- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-739-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12653-2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Alona Romanovienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- UAB „Vitės valdos“
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Pergamas“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-739-370/2013
Teisėja Erinija Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-12653-2012)
2013 m. gegužės 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, teisėjų Alonos Romanovienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-602-512/2013 civilinę bylą Nr. 2-408-730/2012 pagal ieškovės UAB „Vitės valdos“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Pergamas“, bei ieškovės UAB „Vitės valdos“ ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-10 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė jai priteisti iš atsakovo 17 995,84 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas nevykdo savo pareigos atsiskaityti už administratoriaus teikiamas paslaugas ir atliktus remonto darbus. Darbai buvo būtini siekiant įgyvendinti privalomuosius reikalavimus, o atsakovas, kaip patalpų savininkas turi pareigą apmokėti dalį šių remonto išlaidų proporcingai jam nuosavybės teise priklausančiai patalpų daliai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo reikalavimą sumažino iki 16 357,37 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-17 preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovas pateikė sekančius prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog iš atsakovo nepagrįstai reikalaujama atlyginti už vamzdyno izoliavimo darbus, šiluminio punkto renovaciją, kadangi atsakovas 1997-11-13 jam priklausančias patalpas atjungė nuo centrinės šildymo sistemos. Dėl remonto darbų atlikimo nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas. Ieškovė nėra sumokėjusi rangovui UAB „Vikosta“ už stogo remontą, todėl neturi teisės reikalauti apmokėjimo iš atsakovo. Be to, stogo remonto darbų kaina yra padidinta 10 procentų nuo atliktų darbų sąmatos sumos. Ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą atlyginimą, kadangi ieškinio parengimo išlaidos yra įskaičiuotos į administravimo mokestį.
Trečiasis asmuo UAB „Pergamas“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-10 sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovo priteisė 16 165,07 Lt, 5 dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 242 Lt žyminio mokesčio bei 545 Lt teisinės pagalbos išlaidų rengiant ieškinį; kitus ieškovės reikalavimus atmetė. Iš ieškovės priteisė 450 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Valstybei iš ieškovės priteisė 2 Lt, o iš atsakovo – 21 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas tarp ieškovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, ir atsakovo, kaip daugiabučio namo patalpų savininko, pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas: perdangos remonto išlaidas, vamzdyno remonto išlaidas, avarijos likvidavimo išlaidas, šiluminio punkto renovacijos išlaidas, autobokštelio paslaugos išlaidas, vamzdyno izoliavimo išlaidas, stogo remonto išlaidas, ir dėl šių atliktų darbų apimties bei darbų kainos. Teismas padarė išvadą, kad minėti atlikti remonto darbai susiję su privalomaisiais namo priežiūros reikalavimais, todėl buvo būtini. Dėl stogo remonto darbų teismas nurodė, jog 3 045,51 Lt vertės stogų aptvėrimų plieninių konstrukcijų remontas ir montavimo darbai bei 684,30 Lt „Velux“ langų įstatymo į paruoštas angas, kai angų plotas iki 1 m, darbai nebuvo numatyti ieškovės su rangovu sudarytoje sutartyje, šalių nustatytos formos papildomų susitarimų dėl šių darbų nebuvo sudaryta, todėl laikytina, jog rangovas juos atliko savavališkai nukrypdamas nuo sutarties nuostatų, todėl ieškovė neprivalo už juos atlyginti rangovui ir reikalauti už juos proporcingai apmokėti atsakovą. Dėl perdangos remonto (avarinio) išlaidų, avarijos likvidavimo darbų išlaidų, perdangos remonto išlaidų teismas, remdamasis ekspertizės išvada nustatė, jog ieškovė neįrodė, jog buvo atlikti 722,34 Lt vertės darbai, nurodyti atliktų darbų akte už 2009 m. rugsėjo mėn., todėl atsakovas neturi pareigos apmokėti už jų dalį. Dėl šilumos punkto rekonstrukcijos teismas nurodė, kad atsakovas privalo proporcingai prisidėti prieš šių išlaidų nepaisant aplinkybės, kad yra atjungęs savo patalpas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos, kadangi atsakovui tiekiamas karštas vanduo. Teismas pažymėjo, jog daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad šilumos punktas vieningas įrenginys, skirtas tiek patalpų šildymui, tiek karšto vandens ruošimui, kurio nėra galimybės techniškai išskirti. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog yra galimybė techniškai išskirti karšto vandens sistemą ir šildymo sistemą, ir todėl atitinkamai paskaičiuoti atsakovui tenkančią dalį apmokėti už naudojimąsi tik karšto vandens teikimo sistema. Taip pat teismas padarė išvadą, kad buvo būtina atlikti ir vamzdyno remonto ir vamzdyno izoliavimo darbus, nes susiję su energijos taupymu ir šilumos išsaugojimu, saugiu naudojimu, todėl atsakovo sutikimas atlikti šiuos vamzdyno remonto ir vamzdyno izoliavimo darbus nebuvo būtinas ir atsakovas neturi pagrindo atsisakyti apmokėti išlaidas, susijusias su šių darbų atlikimu. Analogiškai motyvais teismas atmetė ir atsakovo argumentus dėl autobokštelio nuomos išlaidų, kadangi buvo būtina atlikti lietloviuose susiformavusio ledo, varveklių pašalinimo ir sniego nuvalymo nuo stogo darbus. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, konstatavęs, jog jų paskirstymą reglamentuoja CPK normos, kurių taikymui aplinkybė, jog pagal savivaldybės tarybos patvirtintą administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką bylinėjimosi išlaidos įskaičiuojamas į administravimo mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti papildomai iš atsakovo priteisiant 1 586,18 Lt. Nurodo, jog dėl apsirikimo pirmosios instancijos teismui pateikė klaidingus mokesčio už remonto darbus apskaičiavimus, kadangi juos atliko pagal netinkamą atsakovo buto plotą, todėl teismas iš atsakovo priteisė per mažą sumą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas iš atsakovo priteistinų mokesčių dydžius, rėmėsi daugiabučių namų administratoriaus buhalteriniais apskaičiavimais, kuriuose atsispindi, kaip administratorius mokesčių sumas padalija butų ir kitų patalpų savininkams (šiuo atveju atsakovui A. G.) proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovui priklausantis butas (duomenys neskelbtini), yra 267,35 kv. m ploto, o gyvenamojo namo naudingasis plotas (įskaitant ir privatizuotų palėpių plotus) sudaro 3 466,47 kv. m. Būtent šie duomenys turėjo būti naudojami skaičiuojant mokesčius atsakovui ir kitiems namo gyventojams. Tačiau teismas, vertindamas dvi pateiktas pažymas apie priskaičiuotus mokesčius už remonto darbus, neatkreipė dėmesio į tai, kad vienoje iš pažymų buvo nurodyti klaidingi duomenys, t. y. vietoj atsakovo buto bendrojo ploto 267,35 kv. m buvo imamas mažesnis pagrindinis plotas ir mažesnis viso namo plotas. Naudojant šiuos klaidingus duomenis, atsakovui buvo priskaičiuota 1 586,18 Lt mažesnė mokesčių dalis.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos iš esmės yra susijusios su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu, tačiau byloje lieka aktualus atsakovo iškeltas klausimas, ar ieškovė nėra peržengusi privalomųjų reikalavimų ribų ir ar nėra pateikusi tokių nepagrįstų reikalavimų apmokėti atsakovui. Ieškovė byloje neįrodė ir iš viso neįrodinėjo, kad jos atliktų darbų apimtys atitinka privalomuosius reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas į bylą pateikė duomenis, kad vykdant stogo remonto darbus, buvo apskaičiuotas 10 proc. įmokų surinkimo mokestis (kuris taip pat įeina į administravimo tarifą), kuris yra sudėtinė dalis namo stogo remonto sąmatos, todėl atsakovas neprivalo apmokėti šios sumos, todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog tokią sumą patalpų savininkams yra būtina apmokėti. Ieškovė nepagrįstai reikalauja apmokėti už vamzdyno izoliavimo darbus, šiluminio punkto renovaciją, nors 1997-11-13 aktu, kurio turinys ieškovei žinomas, patvirtinama, jog atjungiamas atsakovo patalpų šildymas. Ieškovė taip pat nepateikė argumentų, kodėl namo atnaujinimui nėra naudojamos kaupiamosios lėšos. Ieškovė nėra pateikusi duomenų, kad yra patyrusi visas išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas pateikė argumentus, kad ieškovei jau yra sumokėtos juridinių kontorų paslaugos ir pan., kurias ji patiria reikšdama ieškinius teisme dėl skolų išieškojimo iš jos administruojamų objektų skolininkų. 2007-03-29 sprendime Nr. T2-87 numatyta, kad daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo darbai apima ieškinių rengimą ir skolų išieškojimą teismine tvarka, atsakovui mokant administravimo mokesčius, ieškovė jau yra gavusi atlygį (per administravimo tarifą) už ieškinių rengimą ir skolų išieškojimą teismine tvarka, ieškovei už tą patį dar kartą priteisiamos atsakovo jau apmokėtos išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6, 7). Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijaus direktoriaus 2005-04-11 įsakymu Nr. AD1-616 yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi (t. 1, b. l. 11–16). Atsakovas, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturtis neatsiskaitė už namo remonto ir kitus būtinus atlikti darbus (t. 1, b. l. 8–10).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo.
Atsakovas skunde pripažįsta, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos iš esmės yra susijusios su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu, tačiau byloje liko neatsakyta į atsakovo iškeltą klausimą, ar ieškovė nėra peržengusi privalomųjų reikalavimų ribų ir ar nėra pateikusi tokių nepagrįstų reikalavimų apmokėti atsakovui.
Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su konkrečių darbų, už kuriuos ieškovė reikalauja iš atsakovo proporcingo atlyginimo, pobūdžiu, atlikimo faktu, apimties ir kainos, bei padarė išvadas, jog perdangos, stogo, vamzdyno remonto, vamzdyno izoliavimo, avarijos likvidavimo, šiluminio punkto renovacijos, autobokštelio paslaugos išlaidos susijusios su būtinaisiais namo tinkamo eksploatavimo ir naudojimo reikalavimais, teismas savo išvadas išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis visiškai sutinka. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje atliktos ekspertizės išvadomis, analizavo konkrečius darbus ir sumažino iš atsakovo priteistiną sumą nustatęs, jog atsakovas neprivalo sumokėti už 3 045,51 Lt vertės stogų aptvėrimų plieninių konstrukcijų remonto ir montavimo darbus, 684,30 Lt „Velux“ langų įstatymo į paruoštas angas darbus, bei 722,34 Lt vertės darbus, nurodytus 2009 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akte. Darbų atlikimo faktas, pobūdis ir kaina patvirtinti byloje esančiais rašytiniais įrodymais – atliktų darbų aktais, taip pat ekspertizės išvadomis, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė byloje neįrodinėjo, jog atliktų darbų apimtys atitinka privalomuosius reikalavimus, o teismas neva to nenustatinėjo, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, nes pats atsakovas nekonkretizuoja, kokie darbai, jo manymu, minėtų reikalavimų neatitinka ar juos viršija (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Be to, atsakovo pozicija nenuosekli, atstovas jau pirmosios instancijos teisme buvo pripažinęs, jog ginčas iš esmės yra tik dėl šilumos mazgo, dėl padidintos darbų kainos pagal stogo remonto rangos sutartį, teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 91, 96, 107, 110).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad jis neprivalo proporcingai prisidėti prie šiluminio punkto renovacijos bei vamzdyno izoliavimo darbų išlaidų atlyginimo. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 dalį bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. CK 4.83 str. 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Todėl atsakovo nurodyta faktinė aplinkybė, kad jis nuo 1997-11-13 yra atjungęs savo patalpas nuo centrinės namo šildymo sistemos, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo šiluminio punkto renovacijos bei vamzdyno izoliavimo darbų išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytą, atsakovo argumentą, jog į stogo remonto darbus buvo įskaičiuotas 10 proc. įmokų surinkimo mokestis ir neva pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tokią sumą patalpų savininkams yra būtina apmokėti. Pagal ieškovės su rangovu sudarytą sutartį (t. 2, b. l. 100, 101), ne ieškovė, o rangovas turi sumokėti ieškovei 10 proc. nuo stogo remonto darbų vertės už įmokų surinkimą iš gyventojų. Kaip minėta, atliktų darbų faktą ir vertę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – atliktų darbų aktai, ekspertizės išvados, byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo mokesčiu buvo padidinta rangovo atliktų stogo remonto darbų vertė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendime būtent taip ir motyvavo, t. y. kad vien ieškovės ir rangovo sudaryta sutartis dėl įmokų surinkimo administravimo neįrodo, jog atliktų darbų kainos padidintos minėtu mokesčiu. Be to, byloje buvo nustatyta, kad galutinė apmokėti pateiktų stogo remonto darbų vertė buvo netgi mažesnė, nei buvo sutarta rangos sutartyje.
Šios bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo kaupiamųjų lėšų panaudojimo klausimai, todėl su šiuo susijęs apeliacinio skundo argumentas nenagrinėtinas, nes neturi jokios įtakos ieškinio pagrįstumui, atsakovo pareigai proporcingai savo daliai prisidėti prie darbų, susijusių su būtinaisiais namo tinkamo eksploatavimo ir naudojimo reikalavimais, išlaidų atlyginimo.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra reglamentuotas Civilinio proceso kodekso normomis. CPK 1 str. 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas remiasi individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu Klaipėdos miesto tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-87 patvirtintą „Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika“. Atsakovas gali kelti atskirą administracinį ginčą dėl administravimo tarifų, susijusių teisinėmis išlaidomis, pagrįstumo remdamasis materialinėmis teisės normomis, tačiau tai neturės jokios įtakos procesinėms teisės normoms, reglamentuojančioms bylinėjimosi išlaidų paskirstymą civilinėje byloje.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo.
Ieškovė šioje byloje sumažino savo reikalavimus atsakovui būtent tuo pagrindu, kad savo skaičiavimuose keitė patalpų plotų reikšmes (dėl palėpės patalpų) ir, atitinkamai, perskaičiavo atsakovui tenkančią atliktų darbų išlaidų dalį (t. 1, b. l. 92, 93, 94, 98). Aritmetinių klaidų ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (t. 1, b. l. 92, 93) nėra, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo savo iniciatyva viršyti pareikštų reikalavimų ir priteisti iš atsakovo daugiau, nei prašė ieškovė (CPK 12 str. 178 str., 135 str. 1 d. 2–4 p., 263 str. 2 d.), o apeliacinės instancijos teismui tai nesudaro pagrindo keisti byloje ieškovės pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrindu priimto teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 312 str., 314 str., 329 str., 330 str.). Motyvavimas savo nerūpestingumu yra nesąžiningas, nes ieškovė yra juridinis asmuo, turėjęs pakankamai laiko ir intelektinių resursų tinkamai suformuluoti savo reikalavimus bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus, be to, į skaičiavimus įtrauktų plotų pagrįstumas gali sudaryti savarankišką ginčo dalyką, o tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui dėl to būtų užkirsta apeliacijos galimybė.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).
Atmestus abiejų šalių apeliacinius skundus, jų apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.