Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11796-2024 (ROIK 24233631829).

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11796-2024 (ROIK 24233631829) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 175 eurų bauda.

Nutarime konstatuota, kad K. P., būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y., siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu - 2023 m. spalio 7 d., 13.20 val., - automobiliu „Kia Motors Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo nustatytą leistiną greitį, valdė transporto priemonę, priklausančią savininkui (valdytojui), naudojosi transporto priemone ar buvo už ją atsakingas. Tokiais savo veiksmais K. P. padarė ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 22 d. gautas patikslintas K. P. skundas, kuriame nurodoma, jog jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įmonė) direktorius, įmonei priklauso automobilis „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 7 d. gavęs pranešimą apie administracinį nusižengimą, pareiškėjas identifikavo asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu vairavo minėtą transporto priemonę ir to asmens kontaktinius duomenis pateikė per epaslaugos.ird.lt. 2024 m. balandžio 29 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, su kuriuo jis nesutinka, kadangi nuo 2024 m. balandžio 17 d. nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl negali būti atsakingas už įmonės valdomą turtą. Be to, asmuo, kuris padarė administracinį nusižengimą, buvo nurodytas, dėl to prašo dar kartą peržiūrėti administracinio nusižengimo bylą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas atsiliepimo į pareiškėjo K. P. pateiktą skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu K. P. prašė panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir nubausti tinkamą asmenį. Paaiškino, kad pranešimą apie nusižengimą gavo 2024 m. kovo 7 d., todėl būtent tą dieną ir pranešė, kas vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę nusižengimo padarymo metu. Pranešimą gavo el. paštu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ir nebuvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini), įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini). Jis įmonėje direktoriumi dirbo iki 2024 m. balandžio 17 d. Pripažįsta, kad 2024 m. vasario 27 d. dar buvo įmonės direktorius. Suprato, kad jis yra nubaustas už greičio viršijimą, todėl ir pranešė duomenis asmens, kuris nusižengimo padarymo metu vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę. Jokių kitų dokumentų ar prašymų jis nėra gavęs, duomenis pateikė tada, kai į savo asmeninį e. paštą 2024 m. kovo 7 d. gavo pranešimą iš e. pašto adreso neatsakyti@vmi.lt. Tame pranešime buvo nurodyta, kad jis gavo dokumentą už paskirtą administracinį nusižengimą ROIK 24233631829, baudos suma – 75 eurai. Tada jis prisijungė prie internetinės svetainės epaslaugos.ird.lt, surado minėtą administracinį nusižengimą ir nurodė asmenį, kuris vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę nusižengimo padarymo metu. Už ką jis buvo baudžiamas, negali pasakyti, bet jis suprato, kad už greičio viršijimą.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtas ir pagrįstas tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinamas pareiškėjas.

SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Nagrinėjamai situacijai aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (tame tarpe ir numatytą ANK 431 straipsnyje) pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Minėtos įstatymų nuostatos vienareikšmiškai ir aiškiai įpareigoja juridinio asmens vadovą pateikti duomenis, dėl to būtent vadovui kyla pareiga imtis tokių priemonių ir būdų, kad pareigūnams pareikalavus jis turėtų įstatymo nurodytus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu išsakytų pareiškėjo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu 2024 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu, prašo minėtą nutarimą jo atžvilgiu panaikinti ir nubausti tinkamą asmenį.

Nagrinėjamai situacijai aktualios ir ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – ir E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – ir Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. <...>Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. ANK aiškiai įtvirtina, jog asmens elektroninis paštas yra gaunamas iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. Administracinių nusižengimų registras yra valstybės registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ (suvestinės redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) 3, 38 punktai).

Administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad greičio matavimo prietaisu 2023 m. spalio 7 d., 13.20 val., Oslo g., ties Laisvės pr., Vilniuje, užfiksuotas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas viršijo nustatytą leistiną važiavimo greitį (18 b. l.). 2024 m. vasario 20 d. automatiškai buvo suformuotas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 0239-ANR_PR-23735-2024 (16 – 17 b. l.), kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar tą pačią dieną išsiųstas e. paštu (duomenys neskelbtini), esančiu Juridinių asmenų registre (15, 19 – 23 b. l.). Be kita ko, minėtas pranešimas 2024 m. vasario 20 d. buvo išsiųstas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. P. e. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (15 b. l.). Teismas patikrino išplėstinį Juridinių asmenų registrą ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. liepos 14 d. ir nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. buvo (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, Institucija automatiniu būdu sugeneravusi pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo teisingai nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adreso vietą, nors byloje pateiktais duomenimis matyti, kad tokį pranešimą išsiuntė ne buveinės adresu, o elektroniniu būdu (15 – 17 b. l.). Nesulaukusi prašomų pateikti duomenų, Institucija 2024 m. kovo 7 d. automatiniu būdu suformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0239-ANR_P-26780-2024 (12 – 14 b. l.), kurį tą pačią dieną išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. P. asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Teismo vertinimu, Institucija, siųsdama procesinius dokumentus juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikėsi ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos siųsti juos elektroniniu paštu, nurodytu valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

Teismui nekyla abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo išsiųstas tinkamai dar ir dėl to, kad teismo posėdžio metu K. P. teigė, kad 2024 m. kovo 7 d. gavęs el. paštu pranešimą apie administracinį nusižengimą, iš karto identifikavo asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu vairavo minėtą transporto priemonę ir to asmens kontaktinius duomenis Institucijai pateikė. Toks pranešimas K. P. buvo siųstas ir 2024 m. vasario 20 d. tuo pačiu el. paštu (duomenys neskelbtini), t. y. būtent tada, kai ir buvo prašoma per penkias darbo dienas pateikti administracinį nusižengimą padariusio asmens duomenis.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas ne už 2023 m. spalio 7 d. įmonei priklausančiu automobiliu „Kia Motors Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leistino greičio viršijimą, o už įstatymo nustatyta tvarka (per penkias darbo dienas) nepranešimą duomenų asmens, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Kia Motors Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo K. P. buvo išsiųstas 2024 m. vasario 20 d., o nepateikus duomenų per penkias darbo dienas, Institucija tinkamai nustatė, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 431 straipsnio 1 dalyje, laikomas padarytu būtent tada, kai baigiasi penkių darbo dienų laikotarpis, t. y. 2024 m. vasario 28 d. Nors teismo posėdžio metu K. P. teigė, kad jis nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tačiau Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad įmonės vadovu K. P. buvo nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2024 m. balandžio 17 d., t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu (2024 m. vasario 28 d.) K. P. vis dar vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl būtent jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą <...>. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, 12 punktą, 18 punktą vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytoju bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei. Jis turi veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl, šios bylos kontekste, vadovas privalo žinoti, fiksuoti ir kontroliuoti, kas naudojasi įmonei priklausančia transporto priemone, t. y., laikytis atitinkamų teisės aktų nustatytų reikalavimų užtikrinant bei atsakant už kitų asmenų veiksmus naudojantis šiuo atveju jo vadovaujamai bendrovei priklausančia transporto priemone.

Pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nešalina ir tai, kad gavęs Institucijos 2024 m. kovo 7 d. protokolą, K. P. nurodė Institucijai asmens kontaktus, kuris 2023 m. spalio 7 d. naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu „Kia Motors Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas dar kartą pažymi, kad nustatyto greičio viršijimas automobiliu „Kia Motors Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Institucijos prašomų duomenų nepateikimas įstatymo nustatyta tvarka yra du skirtingi administraciniai nusižengimai, numatyti skirtinguose ANK straipsniuose.

Teismo vertinimu, Institucija teisėtai ir pagrįstai K. P. pripažino kaltu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog K. P. kaltė įrodyta, nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą nutarimą, nenustatyta skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, taip pat nenustatė K. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Už ANK 431 straipsnio 1 dalies nusižengimą K. P. paskirta šio straipsnio sankcijoje nustatyta nuobauda, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11796-2024 (ROIK 24233631829) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o K. P. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11796-2024 (ROIK 24233631829).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.