų dėmesį gatvėje ar parduotuvėje sutiktų žmonių. Nors vaizdo įraše užfiksuota, kad po įvykio V. V. kažką kramto, o kaltinamasis tvirtina, kad ši aplinkybė paneigia nukentėjusiojo parodymus apie sulaužytus nosies kaulus, tačiau šis jo tvirtinimas paneigtas eksperto L. U. parodymais: V. V. konstatuotu sužalojimu nebuvo sutrikdyta kramtymo funkcija. Tai, kad T. R. tą naktį turėjo dirbti (t. 2, b. l. 80,81), nereiškia, kad jis nebuvo įvykio vietoje, nes jo pamaina prasidėjo nuo 23 val., o iki kol jis atvyko į darbą, jį pavadavo kita darbuotoja. Reziumuojant pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo jam padarytus sužalojimus patvirtina ne tik sūnaus V. V., sutuoktinės V. V. ar darbuoto T. R. parodymai, bet ir su nukentėjusiuoju šeiminiais ar darbiniais santykiais nesaistomų asmenų (J. J., G. B.) parodymai, o taip pat ir objektyvus įrodymas – teismo medicinos eksperto išvada, kuri patvirtina nukentėjusiojo ir šių liudytojų duodamus parodymus apie sužalojimus, jų pobūdį ir atsiradimo laiką, todėl vertinant juos bendrame įrodymų kontekste pripažintina, kad nėra jokių argumentų netikėti nukentėjusiojo, šių liudytojų parodymais ir atmesti juos kaip nepatikimus.

Vertinant kaltinamojo parodymus pažymėtina, kad jo parodymų nepatvirtina joks objektyvus įrodymus, jo parodymus tvirtina tik jo šeimos nariai: sutuoktinė I. K., nepilnametės dukros A. K. ir A. K. (motina M. K. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus naudodamasi BPK 82 straipsnio 2 dalies išlyga; t. 2, b. l. 102). Analizuojant šių liudytojų parodymus pažymėtina, kad jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu turi esminių skirtumų ir prieštaravimų: liudytojos A. K., A. K. apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad S. K. nesudavė smūgio nukentėjusiajam, tačiau apie konfliktą nurodė skirtingai: A. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių apie tai, kad M. K. buvo traukiama kieno nors į verandos vidų, nekalbėjo apie tai, kad dujos buvo purškiamos du kartus; A. K. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad M. K. tempė tik T. R.; apklausiamos teisminio nagrinėjimo metu jos davė kaltinamojo parodymus atitinkančius parodymus ir tvirtino, kad teisminio nagrinėjimo metu geriau atsimena įvykio aplinkybes, tačiau įvertinus tai, kad jos buvo apklaustos tik 2012 m. gegužės 22 d., t.y. po įvykio praėjus daugiau nei vieneriems metams, šis tvirtinimas kelia pagrįstas abejones. Vertinant liudytojų I. K., A. K., A. K. parodymus atsižvelgus į vietos ypatybes, pažymėtina, kad sugretinus jų parodymų patikrinimo vietoje nurodytas jų buvimo vietas (t. 2, b. l. 128-134, 160-169; t. 2, b. l. 135-142, 170-179; t. 2, b. l. 143-150, 180-188), eksperimento metu užfiksuotus faktus (t. 2, b. l. 120-127, 189-206), vietos fotonuotraukas (t. 3, b. l. 11), spręstina, kad pagal jų buvimo vietą, jos, apkritai, galėjo matyti, tik įvykio fragmentus, nes joms vaizdą užstojo verandos durys, verandos sienos: nors apklaustos teisiamajame posėdyje nurodė stovėjusios prie pat suolelio, jau parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė nuo suolelio stovėjusios nuo 2,8 m iki 3,4 m atstumu; iš eksperimento protokolo matyti, kad net esant tokioms jų buvimo vietoms, verandoje esantis vaizdas matosi fragmentiškai, nes galima matyti tik atskirų asmenų atskiras kūno dalis, o vaizdą už verandos durų užstoja atidarytos verandos durys (verandos durys 0,9 m pločio, atsidaro į suolelio pusę); pažymėtina ir tai, kad jeigu tikėti, kad liudytojų parodymai teisiamajame posėdyje tikslesni nei ikiteisminio tyrimo metu ir jos stovėjo prie pat suolelio, o ne tam tikru atstumu nuo, jų matymo amplitudė dar labiau susiaurėja, nes iš fotonuotraukų matyti, kad suolelis stovi verandos šone, o liudytojos tvirtina, kad konflikto metu durys visiškai, t.y. taip, kad sudarytų 180 laipsnių kampą su slenksčiu, nebuvo atsidariusios, todėl jos buvo kliūtis liudytojoms stebėti įvykį; pažymėtina ir tai, kad 2011 m. balandžio 23 d. vaizdo įraše matyti, kaip S. K. užremia duris akmenine girnapuse, o I. K. atitraukia šią girnapusę nuo durų (ir ne milimetrą, kaip nurodė apklausta posėdžio metu), kad S. K. ir M. K. įžeidinėja tiek nukentėjusįjį, tiek jo sūnų, vis uždaro verandos duris, o tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jie provokavo konfliktą, o ne stengėsi įkalbėti V. V. jo atsivežtu generatoriumi ir benzinu neuždegti namų (kaip tvirtina S. K.); nors S. K. tvirtina, kad jau prieš konfliktą nukentėjęs spaudė nosį, sakė, kad ją kaltinamasis sulaužė, neva parodydamas nukentėjusiojo nuostatą nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį, tačiau filmuota medžiaga to nepatvirtina, iš vaizdo įrašo matyti, kad jau gerokai po įvykio nukentėjęs konfliktuodamas su kaltinamuoju tvirtina, kad jis sulaužė jam nosį, būtent tuomet pirštu spaudo nosį, liepia kaltinamajam pažiūrėti, kaip ji dabar atrodo; visos šios detalės taip pat patvirtina, kad pats kaltinamasis, jo sutuoktinė duodami parodymus stengiasi, kad apibudinta situacija būtų palankesnė kaltinamajam, labiau atitiktų jo parodymus. Spręstina, kad kaltinamojo, liudytojų I. K., A. K. ir A. K. parodymais grįsti nuosprendžio nėra galimybės, nes dėl anksčiau aptartų detalių, juose esančių prieštaravimų, jie pripažintini nepatikimais. Kaltinamojo paskutinio žodžio metu išsakytas tvirtinimas, kad pasak jo pateiktų paskaičiavimų (t. 3, b. l. 7), įvertinus generatoriaus ir verandos matmenis, baldus buvusius joje (t. 2, b. l. 82, 83,153-157), jis fiziškai negalėjo tilpti verandoje, o stovėdamas prie jos durų, lenkdamasis per liemenį, fiziškai net negalėjo kliudyti V. V., negali būti pagrįstas argumentas nukentėjusiojo parodymams paneigti: konflikto metu visi jame dalyvavę asmenys judėjo, keitė savo buvimo vietas, kurioje konkrečiai vietoje centimetrų tikslumu buvo kiekvienas konflikto dalyvis nėra nustatyta, konflikte dalyvavusieji tik apytiksliai įsidėmėjo vieni kitų vietas, neprisimena, kokie baldai buvo verandoje įvykio metu ir kaip jie buvo išsidėstę, neužfiksuota kiek daug į verandos vidų įžengė pats kaltinamasis, kiek jis palinko (ar pasviro) į priekį smūgiuodamas, todėl šiais kaltinamojo paskaičiavimais, kurie atlikti prielaidos būdu išvestais skaičiais, objektyviai nenustatytais, grįsti nuosprendžio negalima.

Aptartų įrodymų analizė patvirtina, kad S. K. smūgiuodamas galva nukentėjusiajam į nosį, taip tyčia jį nesunkiai sužalojo, nes dėl nosikaulių ir nosies pertvaros lūžimo V. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimčiai dienų. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir visiškai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies kvalifikaciją.

S. K. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, neteistas (t. 1, b. l. 142). Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis). S. K. padarytą nusikaltimą sąlygojo įtempti tarpusavio su nukentėjusiuoju santykiai, ilgą laiką vykstantys konfliktai ir ginčai dėl M. K. sklype stovinčių V. V. priklausančių statinių, vaizdo įrašai patvirtina, kad nukentėjęs ir kaltinamasis yra vienas kito atžvilgiu priešiškai nusiteikę, S. K. nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 141), dirba (t. 1, b. l. 143), augina dvi dukras. Įvertinus tai, jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nes surinkti duomenys apie kaltinamąjį, jo padarytą veiką leidžia spręsti, kad ji bus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą. Todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nustatant dydį įvertintina ir tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors nukentėjusiojo atstovė tvirtina, kad vaizdo įrašas pakankamas pripažinti, kad nusikaltimą S. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau įstatymas draudžia grįsti nuosprendį prielaidomis, o vien byloje esantis vaizdo įrašas nėra pakankamas pripažinti, kad S. K. nusikalto būdamas neblaivus. Nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė apie jos vidurkį (BK 61 straipsnis).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

V. V. gydymui išleista 141,87 Lt (t. 1, b. l. 23,24), kurie pagrįsti gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 25), todėl ši suma pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį priteistina iš kaltinamojo, nes padaryta kaltais kaltinamojo veiksmais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (BPK 109 straipsnis.). Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytinas CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusiam vienu smūgiu sulaužyti nosies kaulai, dėl ko nukentėjęs patyrė fizinį skausmą įvykio metu ir po jo, kaulų lūžis komplikavosi nosies pertvaros infekcija, kuri gydyta antibiotikais, pablogėjo klausa, potrauminei nosies pertvaros deformacijai gydyti rekomenduotas operacinis gydymas (t. 1, b. l. 19), dėl nosies pertvaros deformacijos nukentėjęs tvirtina patiriantis nepatogumus kvėpuojant, pakito nosies estetinis vaizdas. Nukentėjęs nurodo, kad būdamas sumuštas sūnaus ir darbuotojo akivaizdoje, patalpose, kurios jam priklausė buvo pažemintas, todėl prašo priteisti 7 000 Lt neturtinės žalos iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 38,39). Įvertinus tai, teisėja sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjęs patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, išgyveno dėl patirto pažeminimo, sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, V. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas pasireiškė ne tik fiziniu skausmu, liko nosies pertvaros deformacija, kuriai pašalinti būtina chirurginė intervencija, o nukentėjęs patiria nepatogumus dėl apsunkinto kvėpavimo, gydymas komplikavosi infekcija. Atsižvelgus į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, į formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 2K-51/2010, 2010 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 2K-420/2010, į tai, kad sužalojimas padarytas vienu smūgiu, po sužalojimų nukentėjęs išliko darbingas, o taip pat atsižvelgus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant pusiausvyros tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų, nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala mažintina.

Nukentėjęs prašo priteisti ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti - 1000 Lt (t. 2, b. l. 85), kurios pagrįstos pinigų priėmimo kvitu, o įvertinus tai, kad atstovė teikė teisinę pagalbą viso teisminio bylos nagrinėjimo metu, šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Paskutinio žodžio metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam parašius pareiškimą dėl sužalojimo, nurodžius, kad jį sužalojo S. K., kaltinamasis negalėjo efektyviai dirbti, sumažėjo jo įmonės pelnas, todėl patyrė turtinę žalą 130 101 Lt žalą bei neturtinę 10 000 Lt žalą, kurias prašo priteisti iš nukentėjusiojo. Kaltinamasis ieškinio BPK 109 straipsnyje nustatyta tvarka nepareiškė, todėl šie jo paaiškinimai netraktuotini kaip civilinis ieškinys ir dėl jų pagrįstumo nepasisakytina. Kaltinamojo prašymas priteisti jo turėtas proceso išlaidas gynybai apmokėti atmestinas, nes kaltinamasis pripažintinas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis taip pat nurodė, kad V. V., V. V. (jaunesniajam), J. J., V. V., T. R. turi būti pradėtas tyrimas dėl jų padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnyje, o liudytojui G. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnyje, tačiau teisėja sprendžia, kad motyvų, kuriais remiantis BPK 257 straipsnyje nustatyta tvarka apie nusikalstamas veikas būtų reikalinga pranešti prokurorui, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

S. K., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose.

Priteisti iš S. K. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. K. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) proceso išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš S. K. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 191351679, a. s. Nr. LT 217300010002484333 AB ,,Swedbank”, banko kodas 73000) 141,87 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt vieną litą 87 centus).

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Vailionienė