Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Atsakovas V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

9. Bylos medžiaga, ieškovės N. P., jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės mama yra B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), o ieškovės tėvas yra V. K., gimęs (duomenys neskelbtini). B. K. ir V. K. (duomenys neskelbtini) Ukrainos SSR, Donecko srities, Stalinsko apskrities, (duomenys neskelbtini) miesto centriniame metrikacijos biure sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje sutuoktiniams gimė dukra N. P. (buvusi pavardė – K.) (ieškovė) ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovės N. P. mama B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad palikėjos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo fakto įregistravimo data – (duomenys neskelbtini.) Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo mamos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir pradėjo valdyti. (duomenys neskelbtini) ieškovė pateikė Šilutės rajono 1-ajam notaro biurui palikimo priėmimo pareiškimą ir prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl savo mamos B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla perduota Šilutės rajono 3-iojo notarų biuro notarei Astai Aukštakalnienei. Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovės valia mirusios mamos B. K. paveldėjimo byla yra sustabdyta iki kol bus išspręstas klausimas dėl viso buto pripažinimo palikėjos asmenine nuosavybe tam, kad ieškovė galėtų jį visą paveldėti. Kitų įpėdinių, priėmusių mirusiosios B. K. palikimą, nenustatyta.

10. Kaip jau minėta, ieškovės mama B. K. ir jos tėvas V. K. susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės mamai grįžus į tuometinę Lietuvos SSR gimdymui, atsakovas V. K. grįžo iš tuometinės Ukrainos SSR į Lietuvos SSR vien tuo tikslu, kad ieškovės gimimo įraše būtų įregistruotas vaiko tėvu. Po šio įrašo padarymo jis iškart sugrįžo į Ukrainos SSR ir nuo to laiko apie jį nei ieškovė, nei jos mama B. K. ar kiti žmonės jokių žinių neturi. Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad jokių duomenų apie ieškovės tėvą, mirusiosios B. K. sutuoktinį V. K. nėra. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) seniūnija informuoja, kad, remiantis gyventojų registro duomenimis, V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra deklaravęs gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)) ir kitų duomenų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą neturi. Ieškovės teigimu, jos tėvas V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), jau turėtų būti miręs, nes jam dabar turėtų būti jau 99-eri metai. Ji iš motinos pasakojimų žino, kad atsakovas V. K. labai piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko turėjo daug ligų, (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo ilgai išgyventi. Ieškovei jos mama pasakojo, kad iki (duomenys neskelbtini) jų faktinio išsiskyrimo, tol V. K. vis keisdavo gyvenamąją vietą, apsistodavo tai vienoje, tai kitoje buvusios Sovietų Sąjungos respublikoje, todėl ji nenumanė, kur galėtų sutuoktinio ieškoti. Iš namų knygos, adresas (duomenys neskelbtini), pradėtos pildyti (duomenys neskelbtini) matyti, kad šioje knygoje nėra jokio įrašo, kad su B. K. būtų kartu gyvenęs jos sutuoktinis V. K.. Buto namų knygoje nurodyta, kad iki privatizavimo buto gyventojais buvo registruoti tik B. K. ir jos anūkas Ž. M.. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė aplinkybes, kad jos žuvusio brolio sūnus, mirusiosios B. K. anūkas, Ž. M. po B. K. mirties išvyko iš namų ir visus ryšius su ieškove nutraukė. Ieškovė nurodo bandžiusi ieškoti Ž. M. per socialinius tinklus, tačiau jo paskyros nerado ir jokių duomenų apie jo buvimo vietą nežino, taip pat nurodyta, kad Ž. M. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Taip pat ir teismo posėdžio metu liudytojos B. G., A. B. patvirtino šias aplinkybes, kad ieškovės mama visą laiką gyveno be sutuoktinio, kadangi gyvena kaimynystėje, ir sutuoktinio niekada nematė, taip pat paaiškino nežinojusios, kad mirusioji B. K. turėjo sutuoktinį. Pati ieškovė, būdama V. K. dukra, taip pat ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad savo tėvo nepažinojo ir nėra jo niekada mačiusi. Taigi, ir pačios ieškovės paaiškinimai, ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovės mama su sutuoktiniu V. K. negyveno.

11. Mirusiosios B. K. vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. (duomenys neskelbtini). Šį butą faktiniu valdymu paveldėjo palikėjos dukra N. P., ir kaip jau paminėta, (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas tai patvirtinantis juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi, kaip nurodo ieškovė, butas pirktas už asmenines ieškovės mamos lėšas, o kur gyvena ir ar yra gyvas ieškovės tėvas (B. K. sutuoktinis) nėra žinoma, ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine mirusiosios B. K. nuosavybe.

12. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto, įgyto galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020).

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

14. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, atsižvelgdama į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, 2010 m. gegužės 10 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys).

15. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

16. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) B. K. pasirašė su (duomenys neskelbtini) Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad remiantis tuo, jog B. K. 15 metų gyveno (duomenys neskelbtini) išnuomotame bute, todėl šis butas jai išnuomotas neterminuotam naudojimui. B. K. ginčo butą įsigijo privatinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. (duomenys neskelbtini) Buto pirkimo – pardavimo sutartyje kaip pirkėja nurodyta tik B. K.. Pagal (duomenys neskelbtini) mokėjimo kvitą B. K. sumokėjo 14,64 Lt už buto teisinę registraciją. Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akte buvo nurodyta, kad buto pirkėja taipogi yra B. K., apskaičiuota bendra turto kaina – 67,44 Lt, ir nurodyta, kad bute įregistruoti 2 šeimos nariai. Pagal (duomenys neskelbtini) mokėjimo kvitus B. K. sumokėjo 25 Lt (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei už dokumentų sutvarkymą ir 67,44 Lt už privatizuojamą butą. Ieškovė nurodė, kad jos mama B. K. jai pasakojo, kad už butą mokėjo investiciniais čekiais. Šią aplinkybė teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja B. G.. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) B. K. pasirašė su (duomenys neskelbtini) sutartį dėl pastato, kuriame yra butas, eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad B. K. ginčo butą savo vardu įsigijo asmenine nuosavybe už asmenines lėšas. Taip pat remiantis nurodytu galima spręsti, kad buvo aiškiai išreikšta B. K. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

17. Teismas pažymi, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi, bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Šiuo atveju rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo butą ieškovės mama B. K. įsigijo, kuomet su V. K. jau ilgą laiko tarpą, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), de facto nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio. Ieškovės tėvas V. K. (duomenys neskelbtini) buvo tik trumpam atvykęs į tuometinę Lietuvos SSR, kad ieškovės gimimo įraše būtų įregistruotas vaiko tėvu ir jis iškart išvyko iš Lietuvos. Kaip jau paminėta, ieškovės mama B. K. apie (duomenys neskelbtini) dirbo tuometinėje (duomenys neskelbtini) ir darbovietė iš valstybinio ir visuomeninio butų fondo jai išnuomojo minėtą butą, ir ieškovės mama (duomenys neskelbtini) pasirašė šio būsto neterminuotą nuomos sutartį, o (duomenys neskelbtini) butą įsigijo nuosavybės teise, t. y. butas ieškovės mamai parduotas pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatas 1998 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ (Teismų praktika. 1998, 10), kuriame išaiškino, kad privatizavus butus pagal Butų privatizavimo įstatymą, jie buvo asmenų įsigyti kaip privati nuosavybė: 1) bendrosios dalinės nuosavybės teise - kai butai buvo privatizuoti kelių asmenų vardu ir pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodytos kiekvieno bendrasavininkio dalys (sutuoktiniai iki buto privatizavimo susitarę tapti perkamo buto bendrasavininkiais ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodę tenkančias kiekvienam iš jų buto dalis, irgi įsigijo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise); 2) bendrosios jungtinės nuosavybės teise – kai butą privatizavo sutuoktiniai ir jų buto dalys nėra nustatytos; 3) vieno asmens nuosavybės teise – kai butas yra privatizuotas vieno asmens vardu (išskyrus atvejus, kai butai buvo privatizuoti sutuoktinių). Nekilnojamojo turto registre B. K. nuosavybė į butą buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Taigi, visi nurodyti veiksmai (nuomos sutarties sudarymas dėl minėto buto, šio buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, mokėjimas už buto teisinę registraciją ir kt.) buvo atlikti tuo metu, kai B. K. jau daug metų gyveno atskirai nuo sutuoktinio V. K.. Šis butas VĮ Registrų centras Nekilojamojo turto registre registruotas jos vardu.

18. Duomenų, kad V. K. prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo ir išlaikymo, kad lankėsi šiame bute, byloje nėra. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ginčo butą ieškovės mama B. K. įgijo asmeninėmis lėšomis, negyvenant ir nevedant bendro ūkio su sutuoktiniu V. K., savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad B. K. ginčo butą įsigijo už asmenines lėšas asmeniniam naudojimui, butu nuo įsigijimo pastoviai, nepertraukiamai naudojosi, jį valdė, prižiūrėjo ir išlaikė, ginčo dėl šio buto nuosavybės formos niekada nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė B. K. nuosavybė.

19. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovė VĮ Turto bankas yra valstybinė institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldimo turto procedūras, į tai, kad ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovės ar atsakovo V. K. veiksmų ir atsakovai dėl to ginčo nekėlė, į tai, kad ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, taip pat atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką tokiose bylose, iš atsakovų už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ieškovei nepriteistinas. Iš šalių taip pat nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes dokumentų siuntimo išlaidų šioje byloje nesusidarė (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.