- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-462-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- E. L.
- Išvadą teikia
- Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Mečislovas Norvaišas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10-743/2010 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei E. L., savivaldybės institucija duodanti išvadą Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovės E. L. priešieškinį R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neturtinės žalos ir piniginės kompensacijos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. L. patikslintu ieškiniu (b. l. 5-6, 91, t.I) prašė: 1) santuoką įregistruotą tarp jo ir atsakovės E. L. 2006 m. balandžio 29 d. Lazdijų rajono CMS, akto įrašo Nr. 26, nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio K. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 3) priteisti iš atsakovės E. L. 10.000 Lt neturtinės žalos.
Atsakovė E. L. patikslintu priešieškiniu (b.l. 76, t. I; b.l. 51, t.II) prašė: 1) santuoką, įregistruotą tarp jos ir ieškovo R. L. 2006 m. balandžio 29 d. Lazdijų rajono CMS, akto įrašo Nr. 26, nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti iš ieškovo 10.000 Lt neturtinės žalos; 3) priteisti iš ieškovo 22.000 Lt piniginę kompensaciją už bendru darbu ir lėšomis įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) bei 2.050 Lt piniginę kompensaciją už įgytą kilnojamąjį turtą.
Ieškovas nurodė, kad su atsakove pradėjo gyventi 2001 m., gyveno iki 2007 m. lapkričio 10 d., kol atsakovė išėjo gyventi pas savo motiną. Santuoką sudarė 2006 m. balandžio 29 d. Nuo 2001 m., kai pradėjo kartu gyventi, gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. L.. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ši piktnaudžiavo alkoholiu, dažnai būdavo neblaivi, dėl ko kildavo tarpusavio ginčai. Ieškovas pripažino, kad vieną kartą, gyvenant pas atsakovės tėvus, sūnaus K. L. akivaizdoje yra sudavęs E. L., o 2007 m. liepos mėnesį yra išstūmęs iš lovos. Daugiau jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Priekaištų jai, kaip sutuoktinei, be alkoholio vartojimo, neturi. Sutiko, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Gyvenant santuokoje su atsakove jokio santuokinio turto neįgijo. Įsigijo televizorių ,,Šilelis“ už 1.099 Lt, minkštąją dalį 700 Lt vertės, dvigulę lovą 800 Lt vertės, televizoriaus staliuką 70 Lt vertės, tačiau už visus šiuos daiktus sumokėjo iš savo gaunamo atlyginimo. Ieškovas už banko paskolas vykdė namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, kuri yra jo asmeninė nuosavybė, rekonstrukciją. Atsakovė pinigais prie namo rekonstrukcijos neprisidėjo, kurį laiką nedirbo, nes augino sūnų. Darbų metu atsakovė su mama gamindavo maistą darbininkams, atsakovės tėvas padavinėjo skiedinį, parodė kaip mūryti, tačiau prie kitų darbų atsakovės tėvas neprisidėjo.
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad rekonstruojamu namu rūpinosi kartu su ieškovu: atsakovės mama davė pinigų katilui pirkti, jos senelės miške buvo imama mediena, ji pati dirbdama statybinių medžiagų parduotuvėje išsimokėtinai ėmė įvairių statybinių medžiagų namui, gamindavo maistą darbininkams, dirbantiems prie namo rekonstrukcijos, mokėjo įmokas už dušo kabiną, todėl prašė piniginės kompensacijos už gyvenant bendrai įgytą turtą. Santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi jis jos atžvilgiu smurtavo, nepagrįstai kaltino neištikimybe, dėl to prašė priteisti iš ieškovo 10.000 Lt neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies (b.l. 108-112, t. II). Teismas santuoką, įregistruotą tarp R. L. ir E. L. 2006 m. balandžio 29 d. Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 26, nutraukė dėl ieškovo R. L. kaltės; paliko atsakovei santuokinę pavardę – L.; nustatė nepilnamečio sūnaus K. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove E. L.; priteisė atsakovei iš ieškovo 24.050 Lt kompensaciją ir 977 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo R. L. 882 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovės E. L. 296 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, po vieno iš fizinio smurto panaudojimo atvejų atsakovė buvo nedarbinga 17 dienų, smurtą atsakovės atžvilgiu ieškovas vartojo mažamečio sūnaus, kitų žmonių akivaizdoje. Nors ieškovas tvirtino, kad santuoka iširo dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu ir tai vienintelė priežastis dėl ko iširo santuoka, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė vartodavo alkoholinius gėrimus, niekas iš apklaustųjų nepatvirtino, kad kuris nors iš jų piktnaudžiavo alkoholiu. Liudytoja D. J. patvirtino, kad per atsakovės jų firmose išdirbtus 10 metų niekas niekada neturėjo jai jokių priekaištų dėl alkoholio vartojimo. Pats ieškovas neneigė vartojęs alkoholį, patvirtino, kad atsakovė rūpinosi šeima, jų mažamečiu sūnumi tinkamai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis žiauriai elgėsi su atsakove vartodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą. Teismas, pripažinęs, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, iš ieškovo atsakovei priteisė 1.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas netenkino priešieškinio reikalavimo priteisti 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgęs į tai, kad sunkių pasekmių ieškovo veiksmai atsakovei nesukėlė, nors ieškovo veiksmai buvo tyčiniai, taip pat į ieškovo turtinę padėtį, kuri nėra labai gera. Teismas, tenkindamas priešieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už bendrai įgytą turtą priteisimo, pripažino nekilnojamojo turto pagerintą dalį bendrąja daline nuosavybe, nes turtas buvo pagerintas bendromis lėšomis ir bendru darbu, ir priteisė atsakovei iš ieškovo kompensaciją 22.000 Lt už nekilnojamąjį turtą, bei 2.050 Lt už kilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad šalys nesusituokę gyveno kartu kaip šeima nuo 2001 m. pavasario, vedė bendrą ūkį, išlaikė sūnų, rūpinosi gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija: išvykę gyventi į Kauną pirko baldus nuomojamam butui (televizorius, televizoriaus staliukas, dvigulė lova, minkštas baldų komplektas), nuomojo butą, už kurį mokėjo, bendrai maitinosi, rūpinosi gimusiu sūnumi, bendriems poreikiams naudojo savo šeimos biudžetą; kadangi įsigyti nuosavo būsto Kaune negalėjo dėl finansinių galimybių, abu nusprendė sugrįžti į Lazdijus ir rekonstruoti R. L. priklausančią namo dalį, kuriame galėtų gyventi kaip šeima; prasidėjus rekonstrukcijai, prie jos prisidėjo abu sutuoktiniai, taip pat ieškovo ir atsakovės tėvai, atsakovės senelė (D. M. davė 2.000 Lt katilui įsigyti, V. M. prisidėjo darbu, pasikvietė pažįstamą G. K., kuris dengė stogą be atlygio, S. A. leido iš miško, kuris jai buvo pamatuotas kaip turtas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, pjauti medžius namo statybai, R. L. davė apie 4.000 JAV dolerių, tiek R. L., tiek kartu su E. L. (nuo 2006-04-29 tapę sutuoktiniais) ėmė paskolas, E. L. iš darbovietės skolon paėmė statybinių medžiagų už 9.879,20 Lt, gamino maistą ir maitino prie namo rekonstrukcijos dirbančius, šalys kartu rūpinosi iš išlaikė (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų K.). Visos šios aplinkybės patvirtino buvus šalių susitarimą sukurti bendrą turtą. Kadangi tarp šalių tokio rašytinio susitarimo nebuvo, kaip tą numato CK 6.970 straipsnio 4 dalis, sutartis tampa negaliojančia, ir viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais. Byloje pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad nerekonstruotos gyvenamojo namo dalies vertė yra 54.000 Lt, o rekonstruotos – 98.000 Lt, todėl rekonstrukcijos metu ieškovo dalies vertė padidėjo 44.000 Lt. Teismas sprendė, kad taikant restituciją atsakovei priteistina piniginė kompensacija lygi 1/2 rekonstrukcijos metu pagerinto nekilnojamojo turto vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 114-120, t.II) ieškovas R. L. prašo panaikinti 2010 m. spalio 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo sąlygų, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl padalinto turto vertės bei su tuo susijusios ir priteitos iš ieškovo atsakovei piniginės kompensacijos dydžio, dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš ieškovo atsakovei 1.272,02 Lt kompensaciją už turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutrauktina dėl atsakovės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas neatsižvelgė į liudytojų: A. L. (ieškovo brolio), E. L. (ieškovo sūnaus iš pirmos santuokos), ieškovo motinos R. L. parodymus, kad atsakovė buityje piktnaudžiavo alkoholiu. Teismas rėmėsi vien tik atsakovės bei jos artimų giminaičių (atsakovės tėvų - V. ir D. M., pusbrolio P. V.) parodymais ir pripažino, jog ieškovas žiauriai elgėsi su atsakove naudodamas prieš ją fizinį smurtą. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad po tariamo sumušimo atsakovė į gydymo įstaigą kreipėsi praėjus net 3 paroms. 2007-07-15 naktį atsakovė būdama girta ir iš ieškovo namo antro aukšto, kur yra miegamasis, lipdama laiptais griuvo ir pati susižalojo. Liudininkas L. R. (policininkas) parodė, kad atsakovę po iškvietimo tą naktį nuvežė pas tėvus, o ne į gydymo įstaigą. Atsakovės uždelstą kreipimąsi į gydymo įstaigą ieškovas vertina kaip atsakovės bei jos artimųjų siekį nuslėpti eilinį jos girtavimo faktą. Teismas pripažindamas smurto naudojimo prieš atsakovę aplinkybę iš dalies rėmėsi atsakovės pusbrolio P.V. parodymais, kad 2007 m. vasarą iškylaujant prie ežero ieškovas mušė atsakovę. Šio liudytojo parodymai visiškai neatitinka tikrovės. Iškilos metu tarp ieškovo ir atsakovės buvo konfliktas, tačiau tai įvyko dėl to, kad atsakovei esant apsvaigusiai nuo alkoholio, ieškovas neleido daugiau vartoti alkoholio atimdamas taurę, o tam atsakovė priešinosi. Tokia situacija negali būti vertinama kaip fizinis smurtas. Todėl teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, nutraukdamas tarp ieškovo ir atsakovės santuoką dėl ieškovo kaltės. Apeliaciniam teismui iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškovui priteistos 1.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, priteisdamas atsakovei kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, netinkamai taikė CK 6 knygos normas, todėl nepagrįstai konstatavo buvus jungtinę veiklą. Teismas turėjo remtis CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtojo skirsnio normomis ir ieškovo su atsakove įgytą turtą, proporcingai jų įdėtam darbui ir lėšom padalyti atitinkančiomis dalimis. Teismas visiškai neatsižvelgė į kredito sutartis, kurių trys buvo sudarytos iki santuokos, o viena jų po santuokos sudarymo, į ieškovo mokamas pagal šias sutartis įmokas bankams bei apie likusį įsiskolinimo šioms kredito įstaigoms dydį. Apelianto nuomone, turi būti nustatyta dalintino turto vertė, kurią sudaro turto aktyvas – 2.100 Lt kilnojamas turtas + 44.000 Lt pagerintoji nekilnojamojo turto dalis, ir pasyvas, t.y. įsiskolinimai, panaudoti bendro turto gerinimui, kuriuos būtina grąžinti bankams. Įsiskolinimų likutį nuo 2007 m. lapkričio įskaitytinai, kuomet su atsakove bendras gyvenimas nutrūko, sudaro: pagal 2004-06-09 su AB banku „Hansabankas“ kreditavimo sutartį Nr. 04-022261-FA bei jos sąlygų pakeitimo ir papildymo 2005-03-25 susitarimu Nr.04-022261-FA-l likęs įsiskolinimas yra 30.995 Lt; pagal 2005-06-23 su AB banku „NORD/LB Lietuva“ kreditavimo sutartį Nr. 198 likęs įsiskolinimas yra 1.956,53 Lt; pagal 2006-04-24 su AB banku „NORD/LB Lietuva“ kreditavimo sutartį Nr.107 likęs įsiskolinimas yra 212,57 Lt; pagal 2007-08-14 su AB banku „Hansabankas“ vartojimo kredito sutartį - 10.391,86 Lt; „duomenys neskelbtini) PĮ įsiskolinimas 9.879,30 Lt, iš viso 53.435,26 Lt. Tokiu būdu dalintino turto vertės suma yra 99.535,26 Lt (aktyvas 46.100 Lt + pasyvas 53.435,26 Lt). Aktyvo ir pasyvo sumą padalijus lygių dalių principu kiekvienai šaliai aktyvo atitektų po 23.050 Lt, pasyvo - po 26.717,63 Lt. Bendro gyvenimo su atsakove laikotarpiu pagerinto nekilnojamojo turto visos dalies natūra priteisimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atveju, ieškovas atsakovei privalėtų kompensuoti priklausančią aktyvo dalį, t.y. 23.050 Lt. Vien bankams įsiskolinimo likutis (pasyvas) sudaro 43.555,96 Lt, ką padalijus lygių dalių principu šalims atitektų po 21.777,98 Lt. Kadangi pagal kreditavimo sutartis skolininkas yra ieškovas ir pagal grafiką moka paskaičiuotas įmokas, todėl atsakovei priklausanti kompensacija už dalintino turto aktyvą mažintina jai atitenkančios pasyvo dalies dydžiu, t.y. 21.777,98 Lt (aktyvas 23.050 Lt minus pasyvas 21.777,98Lt =1.272,02 Lt). Tokiu būdu atsakovei ieškovas privalėtų sumokėti už likusią dalintino aktyvo dalį 1.272,02 Lt dydžio kompensaciją. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, perskaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas prašė ieškovo apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Ieškovas apeliacinį skundą padavė tik dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo dalių, kuriomis nuspręsta, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, iš jo priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, taip pat, kad iš ieškovo priteista atsakovei piniginė kompensacija už bendrai įgytą turtą ir namo pagerinimą. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių apskųstojo sprendimo dalių.
Dėl santuokos iširimo priežasčių
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas santuokos iširimo priežastis, netinkamai, t.y. nevisapusiškai ir neobjektyviai, įvertino įrodymus, dėl ko padarė netinkamas išvadas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje ir dalyje, kuria iš ieškovo priteistas 1.000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, naikintinas.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, o atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Atsakovė priešieškinyje (b.l.74-76, t. I), nurodė aplinkybę, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, t.y. rėmėsi CK 3.60 straipsnio 3 dalimi. Ji, nurodžiusi aplinkybę, kad ieškovas su ja elgėsi žiauriai, privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. O ieškovas, nurodęs aplinkybę, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl to neįmanomas bendras gyvenimas, privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, pripažino, kad atsakovės paaiškinimu, iš dalies ieškovo paaiškinimu teismo posėdžio metu, liudytojų L. R., P. V., D. M. parodymais nustatyta, kad ieškovas yra atsakovės atžvilgiu naudojęs fizinį smurtą. Tokios teismo išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstos. Ieškovui pačiam pripažinus, kad kartu gyvenant santuokoje su atsakove yra pasiteikę keli jo netinkamo elgesio su ja atvejai, remdamasis liudytojų gyvenimiškais paaiškinimais bei vertinimais, teismas tikrai turėjo pagrindą pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu. Be paties ieškovo paaiškinimų, jo teigimu, tai patvirtina ir liudytojų A. L. , E. L., R. L. parodymai, kad atsakovė buityje piktnaudžiavo alkoholiu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie ieškovo argumentai yra nepagrįsti. Paminėti liudytojai, kurie yra artimi ieškovo giminaičiai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtino aplinkybių, kad atsakovė piktnaudžiaudavo alkoholiu. Šie liudytojai teismo posėdžiuose tik paaiškino, kad yra matę atsakovę išgėrusią, tačiau nepatvirtino, kad ji girtaudavo nuolat. Taigi šių liudytojų parodymų negalima pripažinti pakankamais įrodymais, kurie patvirtintų, jog atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl santuokos iširimo priežasčių yra pagrįstos, o todėl nėra pagrindo šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Nekeistina ir pirmosios instancijos teismo dalis dėl 1.000 Lt neturtinės žalos iš ieškovo priteisimo atsakovei, nes tokį žalos atlyginimą teismas turėjo pagrindą priteisti (CK 3.70 str. 2 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir piniginės kompensacijos už namo pagerinimą
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad santuokoje su atsakovę nėra įgiję nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai piniginę kompensaciją už bendru darbu ir lėšomis įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 22.000 Lt piniginę kompensaciją už šalių bendru darbu ir lėšomis pagerintą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, taip pat ir 1.050 Lt kompensaciją už kilnojamąjį turtą. Teismas kompensaciją už namo pagerinimą priteisė vadovaudamasis CK LI skyriaus (CK 6.969 – 6.982 straipsniai), reglamentuojančio jungtinę veiklą, nuostatomis. Kokiomis teisės normomis vadovavosi priteisdamas kompensaciją už kilnojamąjį turtą, teismas nenurodė.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6-osios knygos normomis, o be to tik paviršutiniškai užsiminė apie paimtas iš bankų paskolas, negrąžintus kreditus, jų neįvertino padalindamas turtą.
Teisėjų kolegija iš dalies sutikdama su apelianto argumentais, pripažįsta, kad šioje dalyje Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
Atsakovė priešieškiniu prašydama priteisti piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą, iš esmės prašė padalinti santuokoje įgytą turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra be kitų klausimų išaiškinusi, kad bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis), teismas, nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą nurodydamas, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis, 3.98 straipsnis). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad visos teismo padarytos išvados dėl bendro turto padalijimo turi būti nurodytos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas pagal atsakovės priešieškinį jų santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, nesivadovavo paminėtais išaiškinimais, nesudarė CPK 3.118 straipsnyje nustatyto balanso. Sudarant tokį balansą privalėjo būti įvertintos ir ieškovo bei atsakovės kaip sutuoktinių skolos, kurias atsakovė aiškiai nurodė priešieškinyje. To teismui nepadarius, ir kadangi iš teismo sprendimo neaišku, ar jis kilnojamuosius daiktus dalino taip, kaip prašė atsakovė, t.y. kaip santuokoje įgytą turtą, ar kaip bendrosios jungtinės veiklos metu įgytą turtą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje dalyje teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, jei šalys gyvendamos santuokoje pasiėmė, kaip kad nurodo atsakovė, iš įmonės „duomenys neskelbtini“ statybinių medžiagų už 9.879,20 Lt , už jas neatsiskaitė, tai svarstytina, ar šis kreditorius, dalinant tarp šalių santuokoje įgytą turtą, net jei tokio turto vertė ir nedidelė, neprivalo būti įtrauktas dalyvauti šioje byloje.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei iš ieškovo 22.000 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančio namo pagerinimus, vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis jungtinę veiklą. Toks materialinės teisės taikymas, sprendžiant dėl nesančių santuokoje asmenų bendra veikla sukurto turto, yra tinkamas, tikrai sutinkamas teismų praktikoje. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jei teismas pripažino galimu priteisti atsakovei jos reikalaujamą už gyvenamojo namo pagerinimus piniginę kompensaciją, jis privalėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad pagerinant namą buvo įsiskolinta, paimti iš banko kreditai, kurie negrąžinti. Būtinybė įvertinti nurodytą aplinkybę išplaukia iš CK 6.974 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, kad abu jungtinės veiklos partneriai atsako už bendras išlaidas, taigi ir už būsimas, kurias teks patirti grąžinant paskolas. Teismui neįvertinus skolų, negalima pripažinti, kad ir šioje dalyje buvo atskleista bylos esmė.
Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas turto padalinimo ir kompensacijos už namo pagerinimą priteisimo dalyje naikintinas ir byla perduotina šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 237 str. 1 d. 2 p. ir CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Kadangi teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje pareikštų turtinių reikalavimų dalyje, šioje dalyje bylą perduoda iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, naikintina ir pirmosios instancijos sprendimu nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka. Teisėjų kolegija taip nusprendžia, pripažinusi, kad iš naujo išsprendus turtinio pobūdžio reikalavimus, priklausomai nuo to, kaip šie reikalavimai bus išspręsti, teismui bus lengviau iš naujo paskirstyti tarp šalių visas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 23.050 Lt suma, t.y. sprendimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo pagal atsakovės E. L. priešieškinio dalį, ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat panaikinti to paties sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Likusią Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.