Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio, teisėjų Laimos Garnelienės ir Kęstučio Jucio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria įtariamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. balandžio 26 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje sų M. L. 2015 m. liepos 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pagrobti svetimą, nukentėjusiajai I. A. K. priklausantį turtą, peiliu atidarę jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, ir užėję į namus, tyčia ant kaklo užnėrę smaugvirvę, suspaudė nukentėjusiajai kaklą kilpa, padarydami viengubą horizontalią atvirą stranguliacinę vagą kaklo vidurinio trečdalio odoje, dėl ko nuo uždusimo suspaudus kaklą kilpa nukentėjusioji mirė, tokiu būdu tyčia nužudė I. A. K., po ko iš pastarosios pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung”, planšetinį kompiuterį „LG” ir piniginę su joje buvusiomis nuolaidų ir banko kortelėmis.

Taip pat A. B. pagal BK 178 str. 2 d. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. L., nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, sugadindami užrakinto buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio P. P., dviejų durų spynas ir taip į jį įsibrovę, pagrobė pastarajam priklausančius daiktus: 120 eurų vertės paveikslą, 2500 eurų vertės šviestuvą, 70 eurų vertės tamsiai mėlynos spalvos naktinį šviestuvą, 670 eurų vertės mėlynos spalvos krištolinį bohemos stiliaus rinkinį, kurį sudaro vaza, dvi žvakidės, šešios stiklinės likeriui, šešios taurės, šešios mažos taurės, 250 eurų vertės mėlynos spalvos krištolinį bohemos stiliaus rinkinį, kurį sudaro šešios stiklinės, šešios didelės taurės vynui, šešios mažos taurės, dvi krištolinės vazos ir šešios taurės, 10 rankšluosčių, kurių bendra vertė 80 eurų, dvi paklodes, kurių bendra vertė 70 eurų, 300 eurų vertės paveikslą, kuriame pavaizduota mergina su viela ant rankų, 120 eurų vertės tamsiai pilką grindinį šviestuvą, 100 eurų vertės raudonos spalvos kilimą, 400 eurų vertės namų kiną „JVC” su penkiomis kolonėlėmis, pūkinę antklodę ir dvi pagalves, kurių bendra vertė 150 eurų, 80 eurų vertės stalo rinkinį, kurį sudaro stiklinė vaza, dvi mažos vazos ir aštuoniolika lėkščių, 80 eurų vertės arbatinį rinkinį, kurį sudaro virdulys, šeši puodeliai, dvylika lėkštučių ir cukrinė, 150 eurų vertės arbatinį rinkinį, kurį sudaro šešios lėkštės ledams, maža vaza, du puodeliai ir keturios lėkštės, 750 eurų vertės rudus moteriškus kailinius, 140 eurų vertės moterišką juodą ilgą paltą, 450 eurų vertės juodos spalvos vyrišką paltą, 40 eurų vertės mėlynos spalvos chalatą, dvi moteriškas auksines grandinėles su pakabukais, kurių bendra vertė 300 eurų, 250 eurų vertės moterišką auksinę grandinėlę be pakabuko, keturis moteriškus auksinius žiedus, kurių bendra vertė 800 eurų, 700 eurų vertės auskarus, moterišką ir vyrišką slidininkų kostiumus, kurių bendra vertė 1060 eurų, 600 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, 300 eurų vertės muzikinį centrą „Techniks“, 300 eurų vertės sofą, 50 eurų vertės šaldytuvą „Oka“, 300 eurų vertės kavos aparatą „Delonghi“, 100 eurų vertės mikrobangų krosnelę „Samsung“, 160 eurų vertės mėsmalę „Philips“, tris keptuves ir keturis puodus, kurių bendra vertė 300 eurų, keturias aliuminines kėdes, kurių bendra vertė 400 eurų, 250 eurų vertės skalbimo mašiną „Indesit“, 150 eurų vertės aliuminines kopėčias, 80 eurų vertės siurblį „Panasonic“, 50 eurų vertės lygintuvą „Tefal“, viso turto už 12920 eurų.

A. B. pagal BK 187 str. 1 d. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. L., nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdami tikslą apvogti butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį P. P., sugadino dviejų durų spynas, kurių bendra vertė 80 eurų, 30 eurų vertės miegamojo kambario rankenėlę, 300 eurų vertės slenkstį, viso turto už 410 eurų.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2015 m. liepos 24 d. A. B. sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi įtariamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 26 d.

Anot apelianto, į kardomosios priemonės – suėmimo terminą turėjo būti įskaičiuotas jo laikino sulaikymo 2015 m. liepos mėn. 24 ir 25 dienomis laikas, dėl ko kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pasibaigęs 2016 m. balandžio 22 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pratęsė jau pasibaigusį kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Skunde įtariamasis taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių įtariamojo A. B. kaltę dėl I. A. K. nužudymo.

Prokuroras prašo įtariamojo A. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. B. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam A. B., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 ir BPK 140 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

Įtariamasis A. B. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi negalėjo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo termino, nes šios priemonės taikymo terminas jau buvo pasibaigęs 2016 m. balandžio 24 d. Tokie skundo argumentai vertinami kritiškai ir atmetami.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam A. B. buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 26 d. nutartimi, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi A. B. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 26 d. nutarties buvo atmestas. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjant A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 26 d. nutarties apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pradžios. Nors minėta nutartis įsiteisėjo, teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. liepos 26 d. nutartį, neatsižvelgė į tai, kad A. B. buvo laikinai sulaikytas dar 2015 m. liepos 24 d., dėl ko jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepagrįstai pradėjo skaičiuoti tik nuo 2015 m. liepos 26 d.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 26 d. priėmė ydingą nutartį, ši nutartis įsiteisėjo, todėl tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek suėmimo termino pratęsimo klausimus anksčiau nagrinėję teismai, turėjo spręsti tik klausimą, ar nėra išnykę ir pasikeitę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo įtariamajam pagrindai ir sąlygos, o ne vertinti nutarties, kuria įtariamajam paskirtas suėmimas ir nustatytas jo terminas, pagrįstumą.

Nors apeliantas savo skunde pagrįstai nurodo, kad pagal BPK 140 straipsnio 9 dalį, laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo laiką, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę, laikino sulaikymo laikas prilyginamas suėmimo laikui ir vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaičiuojamas taip pat ir į paskirtą bausmę.

Sąlygos pratęsti įtariamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolai, nukentėjusiojo D. S. K., liudytojų A. Š., R. N., V. A., E. K., I. F. apklausų protokolai, AB SEB banko informacija apie I. A. K. banko sąskaitų finansinių operacijų sąrašą, informacija apie telekomunikacinio ryšio abonentų sujungimus ir kiti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo A. B. skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi įtariamajam A. B. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.