Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini) (dekl. adr. (duomenys neskelbtini)), teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, galutinę bausmę paskiriant 32 MGL dydžio baudą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones trejus metus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: S. P., 2026 m. sausio 4 d. apie 17.20 val., A2 kelyje Vilnius - Panevėžys (kairė pusė), Širvintų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,02 promilių neblaivumą, ir automobilio nesuvaldęs atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). S. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad buvo namuose, sulaukė skambučio su kvietimu nuvažiuoti pas draugus į Anykščius. Nuvažiavo pas pažįstamus į Anykščius ir ten išgėrė kažkiek degtinės, bandė važiuoti link namų. Stotelėje paėmė pakeleivių. Buvo blogas oras, matomumas buvo blogas ir nepastebėjo šalikelėje mašinos, todėl atsitiko tas įvykis. Atsakydamas į teisėjos klausimus, nurodė, kad vairuodamas jautėsi labai gerai, tik įvykus įvykiui, pasidarė blogiau. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Sugyventinė jam neleido imti jos mašinos. Sugyventinė žino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Atsakydamas į gynėjos klausimus kaltinamasis nurodė, kad labai gailisi, labai blogai vertina savo poelgį.

3. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

4.1. policijos pareigūno T. Šikšnio 2025 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. sausio 4 d. apie 17 val. 30 min., patruliuojant kartu su vyresniuoju tyrėju Igoriumi Vasilevskiu tarnybiniu automobiliu VOLKSWAGEN TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (atpažinties Nr. (duomenys neskelbtini)), numatytame maršrute, iš Vilniaus apskr. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Širvintų r., Širvintų sen., Pikūnų k., važiuojant nuo Ukmergės link Vilniaus 30 km, pravažiavus pirmą posūkį į Širvintas, a/m BMW, v/n (duomenys neskelbtini), susidūrė su a/m BMW. Atvykus į įvykio vietą A2 kelyje (Vilnius-Panevėžys), kairėje pusėje, 49.270 km., rastas šalikelėje stovintis automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo vairuotojas P. V., kuris paaiškino, kad sustojo padėti kitam pusnyje įstrigusiam automobiliui, kadangi eismo sąlygos buvo labai sudėtingos. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jo stovinčio automobilio galą atsitrenkė kitas BMW automobilis ir nuvažiavo nuo kelio. Automobilyje BMW X5 sėdėjo V. P., kurią GMP brigada 0818 išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai. Automobilyje taip pat sėdėjo ir I. Č., vaikas A. V., kuriuos GMP brigada apžiūrėjo vietoje, jokių sužalojimų nenustatė, į gydymo įstaigą nevežė. Nustatyta, kad automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo S. P.. S. P. automobilį vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Kaip paaiškino S. P., automobiliu važiavo vienas, tačiau dėl prastų oro sąlygų nepamatė sustojusio automobilio ir į jį atsitrenkė taip sukeldamas eismo įvykį. Po eismo įvykio automobilis nuslydo nuo kelio ir sustojo. Panaudojus alkoholio kiekio matuoklį DRAGER ALCOTEST 6810 ARFM-0403, patikros Nr. 2400437, 17 val. 58 min. S. P. nustatytas 2.02 prom. neblaivumas, 18 val. 19 min. nustatytas 2.17 prom. neblaivumas. P. V. blaivus. Liudytojos I. Č. nebuvo galimybės apklausti, kadangi su mažamečiu vaiku A. V. atskiru automobiliu išvyko į namus Vilniaus mieste;

4.2. 2026 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis yra BMW 320 ed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis D. K.. Automobilis rastas stovintis pakelės griovyje adresu Širvintų r., kelyje A2 Vilnius-Panevėžys 49,270 km. Automobilio judėjimo kryptis yra nuo Ukmergės miesto link Vilniaus miesto. Automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio į dešinėje pusėje esantį pakelės griovį. Automobilis stovi priekiu pasisukęs į tvorą nuo žvėrių ir priekis pasisukęs daugiau į Ukmergės miesto pusę. Apžiūrint automobilį matyti, kad yra apgadintos dešinės pusės priekinės durelės, dešinės pusės priekinis ratas, priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinis bamperis. Automobilis paimtas iš įvykio vietos ir išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Pramonės g. 7, Ukmergė. Netoli automobilio, nuo vairuotojo durelių apie trys metrai, šalia tvoros nuo žvėrių, stovi du litriniai, plastmasiniai, tušti alaus buteliai su pavadinimu „Utenos šviesusis alus“. Šie buteliai iš įvykio vietos paimti ir supakuoti į paketą Nr. 612902;

4.3. 2025 m. sausio 4 d. 17:58 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0403, patikros sertifikatas Nr. 2400437, S. P. nustatytas 2.02 promilių neblaivumas;

4.4. 2025 m. sausio 4 d. surašytas neblaivumo nustatymo S. P. aktas, nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir kt.;

4.5. liudytoja D. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su S. P. gyvena apie dešimt metų. Jai yra išaiškinta, kad ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus apie savo šeimos narius ar neatsakinėti į kai kuriuos klausimus. Duoti parodymus ji sutinka. Gyvena jie pažymoje nurodytu adresu. Ji žino, kad S. buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, už ką jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Būtent todėl vairuoti savo automobilių ji jam niekada neduoda. 2026 m. sausio 2 d. ji su mažamete dukra kitu turimu automobiliu VW Golf savaitgaliui buvo išvažiavusi pas gimines. S. buvo likęs namuose. Kieme prie namų buvo likęs kitas jos turimas automobilis - BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo tik 2025 m. spalio mėn. Kadangi nusipirko šį automobilį, tai turimą ruošėsi parduoti. Automobilio BMW rakteliai buvo likę namuose. Atgal į namus V. su dukra ji grįžo sausio 4 d. apie 16 val. Grįžusi net nepastebėjo, kad kieme nėra automobilio BMW. S. namuose nebuvo. Po kurio laiko ji jam skambino, bet jis neatsiliepė. Ji nesureikšmino to fakto, kad jo nėra namuose. Jie vienas kito nelabai kontroliuoja. Nežino kurią valandą tiksliai, bet jau miegant, jai paskambino S. ir pasakė, kad jis girtas įkliuvo su jos automobiliu BMW. Namo jis grįžo tik paryčiais, buvo labai sušalęs, nes, kaip jis pats pasakė, ilgai ėjo pėščias. Jis nuėjo miegoti, paaiškino tik tai, kad važiavo lyg iš Anykščių ir automagistralėje atsitrenkė į kažkokį kitą stovėjusį automobilį. Automobilį BMW ji prašo sugrąžinti jai, kadangi ji tikrai S. jo naudotis nedavė ir tikrai negalėjo žinoti, kad jis vairuos neblaivus. Tiesiog S. savavališkai, be jos žinios paėmė automobilį, už ką ji jam jokių pretenzijų neturi. Tiesiog tokį jo elgesį vertina kaip neatsakingą. Įsigijimo metu automobilio BMW vertė buvo 10400 Eur, bet automobilį ji pirko išsimokėtinai ir įmokas moka kas mėnesį. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju draudimu;

4.6. liudytojas P. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. sausio 4 d. apie 17.20 val. jis kartu su savo sugyventine I. Č., sūnumi A. V. ir šeimos drauge V. P., automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo link Vilniaus. Važiavo magistraliniu keliu A2 Vilnius - Panevėžys. Važiuojant keliu labai smarkiai snigo ir visas kelias buvo apsnigtas. Vėliau, kokiame tiksliai kilometre nežino, jau Širvintų r., pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį TOYOTA, kuris pradėjo mėtytis kelyje ir vėliau nuvažiavo nuo kelio į skiriamąją vidurinę, kitaip dar vadinamą žalią juostą. Pastebėjus, kad priešais automobilį sumėtė ir jis užklimpo sniege, sustojo dešiniajame kelkraštyje, kad galėtų asmenų pasiteirauti ar viskas jiems gerai ir ar jiems nereikalinga pagalba. Automobilį statė jau beveik ant pievos, kuo dešiniau krašto, kadangi jo automobilis yra visureigis, todėl nebijojo jo statyti kuo dešiniau krašto. Pastatęs automobilį jo negesino, žibintų neišjunginėjo, įjungė avarinio sustojimo signalą. Tuo metu, jam išlipus iš automobilio, šeima ir šeimos draugė V. liko sėdėti automobilyje. Perėjęs į kitą kelio pusę pastebėjo prie TOYOTA automobilio stovinčius du jaunuolius. Šie jaunuoliai neturėjo tempimo kablio, todėl nusprendė pabandyti automobilį išstumti. Stumiant automobilį ir nespėjus jo išstumti ant kelio išgirdo stiklo dūžių triukšmą. Pradėjus dairytis pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė link Vilniaus miesto važiuojantis sidabrinis lengvasis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsitrenkęs BMW automobilis nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį dešinėje pusėje ir užklimpo sniege, o jų šeimos automobilis liko stovėti beveik toje pačioje vietoje kurioje ir buvo paliktas stovėti. Iš kart pribėgo prie savo automobilio, kad pažiūrėti ar viskas gerai su sūnumi ir kitais asmenimis, buvusiais automobilyje. Tuo metu visi išlipo iš automobilio, o jis nuėjo pas avariją sukėlusį vairuotoją. Priėjus prie automobilio, šalia jo pastebėjo vyrą, moterį ir mergaitę iki dešimties metų amžiaus. Visi šie asmenys buvo šalia automobilio, o jis jų klausė kas vairavo. Tuo metu vyras nurodė ant moters, o mergaitė iš karto nurodė, kad vairavo vyras. Vėliau, bendraujant su savo sugyventine I., ji jam pasakojo, jog matė kaip po eismo įvykio iš vairuotojo pusės išlipo vyras. Į įvykio vietą pirmi atvažiavo policijos pareigūnai su nežymėtu automobiliu. Jiems atvykus, po kurio laiko pastebėjo, kad iš eismo įvykio vietos dingo moteris su mergaite. Pareigūnai paaiškino, kad juos išvežė kitas automobilis. Kas važiavo TOYOTA automobiliu jis nežino ir jaunuolių kontaktų neturi. Vėliau iš kitų policijos pareigūnų sužinojo, kad eismo įvykio kaltininkas neblaivus.

4.7. VšĮ „Emprekis“ pateikė pažymą, kad panašaus automobilio BMW 320, 2013 m. gamybos, vidutinė kaina – 9 330 Eur (su PVM);

4.8. policijos pareigūno R. R. 2026 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jo žinioje yra ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00433-26, atliekamas dėl motorinės transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2025 m. sausio 4 d. apie 17.20 val., kelyje A2 Vilnius-Panevėžys (kairė pusė), Širvintų r., S. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neblaivus (nustatytas 2,02 promilių neblaivumas) vairavo automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo nesuvaldęs atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šiame automobilyje sėdėjo V. P., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri iš įvykio vietos greitosios pagalbos automobiliu apžiūrai buvo pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir po apžiūros buvo išleista į namus. Siekiant patikslinti tyrimui reikšmingas aplinkybes, su V. P. buvo susisiekta telefonu. Pokalbio metu V. P. nurodė, kad 2025 m. sausio 4 d. vykusios medicininės apžiūros metu jokie sužalojimai jai nustatyti, joks gydymas nepaskirtas, nedarbingumo pažymėjimas neišduotas.

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad S. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis S. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad įvykio dieną pavartojęs alkoholio važiavo namo į Vilnių iš Anykščių. Parodė, kad važiavo su sugyventinės automobiliu, kurį buvo paėmęs be jos žinios, eismo sąlygos buvo prastos, automobilio nesuvaldęs atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį. Šias aplinkybes patvirtina taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo P. V. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kita bylos medžiaga. Alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. sausio 4 d. 17:58 val., S. P. nustatytas 2.02 promilių neblaivumas. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis S. P. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai patikrinimo alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad S. P. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

7. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

8. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam už 2026 m. sausio 4 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą – 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

9. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokatė Regina Vasiliauskienė prašė teismo atsižvelgti į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių ir švelninti pasiūlytą prokuroro bausmę S. P..

10. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiais gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnis), baustas administracine tvarka, praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam S. P. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus antrą pagal griežtumą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti švelnesnės, sankcijoje numatytos baudos bausmės, nes ji nepadarys kaltinamajam reikšmingos įtakos, be to kaltinamajam ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta baudos bausmė, kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė ir pakartotinai įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, baudos bausmė buvo išieškoma priverstinai, todėl laikytina, jog baudos bausmė paskirta ankstesniu teismo procesiniu sprendimu nepasiekė savo tikslų. Laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju būtų per griežta ir užtikrintų vien tik nubaudimo principo įgyvendinimą. Taigi už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą S. P. skirtina 30 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, pagal S. P. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

11. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, S. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 parų arešto bausmė.

12. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

13. BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

14. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę – kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, praeityje teistas vieną kartą, S. P. požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailestį, taip pat į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad S. P. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, siekiant, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį, realų bausmės vykdymą atidedant. Taigi, bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu S. P. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

15. Taigi S. P. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedamas 7 mėnesių terminui, be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. P. įpareigotinas pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

16. Atsižvelgiant į tai, kad S. P. nėra sumokėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos baudos, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir skirtina galutinė 20 parų arešto bausmė ir 32 MGL (1 600 Eur) bauda, įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu sumokėtos baudos dalį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

17. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

18. S. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija, nustatytas girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (nuo 1,51 iki 2,5 promilių). S. P. grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę esant blogoms eismo sąlygoms. Kaltinamasis kėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Kaltinamasis teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas už ankščiau įvykdytą nusikalstamą veiką neišnykęs. Ankstesniu sprendimu S. P. specialiomis teisėmis vairuoti transporto priemones buvo uždrausta 3 metus. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o jos terminas nustatytinas 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 4 d., t. y. nuo dienos, kai S. P. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

19. Prokuroras taip pat kaltinamajam siūlo skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės „BMW 320“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas).

20. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius. Kaltinamasis S. P. nusikalstamą veiką padarė automobiliu ,,BMW 320“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja-savininkė remiantis „Regitra“ duomenimis yra D. K.. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jo sugyventinė D. K. neleido jam naudotis transporto priemone, jis ją paėmė be jos žinios, nėra duomenų, kad D. K. kaltinamajam leido naudotis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymui, todėl svarstytinas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

21. Pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės „BMW 320“ kaina yra 9 330 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (9 330 Eur) išieškojimas iš S. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar kaltinamojo asmenybei. Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

22. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl procesinių prievartos priemonių

23. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 4 d. nutarimais skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas.

24. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šių kardomųjų priemonių: rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir laikino specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

26. Byloje 2026 m. vasario 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš S. P. valstybės naudai priteisti 95,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas S. P. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo S. P., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi S. P. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septynių) mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, o vietoje jos skirti pareigas:

- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę ir 32 MGL (1 600 Eur) baudą, įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu sumokėtos baudos dalį. Baudos bausmę vykdyti atskirai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketverių) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – keleivinio autobuso BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 330 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, S. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 4 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš S. P. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Išaiškinti S. P., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), (įmokos kodas - 6610, mokėjimo paskirtis – baudžiamoji byla Nr. 1-270-1196/2026). Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismo raštinei.

Įspėti S. P., kad savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.