Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi nuteistojo A. D. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-750-648/2008 (1-66-648/2009) A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsnio 2 dalį 30 MGL dydžio (3900 litų) bauda, pagal BK 155 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2600 litų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL dydžio (3900 litų) bauda. Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. D. nukentėjusiajam A. S. priteista 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1A-457/2009) nuteistojo A. D. ir nukentėjusiojo A. S. apeliacinius skundus atmetė ir paliko Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendį nepakeistą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010 A. D. nuteistas pagal BK 245 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu. Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. D. nukentėjusiajam A. S. priteista 3000 litų neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1A-741/2010) nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-2/2011) nuteistojo A. D. kasacinis skundas buvo atmestas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-818/2011 A. D. nuteistas pagal BK 245 str. laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Iš A. D. nukentėjusiojo A. S. naudai priteista 5000 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1A-964/2011) nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendį paliko nepakeistą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-693-503/2011 A. D. nuteistas pagal BK 245 str. laisvės apribojimu 1 metams 7 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir A. D. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš A. D. 7500 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. S. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1A-312/2012) Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros bei nuteistojo A. D. apeliacinius skundus atmetė ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-525/2012) nuteistojo A. D. gynėjo kasacinį skundą atmetė.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo. Nutartyje nurodyta, jog įsiteisėjusio teismo nuosprendžio A. S. atžvilgiu dėl melagingų parodymų nėra priimta. Skunde minimoje Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartyje buvo nurodyta, kad A. S. parodymai galimai neatitinka tikrovės ir ją sąmoningai iškraipo. Tačiau tokio teismo vertinimo jokiu būdu negalima traktuoti kaip pripažinimo, kad A. S. parodymai buvo melagingi, nes apygardos teismas kaip aukštesnysis teismas tik nagrinėjo skundą dėl prokuratūros ir apylinkės teismo procesinių sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu, kaip jau minėta, parodymų melagingumą ir asmens, davusio parodymus, kaltę šiuo atveju gali pripažinti tik teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą pagal surašytą kaltinamąjį aktą ar prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo supaprastinto proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutarties esmė yra ta, kad buvo būtina papildomai patikrinti, ar nurodomos aplinkybės apie A. S. duotus parodymus yra pakankamos pripažinti juos melagingais.

Nutartyje taip pat nurodyta, jog papildomai vertinant A. D. nurodytas aplinkybes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-324-13, kuris buvo nutrauktas nuteistojo skunde minimu prokurorės D. Kisinienės 2013-05-29 nutarimu. Priešingai nei nurodo nuteistasis, iš prokurorės nutarimo motyvų bei rezoliucinės dalies matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, sudėties. Prokurorės nutarime iš tikrųjų yra nurodyta, kad dėl A. S. prevencinio ieškinio yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, tačiau toks prokurorės motyvas yra perteklinis ir nereikalingas, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas visiškai kitu pagrindu, be to, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl neva melagingų parodymų davimo, o ne dėl prevencinio ieškinio, kurio jokiu būdu negalima laikyti parodymais, todėl šis prokurorės nutarimo motyvas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Be kita ko, prokurorės nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo tikrinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo, kurie atitinkamai 2013-09-04 ir 2013-10-04 nutartimis prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos požymių pripažino teisėtu ir pagrįstu. Nors skunde A. D. teigia, kad minėtoji Vilniaus apygardos teismo 2013-10-04 nutartis yra suklastota, tačiau teismas pažymėjo, jog negali kvestionuoti šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes ji yra galutinė ir neskundžiama, todėl plačiau dėl skundo motyvų, susijusių su šia nutartimi, nepasisako.

Nuteistasis A. D. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta civilinio ieškovo A. S. prevencinį ieškinį tenkinti – uždrausti atsakovams A. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) savaitraštyje (duomenys neskelbtini) publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove (duomenys neskelbtini), su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu.

Jam nesilaikant paminėtu teismo sprendimu nustatyto draudimo, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir jis nuteistas baudžiamosiose bylose Nr. 1-750-648/2008 (1-66-648/2009), 1-257-648/2010, Nr. 1-100-818/2011, 1-693-503/2011.

Nuteistojo teigimu, jam nustačius aplinkybes, kad A. S. melavo dėl savo dalyvavimo AB (duomenys neskelbtini) privatizavime, buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 235 straipsnį. Prokuratūra netenkino jo prašymo ir ikiteisminio tyrimo nepradėjo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą, 2013-01-30 nutartyje nurodė, jog „prokuroras savo nutarime pagrįstai pažymi, kad ta aplinkybė, jog A. S., būdamas (duomenys neskelbtini) nariu, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo rengiant įstatymus dėl AB (duomenys neskelbtini) privatizavimo, visada buvo žinoma ir niekada nebuvo kvestionuojama teismo, paties A. S. ar pareiškėjo A. D.“. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, teismas pripažino, kad A. S. dalyvavo sprendžiant klausimus dėl (duomenys neskelbtini) privatizavimo. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartyje taip pat pasisakyta, jog „Byloje yra duomenų, kad A. S., būdamas (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininku, 2002 m., 2005 m. teikė šio komiteto išvadas dėl AB (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projekto. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. S. nuo 2000 m. iki 2008 m. buvo (duomenys neskelbtini), kuris sprendė klausimus dėl AB (duomenys neskelbtini) privatizavimo, nariu. Be to, tiek aukštesnio jo prokuroro nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad A. S., būdamas (duomenys neskelbtini) nariu, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo rengiant įstatymus dėl AB (duomenys neskelbtini) privatizavimo, visada buvo žinoma.“. Aukštesnio jo prokuroro, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose naujai įvertintas ir patvirtintas faktas, kad A. S. dalyvavo AB (duomenys neskelbtini) privatizavime, nuteistojo nuomone, parodo, jog prevencinis ieškinys buvo patenkintas nepagrįstai, tuo pačiu nepagrįstai jis buvo nuteistas ir paminėtose baudžiamosiose bylose.

Skundžiamoje nutartyje pripažįstama, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutarties esmė yra ta, jog buvo būtina papildomai patikrinti, ar nurodomos aplinkybės apie A. S. duotus parodymus yra pakankamos pripažinti juos melagingais. Tuo, nuteistojo nuomone, pripažįstama, kad ikiteisminį tyrimą reglamentuojanti teisinė bazė neatitinka LR Konstitucijos pagrindams, kuriuose yra įtvirtinta, jog teisingumą vykdo teismai. Jeigu Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartyje buvo pasakyta, kad būtina papildomai patikrinti, ar nurodomos aplinkybės apie A. S. duotus parodymus yra pakankamos pripažinti juos melagingais, tai prokuratūra ir privalėjo tai padaryti, o ne savavališkai ir eilinį kartą nutraukti ikiteisminį tyrimą, net neatlikus aplinkybių patikrinimo.

Nuteistasis nesutinka ir skundžiamos nutarties teiginiu, jog prokurorės motyvas, kad dėl A. S. prevencinio ieškinio yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, yra perteklinis ir nereikalingas, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas visiškai kitu pagrindu, be to, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl neva melagingų parodymų davimo, o ne dėl prevencinio ieškinio, kurio jokiu būdu negalima laikyti parodymais, todėl šis prokurorės nutarimo motyvas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Perteklinis prokurorės motyvas nėra pagrindas jo skundą pripažinti nepagrįstu, kad ir būdamas pertekliniu, jis nepaneigia skundo argumentų ir esmės. Skundžiamoje nutartyje teismas įžvelgė dar vieną prokuratūros darbo broką – „ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl neva melagingų parodymų davimo, o ne dėl prevencinio ieškinio.“ Nors nuteistasis savo skunde prašė įvertinti ne tik A. S. melagingus parodymus, bet ir nepagrįsto prevencinio ieškinio pateikimą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. D. prašė jo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nuteistasis nei 2013-10-09 Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai paduotame prašyme, nei skunduose Vilniaus apygardos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui nenurodė aplinkybių, kurios BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme galėtų būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis ir dėl kurių galima būtų panaikinti nuosprendžius priimtus baudžiamosiose bylose Nr. 1-750-648/2008 (1-66-648/2009), 1-257-648/2010, Nr. 1-100-818/2011, 1-693-503/2011 bei šias bylas atnaujinti.

Pažymėtina tai, jog Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalį naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tuo tarpu kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnio nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

Iš nuteistojo 2013-10-09 Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai paduotame prašyme pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, Vilniaus apygardos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų skunduose nurodomų aplinkybių seka, jog nuteistasis prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes, jo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Rėksnio 2012 m. gruodžio 21 d. nutarime, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartyje bei Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartyje įvertintas ir patvirtintas faktas, kad A. S. dalyvavo AB (duomenys neskelbtini) privatizavime, kas patvirtina, jog A. S. prevencinis ieškinys Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu buvo patenkintas nepagrįstai, A. S. baudžiamosiose bylose Nr. 1-750-648/2008 (1-66-648/2009), 1-257-648/2010, Nr. 1-100-818/2011, 1-693-503/2011 davė melagingus parodymus, dėl ko jis šiose bylose ir buvo nepagrįstai nuteistas.

Pažymėtina tai, jog teismui skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo A. S. būtų nuteistas už BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nustačius, kad jis baudžiamosiose bylose Nr. 1-750-648/2008 (1-66-648/2009), 1-257-648/2010, Nr. 1-100-818/2011, 1-693-503/2011 davė melagingus parodymus. Tokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nepateikė ir pats nuteistasis A. D..

Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, jog nuteistojo minimoje Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartyje buvo nurodyta, kad A. S. parodymai galimai neatitinka tikrovės ir ją sąmoningai iškraipo. Tačiau tokio teismo vertinimo negalima traktuoti kaip pripažinimo, kad A. S. parodymai buvo melagingi, nes apygardos teismas kaip aukštesnysis teismas tik nagrinėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Rėksnio 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartimi, panaikinus apylinkės teismo bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojo priimtus procesinius sprendimus, buvo siekiama papildomai patikrinti nuteistojo nurodomas aplinkybes apie A. S. duotų parodymų melagingumą.

Šias apygardos teismo išvadas patvirtina tai, jog 2013-04-10 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, požymius. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės D. Kisinienės 2013-05-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, sudėties, nutrauktas bei pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013-07-15 nutarimu atmestas pareiškėjo A. D. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2013-05-29 skyriaus prokurorės nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutartimi atmestas A. D. skundas dėl 2013-07-15 prokuroro nutarimo panaikinimo. A. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2013-10-04 nutartimi atmestas A. D. skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutartis dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo (Liteko duomenys). Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pagal nuteistojo A. D. skundus dėl neva tai melagingų A. S. parodymų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrintos nuteistojo skunduose nurodytos aplinkybės, tačiau A. S. veiksmuose nenustačius BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Dar viena aplinkybė, kurios pagrindu nuteistasis prašė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo ta, jog Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės D. Kisinienės 2013-05-16 nutarime nurodyta, kad „A. S. 2008-01-21 prevencinio ieškinio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui <...> yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, t.y. 5 metai nuo nusikalstamos veikos padarymo“, kas A. D. manymu reiškia prokuratūros pripažinimą, jog A. S. skundas teismui buvo melagingas, tačiau byla jam nekeltina tik dėl suėjusio senaties termino.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Generalinio prokuroro nutarime bei skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, jog nuteistasis neteisingai interpretuoja paminėtą prokurorės D. Kisinienės 2013-05-16 nutarimo motyvą. Kaip teisingai nurodoma Generalinio prokuroro nutarime bei skundžiamoje nutartyje, paminėtu prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Paminėtame 2013-05-29 nutarime konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kad A. S. sakė netiesą ir iškraipė faktus, kad savo veiksmais tyčia siekė duoti melagingus parodymus baudžiamosiose bylose, todėl nepadaryta veika, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nuteistojo minimą prokurorės D. Kisinienės 2013-05-16 nutarimo motyvą įvertino kaip perteklinį ir nesukeliantį šiuo atveju jokių teisinių pasekmių. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertintos ne tik nuteistojo nurodytos aplinkybės, susijusios su A. S. parodymų teisingumu, bet ir aplinkybės, susijusios su prevencinio ieškinio pateikimu. Tai patvirtina ne tik paminėtas prokurorės nutarimas, bet ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013-07-15 nutarime, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutartyje bei Vilniaus apygardos teismo 2013-10-04 nutartyje išdėstyti motyvai. Šiais procesiniais sprendimai buvo patikrintas prokurorės D. Kisinienės 2013-05-16 nutarimu priimto procesinio sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas. Šie procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir negali būti kvestionuojami. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. D. 2010-03-29 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimą ir iškelti suinteresuotam asmeniui A. S. baudžiamąją bylą už melagingų parodymų davimą teismui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-10-19 nutartimi A. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas, kuri, išnagrinėjus A. D. atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 nutartimi buvo palikta nepakeista.

Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.