- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-07
- Bylos Nr.
- eI3-1167-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00459-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- viešajai įstaigai „Kauno technologijų mokymo centras“
- Kategorijos
- 29.8Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa
- 29.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros skundą pareiškėjai viešajai įstaigai „Kauno technologijų mokymo centras“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė (skundą padavusi institucija) viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra, CPVA arba atsakovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) palikti nepakeistą Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija arba LAGK) 2024-01-15 priimto sprendimo Nr. 21RE-18 (AG-884/07-2023) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) dalį dėl pažeidimo; 2) panaikinti Komisijos Sprendimo dalį dėl finansinės korekcijos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos VšĮ „Kauno technologijų mokymo centras“ (toliau – ir pareiškėja, Perkančioji organizacija arba Projekto vykdytoja) 2023-12-06 skundą „Dėl 2023-11-07 priimto sprendimo „Dėl lėšų grąžinimo“ Nr. IT10 panaikinimo“ pilna apimtimi atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Variklinių transporto priemonių remonto praktinio mokymo centro plėtra“ Nr. 09.1.2-CPVA-V-721-04-0001 (toliau – ir Projektas), atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą, apie kurį skelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) buvo paskelbtas 2022-12-29, pirkimo Nr. 644442 (toliau – ir Pirkimas). Kadangi Pirkimas buvo tarptautinis, skelbimas apie jį buvo išsiųstas ir per Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) Europos Sąjungos leidinių biurą patalpinimui tarptautinėje duomenų bazėje „Tenders Electronic Daily“ (toliau – ir TED), skelbimo Nr. Nr. 2022/S 252-733801.
Nurodo, kad Pirkimo objektas – metalo apdirbimo staklių operatoriaus programai vykdyti reikalingos įrangos pirkimas bei jos pristatymas, iškrovimas, sandėliavimas, muitas, draudimas, garantijos, įrangos sumontavimas, paleidimas, išbandymas, funkcijų veikimo pademonstravimas bei personalo apmokymas (Pirkimo sąlygų 2.1 p.) – skaidytas į III (tris) Pirkimo dalis (Pirkimo sąlygų 2.3 p.). Sprendimu nustatytas pažeidimas susijęs su Pirkimo II (antrąja) dalimi, kurios objektas yra „Mobilių robotizuotų ir automatizuotų mokomųjų įrenginių rinkinys“ (Pirkimo sąlygų 2.3.2 p.).
Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė penki tiekėjai, pasiūlymą Pirkimo II daliai pateikė 1 (vienas) dalyvis. Pirkimo II dalies laimėtoju pripažintas Laimėtojas – UAB „Baltec cnc technologies“, su kuriuo Perkančioji organizacija 2023-03-24 sudarė Sutartį, kurios vertė, ir vertė, finansuojama Projekto lėšomis ir susijusi su pažeidimu, yra 37 510,00 Eur su PVM.
Pareiškėjas 2023-06-27 CVP IS priemonėmis atsakovui pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai, kurios metu nustatyta, kad Laimėtojo pateiktame Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumente – Draudiko 2023-03-27 išduotame Laidavimo rašte, kuris yra neatsiejama tarp Draudiko ir Laimėtojo 2023-03-27 pasirašyto Sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimo Nr. 3797908903 (toliau – ir Draudimo liudijimas) sudėtinė dalis, nustatyta Sutarties projekto ir Sutarties 5.2 punkto neatitinkanti sąlyga.
Agentūros vertinimu, Perkančioji organizacija, įvertinusi Laidavimo rašto turinį ir nustačiusi, kad Laidavimo raštas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, turėjo laikyti, kad Laimėtojas atsisakė sudaryti Sutartį, todėl Sutartis neįsigaliojo ir privalėjo siūlyti Sutartį sudaryti kitam pasiūlymų eilėje esančiam (jeigu toks yra) Pirkimo II dalies dalyviui.
CPVA įsitikinimu, kadangi pasiūlymą Pirkimo II dalyje pateikė vienas dalyvis, Pirkimo II dalies pasiūlymų eilės nesudarė, Laimėtojui atsisakius sudaryti Sutartį, todėl laikant ją neįsigaliojusia, kartu Pirkimas turėjo būti laikomas pasibaigusiu, o Perkančioji organizacija turėjo skelbti naują pirkimą Pirkimo II dalies objektui įsigyti. To nepadarius Perkančiosios organizacijos neskaidrūs ir pasyvūs veiksmai (neveikimas) užkirto kelią sąžiningai tiekėjų konkurencijai, o toks Perkančiosios organizacijos atliktas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, lemiančiu griežtų poveikio priemonių taikymą.
Atsakovė, įvertinusi visas aplinkybes ir dokumentus, sprendė, kad pareiškėja, kaip Perkančioji organizacija, nesilaikydama Pirkimo dokumentų sąlygų, Sutarties nuostatų ir imperatyvių VPĮ nuostatų, t. y. nepagrįstai Sutartį laikydama įsigaliojusia bei leidusi ją Laimėtojui de facto vykdyti iš esmės pakeistomis, Laimėtojui palankesnėmis Pirkimo dokumentų sąlygomis, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Agentūra, nustačiusi pažeidimą ir vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 1.1 papunkčio, 2.2 lentelės 17 punkto (pagal analogiją) nuostatomis, 2023-11-07 priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT10, kuriuo pritaikė pareiškėjai 25 proc. finansinę korekciją (9 377,50 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos (37 510,00 Eur su PVM).
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Sprendimą ir jo priedą – 2023-10-27 grąžintinų lėšų formą Nr. 2023-SF/2-431 (toliau – ir GLF). Komisija 2024-01-15 priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Sprendimą dėl pažeidimo toje dalyje, kurioje Agentūra pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo 2023-03-24 Sutarties vertės, tenkančios pareiškėjos, kaip projekto vykdytojo, įgyvendinamam Projektui ir pripažino 9 377,50 Eur išlaidas netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis išlaidomis; 2) kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Atsakovės įsitikinimu, Komisija išvadas dėl finansinės korekcijos padarė netinkamai ir savaip interpretuodama finansinių korekcijų taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, netinkamai taikydama ir aiškindama jai, kaip įgyvendinančiajai institucijai, tenkančių pareigų, susijusių su finansinės korekcijos nustatymu ir galimybe ją mažinti, apimtį (nepagrįstai išplėsdama jai tenkančių teisių apimtį), taip pat nepagrįstai Sprendimo dalį dėl finansinės korekcijos grindė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, kuri nėra aktuali ir nėra niekaip susijusi su ginčo atveju taikytinais, pačios Komisijos analizuojamais ir minėtais finansinį koregavimo mechanizmą reglamentuojančiais teisės aktais bei nukrypo nuo ginčui aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, susijusios su Gairių nuostatų aiškinimu ir taikymu bei su identifikuoto pažeidimo sunkumo nustatymu.
Pažymi, jog LAGK nepagrįstai tas pačias faktines aplinkybes vertino skirtingai ir neatsižvelgė į šių aplinkybių tarpusavio ryšį, taip pat dalį faktinių aplinkybių, kuriomis pati rėmėsi skundžiamo Sprendimo dalyje dėl pažeidimo, konstatuodama pareiškėjos pažeidimo padarymo faktą, nepagrįstai panaudojo kaip pagrindą Sprendimu pritaikytos ir Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytos finansinės korekcijos mažinimo galimybei konstatuoti. Agentūros vertinimu, dalis Komisijos Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos nurodytų aplinkybių, į kurias neva atsakovė, spręsdama dėl pažeidimo sunkumo ir finansinės korekcijos dydžio, neatsižvelgė, neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su pareiškėjos padarytu ir CPVA Sprendimu nustatytu pažeidimu.
Akcentuoja, jog Komisija netinkamai aiškino pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą bei kokiu būdu įgyvendinančioji institucija pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą privalo nustatyti. Dėl šios priežasties, Agentūros nuomone, Komisija Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos apsiribojo abstrakčiu ir niekuo nepagrįstu teiginiu, jog „Komisijos vertinimu, Agentūra neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą.“ Pažymi, kad pažeidimo pobūdis ir jo sunkumas nustatomas vadovaujantis Gairių nuostatomis, kurios įgyvendinančiosioms institucijoms (šiuo atveju Agentūrai) yra privalomos. Priimdama Sprendimą ir spręsdama dėl finansinės korekcijos, CPVA vadovavosi Gairių nuostatomis ir nustatė, kad pareiškėjos padarytas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodyto pažeidimo pobūdį „Derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu“, t. y., kai „<...> pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis.“, o jo sunkumą apibrėžė vienintelė ir išimtinai už tokį pažeidimą galima 25 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant.
Nurodo, jog Komisija nukrypo nuo LVAT nuosekliai formuojamos praktikos, jog vertinant pažeidimo pobūdį, jo sunkumą bei parenkant konkretų pataisos normos dydį, reikia vertinti ne visas PAFT 7 priedo 10.1–10.4 papunkčiuose nurodytas aplinkybes, bet tik reikšmingas aplinkybes, kai konkrečiam Gairėse numatytam pažeidimui (pažeidimo pobūdžiui) tos pačios Gairės numato kelis alternatyvius finansinių korekcijų dydžius, o konkretaus Gairėse numatyto finansinės korekcijos dydžio parinkimas būtent ir priklauso nuo svarbių ir reikšmingų aplinkybių. Priešinga situacija yra, kai konkrečiam Gairėse numatytam aprašytam pažeidimui (pažeidimo rūšiai, pobūdžiui) Gairės nenumato jokių alternatyvių pataisos normos dydžių (numato tik vieną konkretų pataisos normos dydį). Agentūros teigimu, tokiu atveju visiškai nesvarbu, yra ar nėra nustatyta PAFT 7 priedo 10.1–10.4 papunkčiuose nurodytų, minėtuose punktuose ar kitų aplinkybių, tai pažeidimo sunkumo nustatymui absoliučiai jokios įtakos neturi, kadangi, ar šios aplinkybės būtų nustatytos, ar ne, vis tiek yra galimas tik vieno dydžio finansinės pataisos normos taikymas be jokių alternatyvų. Tokių pažeidimų (kai Gairėse numatytas tik vienas konkretus finansinės pataisos normos dydis be jokių alternatyvų) sudėtys LVAT praktikoje laikomos formaliomis, o kartu LVAT yra išaiškinęs, kad formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės. Atsakovės manymu, Komisija, visiškai neatsižvelgdama į Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatyto pažeidimo pobūdžio formalią sudėtį, kuriam nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės, skundžiamo Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos išvardijo eilę Gairių 2.2 lentelės 17 punkte aprašyto pažeidimo pobūdžio ir pažeidimo sunkumo nustatymui nereikšmingų aplinkybių bei priėjo nepagrįstos išvados, kad ji „<...> turėjo nukrypti nuo Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatyto fiksuoto finansinės korekcijos dydžio ir taikyti mažesnę finansinę pataisą“.
Komisijos Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos 24 psl. 8 pastraipoje, 25 puslapio 1 ir 2 pastraipose nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir reikšmingos vertinant Gairių 2.2 lentelės 17 punkto aprašyto pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą. Teigia, kad Komisija pati net nenurodo, teisės aktais ir teismų praktika nepagrindžia, koks yra vienokios ar kitokios Komisijos skundžiamo Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos akcentuojamos „svarbios ir reikšmingos“ aplinkybės lyginamasis „svoris“ finansinės korekcijos taikymo mažinimui arba didinimui.
Komisijos priimto skundžiamo Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos prieštarauja Europos Komisijos tikslams, kurių siekiant ir buvo priimtos Gairės (Gairių 1.1 papunktis), nes būtent Gairių pagalba tinkamai identifikavus pažeidimo pobūdį, įvertinus konkretaus pažeidimo pobūdį atitinkančio pažeidimo sunkumą per reikšmingų aplinkybių (jeigu jos turi kokios nors įtakos) vertinimą, Gairėse nurodyto dydžio finansinės korekcijos (pataisos normos) pritaikymas viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą pažeidusiam asmeniui padidina valstybių narių teisinį tikrumą ir užtikrina proporcingumo principo laikymąsi.
Teigia, jog Komisija nepagrįstai sprendė, kad ji turi teisę mažinti Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą fiksuotą finansinės korekcijos dydį savo iniciatyva. Agentūra pažymi, kad joks galiojantis teisės aktas ir / arba aktuali teismų praktika tokios teisės jai nesuteikia. Galiojantis teisinis reglamentavimas įtvirtina, kad teisę taikyti kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas, ji turi tik tuo atveju, jei jas siūlo taikyti auditus ir (ar) patikrinimus atlikusi audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai (PAFT 7 priedo 13 punktas).
Nurodo, jog Komisija, pasisakydama dėl Gairių apimties ir intensyvumo, nepagrįstai vadovavosi ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendime byloje Wroclaw – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, pateiktais išaiškinimais, nes minėta byla ginčui nėra aktuali, kadangi ESTT išaiškinimai buvo priimti dėl ankstesnio laikotarpio Gairių nuostatų aiškinimo ir taikymo.
Atsiliepimas
Pareiškėja pateiktame patikslintame atsiliepime su Agentūros skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, jog nesutinka su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad yra padarytas mažareikšmis pažeidimas. Teigia, kad pripažinti pažeidimą „pažeidimu“ turi būti trys sąlygos: turi būti padarytas ES teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu) pažeidimas; šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui.
Atkreipia dėmesį, jog Pirkimo dokumentai, jų formos bei priedai buvo suderinti su Agentūra, kuri jokių pastabų neturėjo, todėl Pirkimo dokumentai buvo pateikti organizuojant viešąjį pirkimą. Teikdama paaiškinimus dėl Laidavimo rašto Perkančioji organizacija Agentūrai nurodė, kad: 1) Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta konkreti Sutarties įvykdymo užtikrinimo forma, todėl Laimėtojas galėjo pateikti laisvos formos Sutarties įvykdymo užtikrinimą nurodytai sumai; Laimėtojo pateiktas Laidavimo raštas buvo išduotas būtent Sutartyje nurodytai sumai ir buvo skirtas garantuoti visų reikalavimų pagal Sutartį įgyvendinimą bei Pirkimo II dalies objekto sudarančių prekių pristatymą Perkančiajai organizacijai; 2) Laidavimo raštas taip pat buvo besąlyginis ir juo Perkančioji organizacija galėjo pasinaudoti pagal pareikalavimą tiesiog nurodžiusi Laimėtojo padarytą pažeidimą. Pareiškėjos įsitikinimu, Perkančioji organizacija neturėjo pagrindo spręsti dėl Laidavimo rašto netinkamumo, Tiekėjas ir draudimo kompanija Laidavimo raštą pateikė tokį, kaip suprato, kad iš jų yra reikalaujama (Draudiko rašte nurodoma, kad Pirkimo dokumentuose nesant specifinės laidavimo rašto formos Laidavimo raštas buvo išduotas pagal standartiškai naudojamą formą), todėl Perkančioji organizacija nei tyčia, nei neatsargiai jokio pažeidimo nepadarė, nes elgėsi taip, kaip to reikalavo VPĮ bei jo oficialūs išaiškinimai, komentarai, teismų praktika.
Teigia, jog CPVA Sprendime neįrodė nei Perkančiosios organizacijos kaltės, nei to, jog buvo padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui. Laimėtojo pateiktas Laidavimo raštas visapusiškai atliko funkcijas, kurioms jis buvo skirtas, todėl nebuvo pažeisti VPĮ 17 straipsnyje nustatyti viešųjų pirkimų principai ir žala ES biudžetui nebuvo padaryta, kadangi Sutartyje, apart draudimo laidavimo, buvo aptarta mokėjimo sulaikymo ir atsiskaitymo tvarka. Pažymi, kad Komisija Sprendime taip pat konstatavo, jog neįmanoma apskaičiuoti, ar vykdant Sutartį buvo padaryta žala.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepime pasisako dėl laidavimo draudimo sampratos, šių teisinių santykių kvalifikavimo, cituoja tai aiškinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teigia, kad Laidavimo raštas atitiko visus reikalavimus ir žalos atsiradimo atveju būtų mokama tai, kas buvo nurodyta draudimo taisyklėse, atsižvelgiant į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, įrodytą žalą, o ne tiesioginius ar netiesioginius nuostolius.
Pareiškėjos įsitikinimu, Agentūros teismui pateiktame skunde visi argumentai yra susieti tik su pakankamai seniai patvirtintomis taisyklėmis, gairėmis ir prasilenkiantys su naujais teisės aktais, ESTT ir LVAT išaiškinimais, todėl neturėtų būti vertinami kaip paneigiantys naujausią teismų praktiką ar imperatyvias teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad pareiškėja su Komisijos Sprendime padarytomis išvadomis, kad CPVA, spręsdama klausimą dėl finansinės korekcijos, neatsižvelgė į nustatyto pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą bei neįvertino aplinkybių, jog: 1) sudarant Sutartį nebuvo pakeistos esminės Sutarties sąlygos; 2) pareiškėjai priėmus Laidavimo raštą buvo pakeistas tik vienas iš Sutarties įvykdymo užtikrinimui taikytų reikalavimų, t. y. kad Sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama, jog jai bus atlyginti visų rūšių nuostoliai, o Sutarties įvykdymo užtikrinimo būdas, suma, pateikimo ir galiojimo terminas atitiko Pirkimo dokumentų sąlygas; 3) reikalavimai, susiję su Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimu, kurie laikomi esminėmis sąlygomis, nesudaro pagrindo teigti, kad Sutartis buvo pakeista iš esmės; 4) Sutarties 5.2 papunkčio pakeitimas toje apimtyje, kurioje jis buvo pakeistas pareiškėjai priėmus Pirkimo dokumentų neatitinkantį Laidavimo raštą, nelaikytinas žymiai palankesne Sutarties sąlyga Laimėtojui, nei buvo numatyta Pirkimo dokumentuose; 5) Agentūros Sprendimu nustatytas pažeidimas buvo padarytas po Sutarties pasirašymo; 6) pasirašytos Sutarties sąlygos visiškai atitiko Sutarties projekte nustatytas sąlygas; 7) Laimėtojas nekeitė savo pasiūlymo, todėl negalima teigti, kad padarytas pažeidimas visiškai atitinka Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimo rūšį, už kurią taikoma 25 proc. finansinė korekcija. Pareiškėja sutinka su Komisijos vertinimu, kad, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, CPVA Sprendimu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija už nustatytą pažeidimą yra neproporcinga ir aukščiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti finansinės korekcijos dydį, todėl Agentūra turėjo nukrypti nuo Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatyto fiksuoto finansinės korekcijos dydžio ir taikyti mažesnę finansinę pataisą.
Pareiškėja cituoja Reglamento Nr. 1303/2013 13 straipsnio, PAFT 311 punkto, PAFT 7 priedo 6.2 papunkčio ir 10 punkto, Gairių 1.1, 1.4 ir 2 skirsnio nuostatas ir teigia, kad, vadovaujantis ESTT praktika dėl Gairių taikymo apimties ir intensyvumo, finansinė korekcija turi būti nustatoma remiantis Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio normomis, taikomomis už konkrečias pažeidimų rūšis, o jeigu pažeidimas nepatenka į minėtame skirsnyje nustatytų pažeidimų sąrašą, finansinė korekcija taikoma pagal analogiją su šiame skirsnyje nustatytomis pažeidimų rūšimis. Pareiškėjos įsitikinimu, Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc., ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą, o pažeidimo sunkumas įvertinamas atsižvelgiant į konkurencijos lygį, skaidrumą ir lygiateisiškumą. Vadovaudamasi patikslintame atsiliepime nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, pareiškėja teigia, kad finansinė korekcija turi būti nustatoma remiantis Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio normomis, taikomomis už konkrečias pažeidimų rūšis, o jeigu pažeidimas nepatenka į Gairių 2 skirsnyje nustatytų pažeidimų sąrašą, finansinė korekcija taikoma pagal analogiją su šiame skirsnyje nustatytomis pažeidimų rūšimis, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, net ir nustačius, jog už konkretų pažeidimą Gairėse yra numatyta fiksuota finansinė korekcija, kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, taip pat turi būti įvertintos PAFT 7 priedo 10 punkte nurodytos su pažeidimu susijusios aplinkybės, o finansinė korekcija gali būti didinama arba mažinama, vadovaujantis proporcingumo principu.
Nurodo, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, vadovavosi Gairių nuostatomis ir už nustatytą pažeidimą pagal analogiją pritaikė Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodytą 25 proc. finansinę korekciją. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Komisijos Sprendime pažymėta, jog kai nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su nustatytu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, gali būti vadovaujamasi Gairių 2 skirsnyje nurodytu pažeidimų sąrašu, kas reiškia, kad atsakovė turėjo įvertinti visas svarbias su pažeidimu susijusias aplinkybes. Pareiškėja iš esmės sutinka su Komisijos Sprendime padarytomis išvadomis, kad Agentūra neatsižvelgė į nustatyto pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą, t. y. kad sudarant Sutartį nebuvo pakeistos esminės Sutarties sąlygos ir kt., todėl pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija už nustatytą pažeidimą yra neproporcinga ir yra pagrindas mažinti jos dydį.
Pareiškėjos įsitikinimu, CPVA Sprendimas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir apibendrindama daro išvadą, jog Komisija Sprendimu pagrįstai konstatavo, kad CPVA Sprendimu nepagrįstai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, ir nepagrįstai pripažino 38 568,75 Eur išlaidas netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis išlaidomis, todėl CPVA Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos dydžio taikymo naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo dalies, kuria nuspręsta panaikinti CPVA 2024-01-15 sprendimo dalį, kuria Agentūra pritaikė pareiškėjai 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, ir pripažino 9 377,50 Eur išlaidas netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis išlaidomis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis ir Komisijos byloje Nr. AG-884/07-2023 surinkta medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Variklinių transporto priemonių remonto praktinio mokymo centro plėtra“ Nr. 09.1.2-CPVA-V-721-04-0001, atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą, apie kurį skelbimas CVP IS buvo paskelbtas 2022-12-29, pirkimo Nr. 664442. Pirkimas buvo tarptautinis, todėl skelbimas apie jį buvo išsiųstas ir per Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Sąjungos leidinių biurą patalpinimui tarptautinėje duomenų bazėje „Tenders Electronic Daily“, skelbimo Nr. 2022/S 252-733801. Pirkimo objektas – metalo apdirbimo staklių operatoriaus programai vykdyti reikalingos įrangos pirkimas bei jos pristatymas, iškrovimas, sandėliavimas, muitas, draudimas, garantijos, įrangos sumontavimas, paleidimas, išbandymas, funkcijų veikimo pademonstravimas bei personalo apmokymas (Pirkimo sąlygų 2.1 p.) – skaidytas į III (tris) Pirkimo dalis (Pirkimo sąlygų 2.3 p.). Įtariamas pažeidimas susijęs su Pirkimo II (antrąja) dalimi, kurios objektas yra „Mobilių robotizuotų ir automatizuotų mokomųjų įrenginių rinkinys (Pirkimo sąlygų 2.3.2 p.).
Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė penki tiekėjai, o pasiūlymą Pirkimo II daliai - vienas dalyvis. Pirkimo II dalies laimėtoju pripažintas dalyvis UAB „Baltec CNC Technologies“, su kuriuo Perkančioji organizacija 2023-03-24 sudarė Viešojo pirkimo – pardavimo metalo apdirbimo staklių operatoriaus programai vykdyti reikalingos įrangos sutartį Nr. 117-36, kurios vertė, ir vertė, finansuojama Projekto lėšomis ir susijusi su įtariamu pažeidimu, sutampa bei siekia 37 510 Eur su PVM.
Pareiškėja 2023-06-27 CVP IS priemonėmis pateikė Agentūrai Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai, kurios metu nustatyta, kad Laimėtojo pateiktame Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumente – Draudiko 2023-03-27 išduotame Laidavimo rašte, kuris yra neatsiejama tarp Draudiko ir Laimėtojo 2023-03-27 pasirašyto Sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimo Nr. 3797908903 sudėtinė dalis, nustatyta Sutarties projekto ir Sutarties 5.2 punkto neatitinkanti sąlyga.
Agentūros vertinimu, Perkančioji organizacija, įvertinusi Laidavimo rašto turinį ir nustačiusi, kad Laidavimo raštas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, turėjo laikyti, kad Laimėtojas atsisakė sudaryti Sutartį, todėl Sutartis neįsigaliojo ir privalėjo siūlyti Sutartį sudaryti kitam pasiūlymų eilėje esančiam (jeigu toks yra) Pirkimo II dalies dalyviui. Atsižvelgdama į tai, Agentūra paprašė pareiškėją pateikti paaiškinimą dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, kurį Projekto vykdytoja pateikė Agentūrai.
Agentūra parengė įtarimą apie pažeidimą Nr. IT06, kuriame, be kita ko, nurodė, jog kilo įtarimas, kad pareiškėja, pareiškėja, kaip Perkančioji organizacija, nesilaikydama Pirkimo dokumentų sąlygų, Sutarties nuostatų ir imperatyvių VPĮ nuostatų, t. y. nepagrįstai Sutartį laikydama įsigaliojusia bei leidusi ją Laimėtojui de facto vykdyti iš esmės pakeistomis, Laimėtojui palankesnėmis Pirkimo dokumentų sąlygomis, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Agentūra 2023-11-07 priėmė Sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo pritaikė pareiškėjai 25 proc. finansinę korekciją (9 377,50 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos (37 510,00 Eur su PVM). CPVA Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog Laimėtojo pateiktame Laidavimo rašte nustatyta sąlyga, jog atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai, neatitinka Pirkimo dokumentuose ir Sutartyje išviešintų sąlygų, kad privalo būti atlyginami visi nuostoliai, nepriklausomai nuo nuostolių rūšies, bei padaryta išvada, kad pareiškėja, priėmusi Pirkimo dokumentų ir Sutarties sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuriame neva nustatytos palankesnės sąlygos Laimėtojui, pakeitė esmines Pirkimo dokumentų sąlygas. Agentūra, įvertinusi visas aplinkybes, Pirkimo dokumentus, susirašinėjimo su pareiškėja metu gautus paaiškinimus, įtarimą, pareiškėjos pateiktus pranešimus bei priedus, draudiko viešai skelbiamas pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisykles (redakcija galiojanti nuo 2021-05-11) Nr. 036 (toliau – ir Draudimo taisyklės), sprendė, kad pareiškėja, kaip Perkančioji organizacija, nesilaikė Pirkimo dokumentų sąlygų, Sutarties nuostatų ir imperatyvių VPĮ nuostatų, t. y. nepagrįstai Sutartį laikė įsigaliojusia bei leido ją Laimėtojui de facto vykdyti iš esmės pakeistomis, Laimėtojui palankesnėmis Pirkimo dokumentų sąlygomis, nepaisant to, kad Laimėtojas, pateikdamas Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, iš esmės laikytinas atsisakiusiu sudaryti Sutartį, sprendė, jog pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nustačiusi pažeidimą Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių, PAFT ir Gairių 1.1 papunkčiu, 2.2 lentelės 17 punkto (pagal analogiją) nuostatomis, pritaikė pareiškėjai 25 proc. finansinę korekciją (9 377,50 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos (37 510,00 Eur su PVM).
Pareiškėja, nesutikdama su CPVA Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama jį panaikinti kaip neproporcingą ir neteisėtą.
Komisija 2024 m. sausio 15 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies: 1) panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2023-11-07 Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT10 toje dalyje, kurioje Agentūra pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties Nr. 117-3 vertės, tenkančios Projektui 09.1.2-CPVA-V-721-04-0001, ir pripažino 9 377,50 Eur išlaidas netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis išlaidomis; 2) kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėtina, kad Agentūra ginčija tik tą Komisijos Sprendimo dalį, kurioje LAGK sprendė, kad už nustatytą pažeidimą pareiškėjai buvo netinkamai pritaikyta finansinė korekcija (Komisijos Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos), todėl teismas nevertins ir nepasisakys dėl neskundžiamos Komisijos Sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad CPVA Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, o Agentūros nustatytas pareiškėjos pažeidimas atitinka visas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte įtvirtinto pažeidimo sąvokos sąlygas. Pareiškėja atsiliepime į Agentūros skundą, be kita ko, kvestionuoja Komisijos ir Agentūros sprendimų dalis dėl pažeidimo konstatavimo, tačiau pažymėtina, kad pareiškėja su skundu į teismą dėl atitinkamos Komisijos Sprendimo dalies panaikinimo nesikreipė, todėl teismas nevertins ir nepasisakys dėl pareiškėjos atsiliepimo argumentų, susijusių su Komisijos Sprendimo dalimi, kuria jos skundas buvo atmestas.
PAFT 307 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra), atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį. PAFT 311 punkte nustatyta, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas PAFT 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. Taigi, pažeidimo pobūdis ir jo sunkumas nustatomas Gairių nuostatų pagalba. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Gairės suformuluotos taip, kad jos savyje inkorporuoja proporcingumo principą taikant atitinkamas finansines korekcijas, t. y. finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-525/2022). Taigi, Gairių pagalba nustatyta galutinė finansinė korekcija kartu reiškia, kad ji atitinka ir proporcingumo principą. Netgi Gairių 1.1 papunktyje, be kita ko, yra aiškiai nurodyta, kad vienas iš Gairių priėmimo tikslų yra siekis užtikrinti proporcingumą.
Nagrinėjamu atveju Agentūra nustatė, kad pareiškėjos padarytas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodyto pažeidimo pobūdį „Derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu“, t. y., kai „<...> pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis.“, o jo sudėties sunkumą apibrėžė viena vienintelė ir išimtinai už tokį pažeidimą galima 25 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant. Teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė visiškai pagrįstai pareiškėjai už nustatytą ir Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodytą pažeidimo pobūdį atitinkantį pažeidimą skyrė galutinę 25 proc. finansinę korekciją.
Teismas sutinka su Agentūros argumentais, kad Komisija, priimdama skundžiamo Sprendimo dalį, neatsižvelgė į Gairių nuostatas ir jų struktūrą bei privalomumą. Pabrėžtina, kad Gairės sukonstruotos taip, jog savyje talpina pažeidimo pobūdžio ir jo sunkumo nustatymo mechanizmą, kas kartu užtikrina ir proporcingumo principo laikymąsi. Gairės sudarytos iš trijų lentelių, kuriose aprašyti tam tikro pobūdžio pažeidimai priskirtini skirtingiems viešųjų pirkimų procedūros vykdymo etapams. Gairių 2.1 lentelėje pateikiami su pasirengimu vykdyti viešojo pirkimo procedūras susiję pažeidimų aprašymai. Gairių 2.2 lentelėje pateikiami su viešojo pirkimo procedūrų vykdymų susiję pažeidimų aprašymai („2.2. Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“). Gairių 2.3 lentelėje pateikiami su viešojo pirkimo sutarties vykdymu susiję pažeidimų aprašymai. Kiekviena iš aukščiau nurodytų Gairių lentelių suskirstyta į keturis stulpelius (pažeidimo rūšis, taikomi teisės aktai, pažeidimo aprašymas, pataisos norma). Gairių lentelių stulpeliai „pažeidimo rūšis“ ir „pažeidimo aprašymas“ yra skirti pažeidimo pobūdžio nustatymui. Tinkamai identifikavus konkrečią Gairių lentelę ir Gairių lentelės stulpelio „pažeidimo rūšis“ ir „pažeidimo aprašymas“ punktą, yra nustatomas pažeidimo pobūdis.
Minėta, kad Agentūra nustatė, o teismas su tuo sutinka, jog pareiškėjos veiksmai pagal analogiją atitinka Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodyto pažeidimo pobūdį.
Gairių pagalba nustačius pažeidimo pobūdį, toliau taip pat Gairių pagalba Agentūra nustato pažeidimo sunkumą. Pažeidimo sunkumo nustatymas, vadovaujantis PAFT ir Gairių nuostatomis, yra dvejopas. Vienais atvejais (kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos) pažeidimo sunkumas nustatomas vadovaujantis Gairių lentelės stulpelių „pažeidimo aprašymas“ ir „pataisos norma“ pagalba. Kitais atvejais (kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires yra galima tik viena fiksuota finansinių išlaidų apskaičiavimo norma) pažeidimo sunkumas nustatomas vadovaujantis vien tik Gairių lentelės stulpelio „pataisos norma“ pagalba.
PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, kurios nurodytos 10.1 – 10.4 papunkčiuose. Taigi, PAFT 7 priedo 10.1 – 10.4 papunkčiuose nurodytos aplinkybės yra svarbios ir į jas būtina atsižvelgti tik tokiu atveju, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos. Atitinkamai, darytina priešinga PAFT 7 priedo 10 punkte nurodytajai išvada, kad tuo atveju, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires yra galima tik viena fiksuota finansinių išlaidų apskaičiavimo norma, tai tokiu atveju PAFT 7 priedo 10.1 – 10.4 papunkčiuose nurodytos aplinkybės nėra svarbios, ir į jas Agentūrai nėra būtina atsižvelgti, kadangi jų įvertinimas ar neįvertinimas absoliučiai nelemia mažesnės arba didesnės, nei numatytoji Gairėse, korekcijos taikymo; kadangi Gairės numato, jog už tokio (ar analogiško) pobūdžio pažeidimus galima tik viena, fiksuota netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma. Kitaip tariant, į antrąjį Gairių pažeidimų aprašymų tipą patenkančių pažeidimų sunkumo nei sumažina, nei padidina jokios kitos, išskyrus pažeidimo pobūdį nusakančios, aplinkybės – pažeidimo sunkumas išlieka toks pats, nepriklausomai nuo to, ar bus nustatytos PAFT 7 priedo 10.1 – 10.4 papunkčiuose nurodytos aplinkybės.
Ginčo atveju aktualiame Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodytame pažeidimo aprašymo ir į jį patenkančių arba panašių pažeidimų sudėtys yra vienodo sunkumo, kadangi už į šį Gairių punktą patenkančių pažeidimų sudėtį numatyta viena 25 proc. pataisos norma. Tai reiškia, kad nustačius į Gairių 2.2 lentelės 17 punkto pažeidimo aprašymą patenkantį arba panašų į jį pažeidimą, negali būti skiriama jokia kita, išskyrus 25 proc. pataisos norma. Nepaisant to, ar egzistuoja ir yra nustatomos PAFT 7 priedo 10.1 – 10.4 papunkčiuose nurodytos aplinkybės, Agentūra tokio pažeidimo atveju yra ribojama skirti ne mažesnę ir ne didesnę, o būtent 25 proc. pataisos normą. Kitaip sakant, tokio pobūdžio pažeidimo nustatymo atveju pažeidimo sunkumas nekinta, o netinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal vieną fiksuotą 25 proc. normą. Taigi, nagrinėjamu atveju Agentūrai nustačius pareiškėjos padarytą pažeidimą, už kurį pagal Gaires yra galima tik viena fiksuota finansinių išlaidų apskaičiavimo norma, aplinkybių, nurodytų PAFT 7 priedo 10.1 – 10.4 papunkčiuose vertinimas yra perteklinis ir neturintis jokios teisinės reikšmės, nes padaryto pažeidimo sunkumo niekaip nesumažina ir nesušvelnina atsakomybės. Be to, pareiškėjos padarytas pažeidimas yra formalus, o LVAT yra išaiškinęs, kad formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2283-502/2023).
Apibendrinant konstatuotina, jog Komisija Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neatsižvelgė į nustatyto pažeidimo pobūdį bei jo sunkumą, todėl neva pritaikė neproporcingą finansinę korekciją. Tokios Komisijos padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinkančios PAFT ir Gairių nuostatų, taip pat minėtos LVAT praktikos, kas kartu lemia ir skundžiamo Komisijos Sprendimo dalies dėl finansinės korekcijos neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismas pastebi, kad skundžiama Komisijos Sprendimo dalis apskritai yra ydinga. Jeigu Komisija manė, kad turi būti vertinamos jos nurodytos papildomos aplinkybės bei jų pagrindu mažinama taikytina finansinė korekcija, kad ji būtų proporcinga, lieka neaišku, dėl ko pati Komisija to nepadarė ir nesumažino taikytos finansinės korekcijos, o panaikino visą CPVA sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija.
Komisija Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos laikosi pozicijos, kad Agentūra, taikydama finansinę korekciją, turėjo mažinti Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą fiksuotą finansinės korekcijos dydį savo iniciatyva. Teismas su tokiu Komisijos vertinimu nesutinka. PAFT 7 priedo 13 punkte nurodoma, kad nustačius pažeidimą galima taikyti kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas, jei jas siūlo taikyti auditus ir (ar) patikrinimus atlikusi audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai. Tai yra vienintelė galiojančiuose ir nagrinėjamu atveju taikytinuose teisės aktuose nurodyta išimtis, kuri įgyvendinančiajai institucijai (Agentūrai) leidžia nukrypti nuo Gairėse nurodytų finansinių išlaidų apskaičiavimo normų dydžio. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo Agentūra nėra gavusi jokios audito institucijos, Europos Komisijos ar Europos Audito Rūmų siūlymų pareiškėjos padaryto pažeidimo atveju taikyti mažesnę nei Gairių 2.2 lentelės 17 punkte numatytoji 25 proc. finansinės pataisos norma, todėl finansinės korekcijos mažinimas pagal PAFT 7 priedo 13 punktą, priešingai nei nurodė Komisija, šiuo atveju nėra galimas. Priimdama Sprendimą LAGK vadovavosi ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendime, byloje Wroclaw – Miasto na prawach powiatu, Nr. C-406/14, pateiktais išaiškinimais, tačiau šiame sprendime buvo nagrinėjamas 2013 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų „Rekomendacijų dėl Komisijos finansinių pataisų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo“ (toliau – ir Ankstesnio periodo gairės) aiškinimo ir taikymo klausimai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje aktualios visai kito – vėlesnio periodo Gairės, kurios nėra tapačios Ankstesnio periodo gairėms. Pabrėžtina, kad Komisijos nurodytame ESTT sprendime nebuvo vertinti naujo periodo Gairių pasikeitimai, jų dar didesnis priartinimas prie proporcingumo principo laikymosi. Taigi, minėti ESTT išaiškinimai nagrinėjamai bylai nėra aktualūs. Tuo pačiu tai reiškia, kad Komisija Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos nepagrįstai remdamasi minėtais teismo išaiškinimais padarė nepagrįstą išvadą, jog Agentūra nagrinėjamu atveju turėjo nukrypti nuo Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatyto fiksuoto finansinės korekcijos dydžio ir taikyti mažesnę finansinę pataisą.
Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiama Komisijos Sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl yra pagrindas ją panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paliekant galioti Agentūros 2023-11-07 sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT10. Atsakovės skundas pagrįstas, todėl tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisakys.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės (skundą padavusios institucijos) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024-01-15 sprendimo Nr. 21RE-18 dalį, kuria buvo nuspręsta panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023-11-07 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT10 dalį, kuria pareiškėjai viešajai įstaigai „Kauno technologijų mokymo centras“ buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija ir 9 377,50 Eur išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti bei grąžintinomis lėšomis. Palikti galioti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023-11-07 sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT10.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.