Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Alinai Kuleš, Liudmilai Dubinskajai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išsilavinimas - vidurinis, dirbantis UAB „Bigan“, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-06-20 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – 8 MGL (1040 lt) bauda;

2) 2014-04-11 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.( 2 epizodai), bausmes subendrinus, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 8 MGL (1040 lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2015-04-13 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 epizodai) ir 187 str. 1 d., bausmes subendrinus - 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64(1) str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2014-04-11 Trakų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams ir 8 MGL (301,20 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 65, 66 str. įskaitytas į paskirtą bausmę laikiname sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2014-11-11 iki 2015-04-13. Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikęs. Iš paskirtos 8 MGL (301,20 Eur) baudos 2017-03-17 yra išieškota 37,65 Eur baudos.

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: kaltinamasis 2016-08-13 apie 17.00 val., viešoje vietoje, t.y. Liepų gatvėje, Aukštadvario mstl., Trakų r. sav., tyčia, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, kitų asmenų akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, kaire ranka sugriebė nukentėjusiajam M. S. už gerklės, po to paleidęs, tos pačios rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. S. į dešinę veido pusę (žandikaulį), koja spyrė į sėdmenis bei į kairę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą. Tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino iš dalies ir gailisi dėl to. Parodė, kad incidentas įvyko 2016-08-13 apie 17 val., Aukštadvario parke. Tą dieną jis ėjo į degalinę nusipirkti sumuštinio. Degalinėje buvo jaunimas ir jo neprileido prie kasos susimokėti. Jaunuoliai įžūliai stovėjo ir neleido susimokėti, tuomet jis pasakė jiems „gal pasitrauksit“, o jie stovėjo, kalbėjo ir nesitraukė, elgėsi įžūliai. Jis nukentėjusiajam pasakė pasitrauk, jis pasitraukė. Tuomet jis susimokėjo už prekes ir nuėjo į parką, tačiau jį sekė tie patys asmenys iš degalinės ir iš jo juokėsi. Jų buvo daugiau nei du. Tuomet jis atsisuko, priėjo ir paėmė už krūtinės nukentėjusįjį ir atleisdamas iš delno trenkė nukentėjusiajam per žandą. Visi išsibėgiojo. Viskas tuo ir pasibaigė. Jis jo nespardė, negriebė už gerklės ir į veidą sudavė ne kumščiu, o ranka. Pasipriešinimo jokio nebuvo. Su civiliniu ieškiniu sutinka dalinai, sutiktų sumokėti 500 Eur. Savo padarytą žalą įvertina 300 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir pripažino iš dalies, jo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir įrodymų tyrimo teisme ištirtais įrodymais:

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S., kad iki incidento kaltinamojo nepažinojo. Incidentas įvyko 2016 metų rugpjūčio viduryje apie 16-17 val. Degalinėje jis kaltinamojo nematė. Degalinėje jis buvo su Domu, Saule, Dominyku ir Evelina. Po 5 minučių jie visi išėjo iš degalinės, nusprendė eiti link ežero, ėjo lygtai Liepų gatve, kalbėjosi visi, juokavo. Kaltinamasis ėjo priekyje, o jie visi ėjo už jo. Kaltinamasis pradėjo eiti link jų. Kol jis ėjo link jų, jis su draugais nekreipė dėmesio. Kai kaltinamasis priėjo prie jų ir paklausė „kas iš jūsų yra vyriausias“, o nukentėjusysis atsisuko, apsižiūrėti, kas vyriausias ir kaltinamasis tada stvėrė jam už gerklės ir iš karto po to trenkė su kumščiu į kairę veido pusę, sudavė su dešine ranka. Po to buvo 3-4 smūgiai į sėdmenis su koja. Jis išgąsdino jo draugus ir jie pabėgo, jis irgi atsitraukė. Tuo metu jis turėjo dantų breketus, po smūgio jis jam prakirto žandą. Taip pat dėl incidento jam atsinaujino sėdmenų kaulo lūžio trauma. Nurodė, kad patyrė fizinį skausmą. Taip pat jautė gėdos jausmą, nes netrenkė atgal, buvo pažemintas prieš draugus. Nori, kad būtų priteista 2000 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. įstatyminė atstovė A. Č. parodė, kad sūnus jai papasakojo apie įvykį.Sūnus buvo išsigandęs ir perbalęs. Sūnus sakė, kad buvo smūgis į šlaunį. Taip pat matėsi, kad jam buvo apdraskytas kaklas, žande buvo skylė. Jos sūnus patyrė fizinį ir psichologinį skausmą. Taip pat nurodė, kad sūnui anksčiau buvo lūžęs kaulas ties sėdmenimis, ir po šio incidento jis patyrė dar vieną sužalojimą. Nurodė, kad išorinių sužalojimų pas sūnų nesimatė, po šio įvykio į medikus nesikreipė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad jai yra 15 metų, iki incidento kaltinamasis nebuvo matytas. Nukentėjusysis yra jos draugas. 2016 metų vasaros pabaigoje, ji, Saulė, Domas, Dominykas ir Matas nuėjo į degalinę Aukštadvaryje. Draugai užsimanė valgyti ir kol jiems šildė valgyti, atėjo kaltinamasis ir paklausė, ar jie kažką perka Matas pasakė, kad ne ir kaltinamasis pasakė, kad jie nelaikytų eilės. Matas stovėjo truputi toliau ir jis netrukdė susimokėti. Kaltinamasis neturėjo kliūčių prieiti prie kasos. Po to jie visi ėjo link ežero. Kai kaltinamasis pradėjo eiti link jų, paklausė kas čia vyriausias, pažiūrėjo į Matą ir priėjo prie Mato. Jie tiesiog garsiai juokėsi ir jis gal pagalvojo, kad iš jo juokėsi. Tuomet jis paėmė Matui už kaklo, pradėjo jį smaugti, nes Matas norėjo dar kažką pasakyti, bet negalėjo žodžio ištarti. Jam trenkė į skuostą iš kumščio ir dar spyrė į šlaunį kelis kartus. Jie buvo labai pasimetę, norėjo kviesti policiją. Saulė pradėjo klausti „ką jus darot“, o kaltinamasis sako „nebijokit mergaitės, jį reikėjo pamokyti“. Berniukai atsitraukė toliau, jie gal išsigando. Kaltinamasis nuėjo į šoną, o jie nuėjo prie šaltinio ir Matas dėjo vandenį prie veido, nes jam labai skaudėjo. Matas jai sakė, kad jam žandas buvo prakirstas iš vidaus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad kaltinamasis yra jo buvęs kaimynas, o nukentėjusysis jo draugas. Jie 2016 metų rugpjūčio mėnesį buvo Aukštadvario degalinėje, jis ir Dominykas pirko sumuštinius ir tada atėjo kaltinamasis ir pasakė, „jeigu nieko neperkat, tai išeikit“. Degalinėje buvo jis, Matas, Saulė, Dominykas ir Augustė dar buvo. Kaltinamasis jiems pasakė „pasitraukit, jeigu nieko neperkat“ ir jie išėjo už durų. Po to jie ėjo link ežero. Jie ėjo Liepų gatve, S. taip pat ėjo gatve su kažkokia panele. Jis pasidėjo kažką į kuprinę ir pradėjo eiti link jų sakydamas „kas čia iš jūsų vyriausias“ ir paėmė Matui už kaklo ir trenkė jam į skruostą su kumščiu. Tada jis juos dar truputį nuvijo. Po įvykio jie nuėjo prie ežero. S. Matui dar spyrė koja, bet kiek kartų, neprisimena.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. R. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis yra jo draugas. Paprašė pagarsinti mano duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyta tvarka pagarsinti liudytojo D. R. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu: „2016 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, bet tai greičiausiai buvo savaitgalio dieną, galimai šeštadienį, kartu su draugais M. S., D. P., S. M. ir E. S. atėjo į degalinę „Borusta“ nusipirkti maisto. Galėjo būti apie 17.00 val., bet tiksliai nežino. Būnant degalinėje, ten buvęs, nepažįstamas vyriškis, paklausė „ar perka, ką nors?“ Atsakius vyriškiui, kad ne, pasitraukė visi į šalį. Matė, kad netrukus vyriškis išėjo iš degalinės. Neužilgo išėjo iš degalinės ir jie. Alkoholio ar kokių kitų psichiką veikiančių medžiagų nė vienas vartoję nebuvo. Nieko įtartino, keisto vyriškio klausime neįžvelgė. Jis elgėsi normaliai. Vyriškis buvo apie 175-180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, apie 30 metų amžiaus, tamsių, trumpai kirptų plaukų. Veido bruožų jo neįsidėmėjo, todėl atpažinti negali, kadangi matė jį pirmą kartą. Jis vilkėjo tamsios spalvos drabužiais ir daugiau nieko neįsidėmėjo, todėl daugiau apie jį nieko pasakyti negali. Apsvaigęs jis neatrodė. Vienu žodžiu atrodė normalus. Išėjus iš degalinės ir einat galimai A. M. gatve link Pilaitės ežero, pamatė priešais ateinantį tą patį vyriškį buvusį degalinėje. Pasirodė, kad jis „piktai“ agresyviai eina nusiteikęs ir priėjęs paklausė „kuris čia yra vyriausias?“ ir nespėjus nieko atsakyti, stvėrė Matui už gerklės, sudavė kumščiu į veidą bei koja spyrė į sėdmenis. Kadangi tai buvo netikėta, tai negali pasakyti, kiek tiksliai Matui buvo suduota smūgių į veido sritį ir kiek kartų koja spirta į sėdmenis. Paklausus jo, ką jis daro, vyriškis pasišalino pasukęs šalin, tačiau kur jis nuėjo nežino. Tada visi nuėjo prie šaltinio, kur įpylus į buteliuką šaltinio vandens Matas šaldė skaudančią vietą veide. Pas jį ant dantų buvo kabės. Kaip Matas sakė, jam skaudėjo tas kūno vietas, į kurias jam buvo suduota to nepažįstamo vyriškio. Tada abu su Matu parėjo į namus, kadangi netoli gyvena, bet dabar Matas gyvena užsienyje ir mokosi. Vyriškio, užpuolusio ir sumušusio Matą daugiau nematė. Kiek pamena, tai pas Matą jokių išorinių sužalojimų ant kūno nebuvo iki sumušimo. Ar buvo kokie sužalojimai pas Matą po sumušimo pasakyti negali, nepamena. Sumuštas buvo tik Matas. Daugiau niekas nenukentėjo. Dėl kokių priežasčių buvo sumuštas Matas, nežino. Ir pats Matas nesuprato už ką ir kodėl jis buvo užpultas, ir sumuštas vyriškio. Matas sakė, kad nepažįsta jį sumušusio vyriškio. Kadangi pats nuo vyriškio nenukentėjo, dėl šio įvykio jokių nepatogumų nepatyrė, rimtis sutrikdyta nebuvo, todėl jokių pretenzijų vyriškiui neturi ir ateityje neturės. (1 tomas, b.l. 43-44)“. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas D. R. juos patvirtinto ir nurodė, kad viskas yra surašyta teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, tačiau ji sutinka duoti parodymus. Įvykio dieną jos sūnus grįžo namo, bet nieko nepasakė ir nuėjo į kambarį. Ji sulaukė skambučio, kur jai telefonu buvo pasakyta, kad jei ji išeis į miestelį, tai su ja susidoros, o jos sūnui bus visai blogai. Po to sūnus susirinko daiktus ir išvažiavo, o kur jis buvo, ji nežino. Po poros dienų jai jos dukra papasakojo, kad buvo muštynės. Dėl telefoninio skambučio kur jai buvo grasinta, ji į policiją nesikreipė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad yra kaltinamojo giminaitė, o nukentėjusįjį žino iš matymo. Rugpjūčio mėnesį jai paskambino ir pasakė, kad jos pusbrolis sumušė vaiką. Ji nuėjo pas pusbrolį ir jis jai pasakė, kad buvo toks incidentas. Jai taip pat pasakė, kad jei jos pusbrolis nesumokės 1000 eurų, jam bus blogai. Jai paskambino vyriškas balsas. Ji žino, kad jos pusbrolis negalėtų sumušti vaiko, nes jis labai myli vaikus. Jį turėjo išprovokuoti. Muštynėms jį sunku išprovokuoti, jis nėra piktybiškas. Jis jai sakė, kad jis labai gailėjosi, kas atsitiko.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. N. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusįjį žino iš incidento. 2016 metais jis dirbo Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariate. Ir buvo gautas iškvietimas, kad reikėjo vykti į Aukštadvario miestelį. Prašė pagarsinti jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyta tvarka pagarsinti liudytojo J. N. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu: „2016-08-13 dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyr. patruliu J. M.. Apie 22.20 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) yra sumuštas vaikas. Atvykus į vietą pasitiko moteris - vaiko motina A. Č., kuri paaiškino, kad 2016-08-13 Aukštadvario m., jos nepilnametį sūnų M. S., gim. 2001 m. sumušė vyriškis pavarde S.. Vyriškį apibūdino kaip 20-25 metų amžiaus, apsirengusį džinsinėmis kelnėmis ir tamsiu viršutiniu drabužiu bei buvo su kuprine. Daugiau apie įvykį nieko konkrečiai nurodyti negalėjo. Pasiteiravus ar nukentėjusiajam reikalinga medicininė pagalba, nuo jos atsisakė. Dėl nepilnamečio sūnaus sumušimo, vaiko motina A. Č. parašė pareiškimą. Įvykio aplinkybių paaiškinimui ir nustatymui buvo apvažiuotos Aukštadvario miesto gatvės, tačiau toks asmuo, pagal apibūdinimą surastas nebuvo.“ (1t., b.l. 32-33). Pagarsinus šiuo parodymus liudytojas J. N. juos patvirtino ir nurodė, kad viskas surašyta teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiojo M. S. įstatyminis atstovas D. S. parodė, kad jam paskambino Mato mama ir pasakė, kas įvyko. Pas sūnų jis nevažiavo, nes gyvena kitame mieste. Žino, kad jo sūnus buvo sumuštas, kad buvo prakirstas žandas, skruostas, dėl kojos nieko nežino.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusysis yra jos draugas. 2016 metų rugpjūčio mėnesį Aukštadvaryje įvyko incidentas. Tą dieną ji buvo su Evelina, dvejais Dominykais, Matu. Jie nuėjo iki degalinės nusipirkti sumuštinių. Berniukai pirko sumuštinius. Degalinėje taip pat buvo ir kaltinamasis. Jų kompanija užkliuvo jam, nes jie nepasitraukė nuo kasos. Po to, nusipirkę sumuštinius, visi išėjo į lauką ir pradėjo eiti link ežero, Liepų gatve. Kaltinamasis ėjo priekyje. Paskui pamatė, kad kaltinamasis pradėjo eiti link jų, pradėjo šaukti, kuris iš jų vyriausias. Jis dar ėjo su moterimi ir mažu vaiku. Priėjęs kaltinamasis užpuolė Matą. Pamena, kad kaltinamasis ėmė jį už kaklo ir spardė jį į koją, trenkė per veidą. Ji stovėjo ir sakė „ką jus darote?“. Po įvykio Matas skundėsi, kad jam kažkas atsitiko su kabėmis. Pas jį buvo ant kojų mėlynės, ant kaklo buvo randai. Mėlynes ant kojų išryškėjo vėliau. Jie visi buvo išsigandę.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Ž. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, o nukentėjusiojo nepažįsta, sutinka duoti parodymus. Po incidento jos brolis buvo pas mamą ir kai ji atėjo, matė, kad jis buvo labai sunerimęs. Jis jai pasakė, kad buvo degalinėje, kad ten kažkoks konfliktas įvyko tarp jaunimo ir jo, nes jo atžvilgiu parodė nepagarbą. Konfliktas degalinėje įvyko žodinis. Jaunimas išėjęs iš degalinės ir pasuko link Aukštadvario miestelio. Eidamas brolis pamatė tuos jaunuolius, priėjo prie jų ir paklausė kas čia drąsiausias, nes degalinėje buvo drąsus. Visi kaip ir pasitraukė, o šitas jaunuolis liko. Brolis pasakė, kad vienam stvėrė už marškinių ir trenkė su delnu per žandikaulį. Po to ji per pažįstamus gavo nukentėjusiojo mamos numerį. Iš pradžių nukentėjusiojo mama sutiko susitikti, kad jos atsiprašyti, tačiau vėliau, kai ji atvyko prie nukentėjusiojo namų, mama telefono jau nebekėlė. Kai grįžo namo, į mamos telefoną pasipylė skambučiai, jaunuoliai grasino jos mamai ir jos broliui, tačiau policijai apie tai nepranešė, nes pas mamą namuose laidinis telefono aparatas.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atlikti jų analizę, bei įvertinti byloje.

Kaltinamasis J. S. prisipažino, kad incidento metu pagriebė nukentėjusįjį M. S. už krūtinės ir delnu trenkė jam per žandą, tačiau nesutiko su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, kad jis nukentėjusiajam pagriebęs už kaklo kumščiu smogė į dešinę veido (žandikaulio) pusę, po to koja spyrė į sėdmenis bei į kairę koją. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kartu su nukentėjusiuoju buvę liudytojai, kurie matė visas incidento aplinkybes ir jas patvirtino teisiamojo posėdžio metu.

LR BK 284 str. 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl jis laikomas baigtu sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje vertinama, kad visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, sugadintas turtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo J. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu neginčijamai nustatyta, kad įvyko incidentas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į dešinės pusės veido skruostą. Tačiau kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusiajam per skruostą sudavė ne kumščiu, bet delnu, už gerklės nukentėjusiajam negriebė, koja nei į sėdmenis nei į koją nespyrė.

Tačiau tokie kaltinamojo parodymai paneigiami pačio nukentėjusiojo M. S. parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis J. S. jam pačiupęs už gerklės ir trenkė kumščiu į žandikaulį ir koja spyrė į sėdmenys. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir byloje apklausti liudytojai S. M., D. R., D. P., E. S.. Nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės atitinka liudytojų S. M., D. R., D. P., E. S. parodymus, todėl teismas jais tiki. Visi teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad 2016 m. rugpjūčio 13 dieną, Aukštadvario degalinėje būnant nepilnamečiams (liudytojams byloje) D. P., S. M., E. S. ir nukentėjusiajam M. S., įvyko pokalbis tarp kaltinamojo J. S. ir M. S.. Išėjus iš degalinės „Borusta“ ir einant Liepų gatve, Aukštadvaryje link Pilaitės ežero, tarp J. S. ir M. S. įvyko konfliktas, kurį be pateisinamos priežasties pradėjo J. S., kuris priėjęs prie M. S. čiupo jam už gerklės ir kumščiu trenkė jam per veidą, kojomis spyrė į sėdmenis ir koją.

Teismo nustatyti kaltinamojo veiksmai – kaire ranka sugriebdamas nukentėjusiajam M. S. už gerklės, po to paleidęs, tos pačios rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. S. į dešinę veido pusę (žandikaulį), koja spyrė į sėdmenis bei į kairę koją, viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį, kitų asmenų akivaizdoje jį pažeminant, yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos jos narių bendro gyvenimo taisyklės. Tokie veiksmai akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini.

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu, kurie papildo vienas kitą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo veiksmai padarant šį nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis J. S. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, dirba UAB „Bigan“, administracine tvarka baustas, tačiau neturi galiojančių nuobaudų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neneigė vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, aplinkinių akivaizdoje. Kaltinamojo J. S. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d., yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis pobūdis), pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančiųir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam J. S. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis M. S. pareiškė byloje 2000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l.150-151). Teisme nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad patyrė moralinę žalą, nes įvykio metu patyrė didelį skausmą, pažeminimą kitų nepilnamečių akivaizdoje, taip pat nurodė, kad tuo metu jis turėjo dantų breketus, kurie po smūgio prakirto nukentėjusiajam žandą viduje, o po smūgio į sėdmenis, jam atsinaujino sėdmenų kaulo lūžio trauma.

M. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis po įvykio būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros įstaigas, kurios nustatytų, kokie būtent sužalojimai jam buvo padaryti dėl kaltinamojo veiksmų, taip pat nukentusysis ir jo įstatyminiai atstovai nepateikė duomenų, kad dėl J. S. veiksmų būtų atsinaujinusi kaulų lūžių trauma ir kad nukentėjusiajam yra sužalota skruosto vidinę pusė. Teismas pripažįsta, kad M. S. dėl šio įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti kompensuojami.

Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. S. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo J. S. turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis šiuo metu dirba, yra jauno amžiaus, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

M. S. atžvilgiu buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamų išgyvenimų ir fizinį skausmą, nerimą, patyrė tam tikrų nepatogumų. Šie padariniai atsirado ir nukentėjusiajam buvo padaryta žala tyčiniais smurtiniais kaltininko veiksmais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam M. S. priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kardomosios priemonės

Byloje kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ši kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą J. S. atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirti J. S. įpareigojimą laisvės atidėjimo metu nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, J. S. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš J. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S. 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienosgali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.