Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 150 litų baudą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų šešių mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jam paskirtos nuobaudos - 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų šešių mėnesių laikotarpiui. Nuobaudos V. J. paskirtos už tai, kad jis, 2009 m. rugsėjo 25 d. vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į akmenį, apgadino automobilį bei iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismas įvertino V. J., liudytojo T. G. paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinius pranešimus, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą, eismo įvykio vietos schemą, automobilio „Audi A6“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo dokumentus. Nustatyta, kad minėtas automobilis Jungtinėje Karalystėje buvo registruotas E. T. vardu, Lietuvoje apdraustas vieno mėnesio laikotarpiui UAB „Auteka“ (b. l. 28-36). Konstatuota, kad šis lengvasis automobilis nėra V. J. nuosavybė, todėl jis, padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo apgadintas minėtas automobilis, privalėjo apie įvykį pranešti policijos pareigūnams. Pasišalinus iš įvykio vietos, jam kyla atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Kaip V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė įvertintas jo prisipažinimas, o kaip atsakomybę sunkinanti – tai, kad per metus laiko jis padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą. Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo motyvus, V. J. asmenybę (jis neteistas, baustas už KET pažeidimus 4 kartus, nedirba), ATPK 20 straipsnio nuostatas.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu teismo nutarimu V. J. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Apeliantas neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nurodo, kad iš įvykio vietos pasišalino dėl to, kad grėsė pavojus jo gyvybei (jį vijosi automobilis, kurį vairavo aršiai nusiteikęs T. G.), kad praėjus dviems valandoms nuo eismo įvykio jis prisistatė policijos pareigūnams ir neneigė sukėlęs įvykį. Iš policijos pareigūno V. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad į eismo įvykio vietą po 3 val. nuo eismo įvykio atvykęs V. J. iš pradžių neigė vairavęs apgadintą automobilį, tik vėliau pripažino, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo jis. V. J. paaiškino, kad policijos pareigūnų neiškvietė dėl to, kad su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono. Apeliantas pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad aptariamo įvykio metu vairuotą transporto priemonę jis 2008 m. lapkričio 26 d. nusipirko iš E. T.

Konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, kad V. J. aptariamo įvykio metu vairuotą ir apgadintą transporto priemonę valdė neteisėtai, jo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad šią transporto priemonę jis 2008 m. lapkričio 26 d. nusipirko iš E. T. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nenustačius kitiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos, bylos teisena dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažymėtina, kad pagal aptariamo eismo įvykio metu galiojusią KET redakciją, 231.4 bei 234 punktus, pareiga pranešti apie eismo įvykį atsirado tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus arba dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo. Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Šiuo atveju įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, bylos medžiagoje nėra, todėl skundžiamu teismo nutarimu V. J. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nesant nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, bylos teisena atitinkamoje dalyje nutrauktina.

Tačiau pagal aptariamo eismo įvykio metu galiojusios KET redakcijos 9 punktą eismo dalyvis privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o pagal 133 punktą vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytos faktinės aplinkybės bei kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. J. pažeidė minėtų KET punktų reikalavimus, todėl jam skirtina administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostata, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstyta minėto pažeidimo esmė yra įrodyta, V. J. veika perkvalifikuotina iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.

Kadangi yra pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, metų laikotarpyje padarytas pakartotinai; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atsižvelgus į pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis (jis nėra padaręs daug KET pažeidimų), jam už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtina vidutinė įstatymo numatyta nuobauda – 30 litų bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t aria:

V. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą pakeisti, V. J. veiką perkvalifikuoti iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, paskiriant jam už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 30 litų baudą.

Bylos teiseną dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.