- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-123-581/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00137-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. B.
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. 2022 m. lapkričio 16 d. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 20 d. nutarimu P. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 432 straipsnio 1 dalį, galutine administracine nuobauda – 980 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 46 mėnesiams. P. B. nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 204, 225, 226 punktų reikalavimus, nes 2022 m. gegužės 31 d., 12.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas keturratį motociklą be valstybinio numerio ženklo, nesinaudojo motociklininko šalmu, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtiems ir aiškiai išreikštiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, kai tokie reikalavimai buvo duodami įjungus specialiomis spalvomis nudažyto policijos ženklais pažymėto patrulinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius; vairuojamas keturratis motociklas neįregistruotas nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nedraustas savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Šalies argumentai
2. Nesutinkant su Institucijos 2022 m. liepos 20 d. nutarimu P. B. atstovė advokato padėjėja B. S. skundu kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus prašydama Institucijos nutarimą panaikinti. Skundžiama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartimi P. B. atstovės advokato padėjėjos B. S. skundas netenkintas ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas, nurodant, kad nors P. B. nurodė, jog 2022 m. gegužės 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir nevairavo keturračio motociklo, kadangi jo įvykio vietoje nebuvo, tačiau tokius P. B. parodymus paneigia byloje ištirti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytojo M. V. parodymus, duotus 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, apie tai, kad nagrinėjamo įvykio dieną P. B. buvo (duomenys neskelbtini) rajone. Padaryta išvada, kad P. B. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis vairavo keturratį motociklą be šalmo, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtiems ir aiškiai išreikštiems reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, be to, keturratis motociklas buvo be valstybinio numerio ženklo, neįregistruotas nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nedraustas privalomuoju savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Teismas pranešė prokurorui dėl liudytojo M. V. veiksmuose galimai esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių neištyrė visapusiškai ir objektyviai, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nes nevertino įrodymų visumos, nes vienų įrodymų nevertino iš viso arba vertino fragmentiškai, kitiems įrodymams suteikė išskirtinę įrodomąją galią. Pirmosios instancijos teismas, suabejojęs liudytojo M. V. parodymų patikimumu, turėjo galimybę iškviesti liudyti L. Š., kuris kartu su M. V. (duomenys neskelbtini) r. padėjo P. B. susitvarkyti su žemės ūkio technika, tačiau to nepadarė. Policijos pareigūnų duotiems parodymams nepagrįstai suteikta išskirtinė įrodomoji galia. Susipažinus su vaizdo įrašais, kuriuose fiksuojama liudytojo V. T. apklausa, matyti, kad patys pareigūnai bando įteikti savo jau iš anksto turimą versiją, užduodami menamo pobūdžio klausimai, liudytojas pertraukiamas. Byloje esančiame plane, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nurodyta neteisinga informacija, prieštaraujanti liudytojų A. Z. ir V. T. parodymams. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo daromas spaudimas liudytojui A. Z., o jo parodymai, kad jis nėra visiškai įsitikinęs, kad keturratį vairavo teismo posėdžio salėje sėdėjęs P. B., turėjo būti vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamojo naudai. P. B. nuo pat administracinio nusižengimo bylos pradžios davė nuoseklius parodymus, kur jis buvo administracinio nusižengimo padarymo dieną ir ką veikė. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų patvirtinančių policijos pareigūnų parodymus, kad liudytojas V. T., jį įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, buvo nurodęs, kad keturračio nevairavo. Be to, byloje esančiuose vaizdo įrašuose matomas priešiškumas V. T. atžvilgiu ir išankstinis nusistatymas, jog administracinius nusižengimus padarė P. B.. Tarnybiniame pranešime taip pat neteisingai nurodoma, jog liudytojas V. T. buvo klaidingai apibūdinęs A. Z. išvaizdos bruožus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į P. B. apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartis šioje administracinėje byloje yra priimta teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, todėl pagrindo ją naikinti nėra. Nurodoma, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent jis padarė inkriminuojamus pažeidimus. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išsamiai nurodytos visos įvykio aplinkybės ir atlikti veiksmai, siekiant nustatyti asmenį (vairuotoją), aptariamo pažeidimo metu vairavusį keturratį motociklą. Pareigūnai aiškiai matė, atliekamo pažeidimo metu, šią transporto priemonę vairavusį asmenį ir jo veidą, bei iš duomenų bazėje esančios informacijos, neabejodami jį identifikavo, t. y. kad aptariamo pažeidimo metu minėtą motociklą vairavo būtent P. B., o ne kitas asmuo, t. y. V. T.. Policijos pareigūnas pagal įvykio aplinkybes parengė planą-schemą, kurioje užfiksuoti duomenys patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, bei paneigia apklausto liudytojo V. T. duotus parodymus. Byloje esančios nuotraukos ir vaizdo įrašai, bei kiti duomenys, papildo ir patvirtina aptartus įrodymus, kurie neabejotinai patvirtina P. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų. Apeliaciniame skunde, pateiktos aplinkybės ir argumentai dėl P. B. padarytų pažeidimų, vertintinos kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniu skundu yra nesutinkama su Institucijos, o taip pat ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 415 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje padarė administracinėn atsakomybėn patrauktas P. B., nurodant, jog minėtus administracinius nusižengimus padarė kitas asmuo, t. y. V. T.. Skundu iš esmės yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimas, nurodant, jog kai kuriems byloje esantiems įrodymams (policijos pareigūnų paaiškinimams) buvo nepagrįstai suteikta didesnė įrodomoji galia, o dalis byloje esančių duomenų, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, savo turiniu buvo iš dalies neteisingi (tarnybinis pranešimas, planas-schema). ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Nors apeliantas savo kaltę pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neigė, nurodydamas, jog nagrinėjamo įvykio metu keturratį vairavo ne jis, o kitas asmuo, t. y. V. T., tačiau byloje esantys duomenys tokios išvados nepagrindžia. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė neobjektyvų sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju spręstina, kad P. B. buvo pagrįstai pripažintas padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė, vadovaudamasis surinktų įrodymų visuma, vertino ne tik policijos pareigūnų (A. N., Ž. G.), tačiau ir kitų liudytojų duotus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Matyti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, patenkinęs P. B. bei jo atstovės advokato padėjėjos prašymą, teismo posėdžio metu apklausė ir liudytoją M. V., kuris nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu P. B. buvo (duomenys neskelbtini) r., ir jokiu būdu negalėjo vairuoti keturračio (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, jog vertindamas liudytojo M. V. parodymus kaip nepatikimus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė policijos pareigūnų duotiems parodymams. Tačiau priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio nuostatų, o didesnės įrodomosios galios tam tikriems įrodymams, kaip teigiama apelianto, nesuteikė. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti policijos pareigūnų duotais parodymais, kurie buvo nuoseklūs, o be to, byloje nebuvo nustatyta ir aplinkybių, jog policijos pareigūnai būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai buvo pripažinti kaip patikimi ir pagrindžiantys P. B. kaltę. Nors apelianto nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas papildomai turėjo apklausti ir kitą liudytoją, t. y. L. Š., tačiau matyti, kad liudytojas L. Š. buvo prašomas apklausti dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių apklaustas liudytojas M. V.. Pažymėtina ir tai, kad pats P. B. ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pirmiausia buvo pateikę prašymą apklausti liudytoją L. Š., o tik vėliau, nepavykus šio liudytojo iškviesti į teismo posėdį (dėl ligos, o vėliau dėl to, kad liudytojas buvo išvykęs į užsienį), pateikė prašymą apklausti visai kitą liudytoją, t. y. M. V.. Svarbu ir tai, kad liudytojas M. V., o taip pat ir liudytojas L. Š. (nors jo apklausa ir neįvyko) nebuvo apklausti (apie šiuos liudytojus nebuvo žinoma) ir prieš priimant Institucijos nutarimą, kuomet administracinio nusižengimo bylą tyrė policijos pareigūnai. Prašymas apklausti minėtus liudytojus buvo pateiktas tik nagrinėjant skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, kuomet P. B. jau buvo žinoma, kokie įrodymai yra surinkti byloje. Pastebėtina ir tai, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog P. B. nuo pat administracinio nusižengimo bylos pradžios davė nuoseklius parodymus, t. y. kur jis buvo administracinio nusižengimo padarymo dieną ir ką veikė, tačiau iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą P. B. atžvilgiu, šis atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus, o pranešus jam apie ne teismo tvarka vyksiantį posėdį, priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, taip pat jokių paaiškinimų nedavė. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad M. V. dirba pas P. B. ir gali būti suinteresuotas duoti pažeidėjui palankius parodymus, o atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad pats P. B. versiją, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) r., iškėlė tik jo skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, neleidžia sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog policijos pareigūnų duotiems parodymams buvo suteikta didesnė įrodomoji galia, kuomet būtent policijos pareigūnų duoti parodymai buvo nuoseklūs visos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis tuo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nevertino liudytojo M. V., o taip pat ir paties P. B. pateiktos versijos, jog nagrinėjamo įvykio metu P. B. negalėjo būti įvykio vietoje, kaip patikimos ir priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vertino šią versiją visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nesuteikdamas jokios didesnės įrodomosios galios tam tikriems įrodymams.
9. Apeliaciniame skunde, nurodant, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikintinas, nurodoma ir tai, jog iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnai, bendraudami su V. T., bandė įteikti savo jau iš anksto turimą versiją, uždavė menamo pobūdžio klausimus, liudytojas buvo nuolatos pertraukinėjamas. Šiais argumentais apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų duotais parodymais, kurie, pasak apelianto, turėjo išankstinį nusistatymą prieš P. B., kadangi vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai teigia, jog būtent P. B. vairavo keturratį. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog policijos pareigūnai, būdami sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), praneša, jog žino, kas vairavo keturratį - tai P. B.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai A. N. ir Ž. G. abu vienodi parodė nustatę, jog nagrinėjamo įvykio metu keturratį vairavo P. B., kuomet policijos duomenų bazėje pamatė jo nuotrauką. Pasak policijos pareigūnų, stabdant keturračio vairuotoją, šis pravažiavo pro jų tarnybinio automobilio priekį maždaug 2-3 metrų atstumu, o kadangi buvo dienos metas, keturračio motociklo vairuotojas buvo be šalmo, policijos pareigūnai keturračio vairuotojo veido bruožus aiškiai matė iš priekio, gerai juos įsiminė ir jie sutapo su P. B. policijos duomenų bazėje esančia nuotrauka. Taigi, nors apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai turėjo išankstinį priešišką nusistatymą prieš P. B., tačiau matyti, jog policijos pareigūnai dar prieš apklausiant liudytoją V. T., kuomet šis atvyko į sodybą, buvo nustatę, kad būtent P. B. vairavo keturratį ir nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustoti. Matyti, jog tokią policijos pareigūnų padarytą išvadą, su kuria sutiko ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų „Body“ kameromis, matyti, jog juose yra užfiksuota ir tai, kaip policijos pareigūnai nagrinėjamo įvykio dieną bendrauja su liudytojais A. Z. ir jau minėtu V. T.. Nors apeliantas nurodo, jog policijos pareigūnai, bendraudami su V. T. jį pertraukinėjo, uždavė menamo pobūdžio klausimus bei įteikinėjo savo įvykių versiją, tačiau būtent šie vaizdo įrašai, kartu su kita bylos medžiaga, patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl P. B. kaltės teisingumą, o būtent: pats V. T. negalėjo nuosekliai nupasakoti įvykio aplinkybių, atsakyti į paprastus policijos pareigūnų jam užduodamus klausimus; matyti, jog policijos pareigūnai, uždavė jam klausimus, siekdami patikrinti jo duodamų paaiškinimų teisingumą; policijos pareigūnai klausinėjo V. T. kokiu būdu jį policijos pareigūnai stabdė, ar jie buvo įjungę įspėjamuosius signalus, ar stabdymo metu policijos pareigūnai buvo išlipę iš tarnybinio automobilio, ar buvo užtvėrę kelią ir t. t., tačiau V. T. negalėdamas atsakyti į šiuos klausimus, paaiškindamas, jog tuo metu buvo sutrikęs ir šių aplinkybių neatsimena, vis nurodydavo, jog stabdomas nestojo ir keturračiu nuvažiavo tolyn. Liudytojo V. T. duoti paaiškinimai nesutapo su liudytojo A. Z., kurį įvykio metu keturračio vairuotojas lydėjo iki vietos, kur stovėjo remontuojamas traktorius, parodymais. Liudytojas V. T. nurodė, kad jam būnant lentpjūvėje, kurioje dirbo, atvykęs A. Z. jo paklausė: „kur technika?“, tuomet V. T. suprato, kad kalbama apie remontuojamą traktorių, todėl paprašytas pasiūlė palydėti A. Z. iki sodybos. Tuo tarpu A. Z. parodė, jog ne jis, tačiau keturračio vairuotojas priėjo prie jo ir pats pasisiūlė palydėti iki remontuojamo traktoriaus. V. T. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti kurioje vietoje susitiko su A. Z., kadangi pirmiausia policijos pareigūnams nurodė, jog jį susitiko „prieš kalną“, po to, kad A. Z. vairuojamas autobusiukas sustojo prie lentpjūvės, kur jie abu ir susitiko. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys į apeliacinio skundo argumentus, jog administracinio nusižengimo byloje esantis dokumentas planas-schema, neatitinka V. T. duotų paaiškinimų. Nurodoma, kad šiame dokumente yra klaidingai pažymėta vieta, kurioje pasak V. T. jis sutiko A. Z.. Tačiau vėlgi, vadovaujantis byloje esančių vaizdo įrašų duomenimis, jog V. T. pats negalėjo aiškiai nurodyti, kurioje vietoje sutiko A. Z., o taip pat ir kitus aptariamo dokumento duomenis, kurie yra teisingi ir atitinka A. Z. parodymus, negalima teigti, jog šiuo dokumentu vadovautis nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas negalėjo. Be to, liudytojo V. T. parodymai nesutapo ir su kitomis nustatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jog keturračiu bėgdamas nuo policijos pareigūnų jis pravažiavo pro elektrinį piemenį, šį pakėlęs. Tačiau policijos pareigūnams nustatinėjant, kur nuvažiavo keturratis, šie nustatė, jog keturratis elektrinį piemenį kirto ir nuplėšė viršutinę elektrinio piemens dalį. Matyti, jog policijos pareigūnai, V. T. duodant nenuoseklius ir neišsamius parodymus, uždavė jam daug klausimų, kurie šiuo atveju pripažįstami pareigūnų siekiu išsamiai apklausti asmenis, o ne išankstinį nusistatymą prieš apklausiamą asmenį ar išankstinę nuomonę dėl duomenų vertinimo ar tuo labiau dėl bylos baigties. Pastebėtina ir tai, jog pats V. T., surašius jo apklausos protokolą, jame užfiksuotus parodymus patvirtino savo parašu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų, atlikusių savo darbines funkcijas ir tiesiogiai mačiusių įvykį parodymais, kadangi jie neprieštarauja tarpusavyje bei atitinka kitą bylos medžiagą, taip pat juos patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą P. B. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nubaustasis, todėl netikėti liudytojų parodymais kartu su vaizdo įraše fiksuotais duomenimis, teismas neturi pagrindo.
10. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl 2022 m. gegužės 31 d. tarnybinio pranešimo nepatikimumo, kadangi jame nurodoma, kad V. T., bendraudamas su policijos pareigūnais, buvo klaidingai nurodęs A. Z. išvaizdos bruožus. Nors iš tiesų V. T. nurodytas asmens apibūdinimas (trumpų, rudos spalvos plaukų, be barzdos, 30-40 metų amžiaus asmuo) atitinka A. Z. išvaizdą, ir tai galėtų leisti sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl tarnybinio pranešimo netikslumo šioje dalyje, tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, tame tarpe ne tik 2022 m. gegužės 31 d. tarnybinis pranešimas, tačiau ir planas-schema, kuri pasak apelianto taip pat yra klaidinga, buvo vertinti visų byloje surinktų įrodymų visumoje, o ne juos atskiriant bei suteikiant didesnę įrodomąją galią. Dėl to negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog liudytojui A. Z. pirmosios instancijos teisme buvo daromas spaudimas, kelis kartus jam užduodant tą patį klausimą dėl to, ar įvykio metu keturratį motociklą vairavo pirmosios instancijos teisme posėdžio salėje sėdėjęs P. B.. Nors liudytojas A. Z. negalėjo visiškai patvirtinti šios aplinkybės, tačiau tai dar nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, negalėjo vadovautis šio liudytojo paaiškinimu, kad iš veido bruožų keturračio vairuotojas panašus į P. B.. Šioje dalyje nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kuomet liudytojo A. Z. parodymus, apie keturratį vairavusį asmenį, vertino visų byloje surinktų įrodymų visumoje.
11. Netenkindamas P. B. atstovės advokato padėjėjos skundo dėl Institucijos nutarimo, apylinkės teismas tinkamai įvertino jo padarytų administracinių nusižengimų, pobūdį, padarymo aplinkybes bei teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog būtent P. B., o ne V. T. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET reikalavimų nesilaikymą. Apylinkės teismo padarytos išvados nekelia abejonių. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas suteikė didesnę įrodomąją galią tam tikriems įrodymams bei vadovavosi tarnybiniu pranešimu ir planu-schema, kuriuose neva nurodyti klaidingi duomenys, yra nepagrįsti. Vien apelianto subjektyvus įsitikinimas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, nesiteikia pagrindo teigti, jog priimti procesiniai sprendimai turi būti panaikinti.
12. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.