- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- ATP-188-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05550-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) patrulis 2014 m. liepos 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad D. K. 2014 m. liepos 17 d., apie 21.27 val., prie (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodama automobilį būdama neblaivi (nustatytas 2,8 promilės girtumas), pradėdama važiuoti nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė du stovinčius automobilius ir juos apgadino. Šiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 14, 106 punktus, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimu D. K. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Pagal ATPK 126 str. 4 d. jai paskirta 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal ATPK 127 str. 2 d. – 40 (keturiasdešimties) eurų bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinė nuobauda pareiškėjai skirta 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Teismas nustatė, kad D. K. 2014 m. liepos 17 d., apie 21.27 val., prie (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodama automobilį Škoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė du stovinčius automobilius: Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su eismo įvykiais susijusiais dalyviais (K. I.) nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu perkvalifikuoti veiką iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Skunde nurodoma, kad perkvalifikavus veiką buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, suvaržantis jos teisę į gynybą, teismas neįspėjo apie kaltinimo pakeitimą, todėl nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Apeliantė pažymi, kad ATPK 284 str. 2 d. norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėms veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.
Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinių staigmenų negalimumo principą, nes perkvalifikavus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, proceso metu nebuvo nagrinėjama, todėl apeliantė neturėjo galimybės pasisakyti, išreikšti nuomonės ir pasiruošti gynybai. Apeliantė taip pat nurodo, kad perkvalifikavus veiką, su tokiu įvykio vertinimu nesutinka, nes byloje nėra duomenų apie inkriminuojamų pažeidimų sudėtį. Dėl inkriminuoto ATPK 126 str. 4 d. apeliantė nurodo, kad 2014 m. liepos 17 d. autoįvykio aplinkybės buvo nustatytos užpildžius autoįvykio deklaraciją su automobilio Audi A6 savininku R. A.. Deklaracijos pildymo metu nebuvo pastebėta, jog nukentėjo ir kitas automobilis Honda Civic. Šią aplinkybę patvirtina Honda Civic automobilio savininkės, apeliantės ir liudytojos D. R. P. paaiškinimai.
Dėl ATPK 130 str. 1 d. apeliantė pažymi, kad pagal šio straipsnio nuostatas pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Apeliantė nurodo, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, išvadai, kad ji neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos, pagrindo nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo D. K. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. N575-248/2012 yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos kaltinimo ribos, todėl kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.).
Be to, aiškinant ATPK 284 straipsnio nuostatas, nurodama, jog įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2303/2008, 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-4335/2010, 2010 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6037/2010 ir kt.). Taip pat pabrėžiama, kad minėtos teisės normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N662-2703/2009).
Šiuo atveju, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. K., vairuodama automobilį būdama neblaivi, pradėdama važiuoti nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė du stovinčius automobilius, dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Protokolu jai suformuluotas kaltinimas pagal LR ATPK 127str.3d.. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėja nebuvo informuota apie galimą ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. numatytų veikų taikymą. Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjos veiką perkvalifikuojant į ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. kaip ir teigiama skunde, buvo pažeista jos teisė į gynybą ir ji nubausta už veikas, kurios nebuvo įvardintos ir teisiškai kvalifikuotos administracinio teisės pažeidimo protokole, tuo pažeidžiant ATPK 284 straipsnio reikalavimus.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja alkoholį vartojo po eismo įvykio, šių aplinkybių ji neneigė nei atliekant tyrimą, nei bylą nagrinėjant teisme. Tai patvirtino D. K. sūnus V. K. (b. l. 92). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kad D. K. įvykio metu būtų buvusi neblaivi. Pareiškėjos versiją, kad alkoholį ji vartojo po įvykio, patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Juozas Vėlavičius (b. l. 102-104). Nors byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja alkoholį vartojo po eismo įvykio, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad ji alkoholį vartojo iki aplinkybių nustatymo. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio Audi A6 savininkas yra R. A. (b. l. 10), automobilio Honda Civic savininkė yra K. I. (b. l. 11). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė po eismo įvykio su vienu iš apgadintų automobilių Audi A6 savininku R. A. užpildė eismo įvykio deklaraciją. Tai patvirtino 2014 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu liudytojas R. A. (b. l. 64). 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu liudytoja D. R. P. patvirtino sakiusi K. I., kad nueitų pažiūrėti ar kartais jos mašina nenubraukta, nes R. A. su D. K. apžiūrinėjo K. I. mašiną. Ji nusileido, po kiek laiko sugrįžo ir pasakė, kad nieko nėra jos automobiliui, kad pas ją viskas gerai (b. l. 90-91). Taigi, iš paminėtų aplinkybių, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos iš karto po įvykio, o pareiškėja alkoholį vartojo po eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Taigi, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, D. K. pirmosios instancijos teismas negalėjo inkriminuoti ATPK 126 str. 4 d., nesant veikos sudėties.
Be to, aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio pareiškėjai nebuvo inkriminuotas, ši aplinkybė kaip tam tikras pažeidimas teisme nebuvo nagrinėjamas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjos nubaudimas už tokią veiką jai buvo staigmena, ji buvo nubausta už tai, kuo nebuvo kaltinama, negalėjo dėl to pasirengti tinkamai gynybai ir nuo tokio kaltinimo nesigynė.
Aukštesniojo teismo nuomone apylinkės teismas neturėjo teisėto pagrindo perkvalifikuoti pareiškėjos veiką į ATPK 126 str. 4 d., todėl šioje dalyje nutarimas laikomas neteisėtu, nepagrįstu ir turi būti panaikinamas.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog ji nepagrįstai pripažinta kalta ir nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. Aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu sutinka.
Teismas pažymi, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal teismų praktiką gali būti padaromas tik tyčia kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).
Reikia pažymėti, kad apeliantė pagrįstai nepripažįsta ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo padarymo, neigia pasišalinusi iš įvykio vietos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog buvo neteisingai nustatytos įstatymo normos, kurias pažeidė D. K., jai be jokio pagrindo inkriminuotas ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį numatyto nusižengimo esmę kaltė dėl pažeidėjo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nėra nustatyta būtinųjų požymių- pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tiek subjektyvių, tiek objektyvių požymių. Tai patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas sugadinto automobilio Audi A6 savininkas R. A. (b. l. 64) ir liudytoja D. R. P., kuri patvirtino, kad automobilio Honda Civic savininkė K. I. buvo nuėjusi apžiūrėti savo automobilio ir pasakiusi, kad automobiliui nieko nėra, kad pas ją viskas gerai (b. l. 90-91). Po transporto priemonių apgadinimo, į įvykio vietą buvo susirinkę tiek apgadintų automobilių savininkai, tiek pati pažeidėja. Apklaustas liudytoju R. A. patvirtino, kad tarimosi momentu buvo nesklandumų, negalėjo susitarti, ar pildys deklaraciją ir automobilį remontuos draudimo bendrovė, ar atsiskaitys grynais ir tuomet jis susiremontuos automobilį ( b.l. 64). Užpildė deklaraciją, D. K. pasirašė ir išsiskirstė, tik tuomet sūnus patarė iškviesti policiją. Deklaracijomis buvo apsikeitę, tik vėliau pateikė jas policijoje. Pasirašius eismo įvykio dalyviams deklaracijas išnyko pareiga kviesti policiją. Dėl K. I. automobilio apgadinimo, apklausta K. I. teisme patvirtino, kad ji buvo išėjusi į lauką apžiūrėjo savo automobilį, tačiau apgadinimų nematė. Tik atvažiavus policijai ir apžiūrinėjant automobilius berniukai parodė įbrėžimą bamperyje. Tačiau kaimynė D. su ja visiškai atsiskaitė ir jokių pretenzijų jai neturi.
Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. K. iš eismo įvykio vietos nenustačius pažeidimo aplinkybių nepasišalino, ji tokios tyčios neturėjo, nesiekė išvengti pasekmių, todėl nesant jos veikoje tyčios, nėra ir pasišalinimo iš įvykio vietos sudėties. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai kvalifikavo apeliantės veiksmus pagal ATPK 130 str. 1 d.. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole D. K. nebuvo kaltinama pagal minėtą straipsnį, todėl šiuo atveju taip pat buvo pažeistos jos teisės į gynybą, pažeidžiant ATPK 284 str. 2 d.
Apeliantės atstovas prašo bylą gražinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Lietuvos teismai administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismo administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Nagrinėjamoje byloje įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, įvertinus bylos faktinę ir teisinę situaciją, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo grąžinti bylą įgaliotai institucijai.
Nors apeliantė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl jos veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 127 str. 2 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus nustatė, jog D. K. pagrįstai pripažinta kalta, padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir tinkamai vadovaujantis įstatymu parinkta nuobauda bei jos dydis..
ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. K. padaryti veiksmai visiškai atitinka ATPK 127 str. 2 d. sudėtį ir ši nutarimo dalis pirmosios instancijos teismo kvalifikuota teisingai.
Teismas pažymi, kad pagal savo sudėtį ATPK 127 str. 3 d. dispozicijoje numatytas pažeidimas apima ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje numatytą pažeidimą, todėl kvalifikuojant veiką pagal ATPK 127 str. 2 d. nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad teisės pažeidimas pagal ATPK 127 str. 2 d. nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir proceso ekonomiškumo ir efektyvumo principu, D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., už jos padarymą ji pagrįstai buvo pripažinta padariusį šį administracinį pažeidimą ir nubausta.
Aptartų teisinių ir faktinių duomenų pagrindu nutarimas dalyje dėl D. K. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pripažintinas pagrįstu ir nutarimas šioje dalyje paliktinas galioti. Tačiau aukštesnio teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino D. K. kalta, padarius ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimas šioje dalyje naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
D. K. skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti nutarimo dalį, kurioje D. K. pripažinta padariusi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą bei nubausta 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą bei nubausta 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 1000 (tūkstančio) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.