Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-582-397-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-15
Bylos Nr.
1A-582-397-2010
Teisminio proceso Nr.
61-2-0024-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
S. G.
Nukentėjusysis
L. Z., Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
Advokatai
Vytautas Gineika
Pranešėjas: Gytis Večerskas Baudž. byla Nr.1A-582-397/10;Teisėja: Lina Šafronienė Proceso Nr. 61-2-0024-09
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2010 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, išteisintajam S. G., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. Z. ir Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. J. skundus dėl Jonavos Rajono apylinkės teismo 2010m. birželio 7d. nuosprendžio, kuriuo S. G. išteisintas pagal LR BK 228 str. 1d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. pagal LR BK 228 str. 1d. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju- Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliu, 2006 gegužės 16 d. apie 5 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) namo ir šio namo laiptinėje, pirmame aukšte, prie buto (duomenys neskelbtini), Jonavoje, atvykęs suveikus bute įrengtai apsaugos signalizacijai, tarnybos metu vykdydamas pareigas - užtikrindamas viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, viešai pasakydamas L. Z. skirtus žodžius „pediko namas“, „KGB agentas“, „urodas“ viešai tyčiojosi ir niekino L. Z., tokiu būdu pažeidė LR policijos veiklos įstatymo 4 str. 2d., 5 str. 1d. 2p., 16 str. 2d., 21 str. 1d. 1p., tai, kad veiklą grįsti pagarbos žmogaus teisėms, teisėtumo principais, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, vykdant įgaliojimus vadovautis tik įstatymais, gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, taip pat pažeidė Jonavos rajono Policijos komisariato viešosios policijos tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymo 16 p. ir 32 p., tai, kad privalo užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, tinkamai tvarkyti valstybės pavestus reikalus, padedant žmonėms operatyviai ir dalykiškai spręsti iškilusias problemas, ir taip viršijo tarnybos įgaliojimus, dėl to didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi tokiais veiksmais buvo sumenkintas policijos institucijos autoritetas, policininko vardas bei fizinis asmuo – L. Z., nes dėl įžeidimo buvo pažemintas kitų žmonių akyse.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 6d. nuosprendžiu S. G. pagal LR BK 228 str. 1d. išteisino, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo pripažinti S. G. kaltu, nes jis būdamas valstybės tarnautoju akivaizdžia nevykdė savo pareigų, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, viešai tyčiojosi iš L. Z., rodė aiškią nepagarbą galiojančiai teisei.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai S. G. parodymus, jog jis iš pašalinių žmonių yra girdėjęs, kad Kosmonautų g. 7 name gyvena kažkoks „pedikas“ laikė nukentėjusiojo L. Z. parodymu ir toks įrodymų vertinimas, nukentėjusiojo teigimu, yra neobjektyvus bei prieštaraujantis pateiktiems įrodymams. Be to, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Nukentėjusysis taip pat teigia, kad S. G. suprato pas ką vyksta pagal iškvietimą, nes patruliams buvo paminėtas adresas ir nukentėjusiojo vardas bei pavardė, be to, tik 2009-2010 metais teisme S. G. bei V. B. teisme aiškino, kad jie pasakojo anekdotus, bendravo matydami vorą, nors 2006 metais to neminėjo, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Taip pat apelianto manymu teismas visiškai nevertino ir kitų aplinkybių, o būtent to, kad S. G. elgėsi ne kaip policijos pareigūnas, laiptinėje rūkė, neprisistatė išrėkdamas frazę „nu tu pavarai“ ir tuo pažeidė tabako kontrolės įstatymą bei Policijos veiklos įstatymą.

Apeliantas taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų apie tarnybinės nuobaudos skyrimą, todėl nuosprendyje netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, o teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendį panaikinti, S. G. pripažinti kaltu padarius LR BK 228 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikyti LR BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant įpareigojimą atsiprašyti nukentėjusiojo asmens.

Prokuroras skunde teigia, jog nuosprendis nepagrįstas, todėl neteisėtas ir turi būti panaikintas. S. G. versija, jog žodžius „pediko namas“ ir „urodas“ jis pasakė porininkui pasakodamas anekdotą, o žodžius „žiūrėk, KGB agentas sėdi“ pasakė pamatęs laiptinės kampe prie lubų didelį vorą ir taškelį, paneigiama bylos duomenimis, nes peržiūrėjus byloje esančius įrašus, nėra jokių duomenų, kad S. G. būtų pasakojęs anekdotus ar žodžiu „KGB agentas“ apibūdinęs vorą. Taip pat apeliantas teigia, jog bylos duomenimis paneigiama, kad S. G., vykdamas į iškvietimą, nežinojo, kas šiame bute gyvena, nes bylos duomenimis nustatyta, jog 2004 metais, kaip policijos pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, jis jau buvo atvykęs į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) ir bendravo su nukentėjusiuoju L. Z. Be to, apelianto teigimu, ši versija paneigiama ir liudytojo V. B. parodymais, kuriuose jis teigia, kad, privažiavus prie namo, S. G. jam pasakė, kad „šiame name „pedikas“ gyvena“. Prokuroras skunde nurodo, jog bylos medžiaga nustatyta, kad S. G. sakant įžeidžiančius žodžius, šalia jokių žmonių nebuvo, be to, jie buvo sakomi atvykus prie buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena L. Z., kai jų niekas neįsileido, todėl darytina išvada, kad šie žodžiai buvo skiriami būtent L. Z., kuris patvirtina juos girdėjęs. Šiuos žodžius taip pat girdėjo policijos pareigūnas V. B. ir liudytojas D. K. (L. Z.) kaimynas, kuris taip pat suprato, kad šie žodžiai buvo skirti L. Z., nes policijos pareigūnai buvo prie jo durų. Apelianto teigimu, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šie žodžiai buvo sakomi konkrečiam asmeniui (duomenys neskelbtini) buvo gyventojui L. Z., todėl S. G. viešai įžeidė ir pažemino L. Z. būdamas policijos pareigūnas ir atlikdamas tarnybines pareigas, šiais savo veiksmais jis viršijo tarnybos įgaliojimus, tuo piktnaudžiavo tarnyba. Tokiu būdu diskreditavo ir sumenkino policijos, kaip institucijos, autoritetą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo L. Z.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras apeliacinius skundus prašė tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas skundus prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir prokuroro apeliaciniai skundai skundas atmestini.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga; Išvadų 26 punktas). BK 228 straipsnyje esančio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad dėl tokios veikos padarymo kilo įstatyme numatyti padariniai - padaryta didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Teismas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bylose nustatydamas, ar padaryta žala yra didelė, atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. padarytos žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir šio rezonanso įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar S. G. veiksmais buvo padaryta didelė žala, šių kriterijų laikėsi. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-622/2004, 2K-7-512/2004; 2K-7-638/2005). Šiuo atveju faktinės bylos aplinkybės rodo, kad S. G., gavęs policijos budėtojo pranešimą apie suveikusią apsaugos signalizaciją adresu (duomenys neskelbtini) Jonavoje, atlikdamas tarnybines funkcijas, į nurodytą objektą nuvyko operatyviai, dėl tokio iškvietimo neturėjo jokio asmeninio intereso. Atvykęs į nurodytą objektą, jį apžiūrėjo, stengėsi išsiaiškinti apsauginės signalizacijos suveikimo priežastis, nepaliko patalpų be priežiūros ir beveik valandą laiko jas saugojo. Taipogi, apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašus, kolegija konstatuoja, kad S. G. išsakyti įvairaus pobūdžio žodžiai nebuvo pasakyti konkretaus asmens, o šiuo atveju L. Z. atžvilgiu. Iš aptarto galima daryti pagrįstą išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog S. G. veikoje nėra būtino nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., sudėties elemento – didelės žalos valstybei, t.y. dėl S. G. veiksmų atliekant tarnybos pareigas valstybė nepatyrė didelės turtinės žalos. Tai pat byloje nėra duomenų ir apie tai, jog S. G. būtų veikęs tiesiogine tyčia. Taigi, pirmos instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir pagrįstai piktnaudžiavimo sudėtį atitinkančių S. G. veiksmų bei tai patvirtinančių faktinių aplinkybių byloje nenustatė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors S. G. veiksmuose nėra jam inkriminuoto baudžiamojo nusikaltimo sudėties, tačiau pareigūno elgesys nebuvo itin etiškas ir užtraukė drausminį nusižengimą. Šį faktą konstatavo ir pirmos instancijos teismas, paminėdamas, jog Jonavos rajono Policijos komisariato 2006 m. birželio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Jonavos rajono policijos pareigūno neetiško elgesio tarnybos metu“, pareigūnas S. G. už aptariamus veiksmus buvo nubaustas tarnybine nuobauda – griežtu įspėjimu.

Taigi, tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl jie atmestini ir pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nukentėjusiojo L. Z. ir Jonavos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Gytis VečerskasTeisėjai Valdas VitunskasDanguolė Šiugždinytė