Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-473-870/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-12
Bylos Nr.
1-473-870/2012
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01191-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Nukentėjusysis
M. S.
Kaltinamasis
T. L.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-473-870/2012Proceso Nr. 1-13-1-01191-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.3. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Jolantai Vainorienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Šleiniui,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nukentėjusiajam M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., gim. 1985-11-13, Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lieuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis T. L. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą o būtent jis 2010-03-28 apie 19.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridoriuje, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam M. S. ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. S. muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimus kaktoje, kraujosruvas veide, krūtinėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiųjų VI-VIII šonkaulių lūžius, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą vakarą, tikslios datos negali pasakyti, apie 19 val. Grigiškėse g. Vilniaus g. 57 name, 4 aukšte įvyko konfliktas su kaimynu M. S.. Kaimynas S. veržėsi į jų butą. Tuo metu priešais jį stovėjo mama, jis ją pastūmė į šoną ir trenkė į žandą kaimynui. Po smūgio kažkuris iš kaimynų jį ištempė į koridorių. M. S. atsigavo ir puolė jį. Jis pradėjo gintis, su koja jam įspyrė į šonkaulius, kaimynas suklupo. Atsakydamas į teisėjos klausimus kaltinamasis paaiškino, kad jie apsikumščiavo, nežino ar buvo 7 smūgiai. Vieną kartą sudavė tarpduryje, vieną kartą su kelieniu ir gal porą kartų trenkė į galvą. Vyko apsistumdymas ir apsikumščiavimas. Jis padarė žaizdą, kaimynui iš kaktos bėgo kraujas. Po to tyrėja pasakė, kad sulaužė šonkaulį. Pilnai kaltę pripažįsta, gailisi. Blogai vertina savo veiksmus. Jis kaimyno M. S. atsiprašė. M. S. jam atleido. Teritorinei ligonių kasai padarytą žalą – 173, 99 litus, kuri atsirado gydant M. S. įsipareigoja atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. S. parodė, kad vaikai paaugliai triukšmavo laiptinėje, tarp jų buvo T. L. sesuo. Ji tuos vaikus atvedė į laiptinę ir triukšmavo. Jis nuėjo paprašyti jos motinos, kad ji ką nors padarytų ir tie vaikai taip netriukšmautų. Jam atrodo, kad motina jį “pasiuntė” ir staigiai iš galo pajuto smūgį. Tomas pradėjo jį mušti. Su koja jam trenkė. Sutinka su kaltinamuoju susitaikyti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2010-03-28, apie 19.00 val., jis buvo namuose ir išgirdo triukšmą sklindantį iš koridoriaus. Kartu su žmona S. S. išėjo pasižiūrėti kas ten ir pamatė bėgiojančius vaikus. Tuo metu į koridorių išėjo kaimynai Kozlovskiai, gyvenantys 102 bute. Kaimynai įspėjo vaikus dėl keliamo triukšmo, viena iš mergaičių buvo iš 136 buto, todėl kažkas iš jų pakvietė jos mamą. Išėjus mergaitės mamai jis su žmona ir kaimynais nuėjo draugiškai pasikalbėti, dėl bendros tvarkos koridoriuje, tačiau moteris atsakė jiems necenzūriniais žodžiais ir nuėjo į butą. Jis minėtos moters buto durų buto nelaikė ir kojos į tarpdurį nekišo. Tuo metu iš buto išėjo du broliai, vėliau sužinojo, kad tai buvo Tomas ir Karolis, kurie abu užsipuolė jį. Kažkuris iš minėtų brolių sudavė jam į galvą ir jį pargriovė ant grindų. Jam bandant keltis, spardė į šonus ir kitas kūno vietas. Jo žmona ir I. K. žmona pradėjo juos ginti, stumti vaikinus nuo jų ir tada jie nuėjo į savo butą. Šio įvykio metu jam buvo prakirsta kakta, sumuštas veidas, kūnas ir sulaužyti trys šonkauliai. Smūgių buvo ne mažiau, kaip 10. M. S. parodė, kad jis žino, kad iš pat pradžių jį užsipuolė, t.y. pirmą smūgį sudavė abu broliai, o vėliau, kai jį pradėjo ginti kaimynas I. K., jį mušė vienas brolis, o kaimyną L Kozlovskį kitas brolis, (b.l. 34, 35).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. K. parodė, kad 2010-03-28, apie 18 .00 val., ji kartu su savo vyru I. K. buvo namuose adresu Grigiškės, Vilniaus g. 57-102, kai išgirdo triukšmą sklindantį iš koridoriaus. Tada ji kartu su savo vyru išėjo į koridorių. Koridoriuje buvo daugiau nei 10 paauglių ir kaimynai gyvenantys bute, esančiame Grigiškėse, Vilniaus g. 57-105, Stanislava ir M. S.. Tada ji kartu su kaimynais prašė, kad vaikai nustotų triukšmauti, tačiau pastarieji jokio dėmesio nekreipė ir toliau triukšmavo, t.y. spardė kojomis sienas, spjaudėsi. Po kurio laiko jie išėjo iš koridoriaus. Tuomet ji kartu su S.s pasikalbėjo, ir nusprendė pakalbėti su vienos mergaitės, pas kurią ateina šie jaunuoliai, mama. Po to ji kartu su savo vyru bei S. nuėjo pas kaimynę, gyvenančią adresu Grigiškėse, Vilniaus g. 57-136. Duris atidarė kaimynė, L.ė. Būdami prie durų pastarosios jie paprašė, kad ši apramintų vaikus, nes jie triukšmauja bendro naudojimo koridoriuje. Tuomet minėta moteris pradėjo jų atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, taip pat priekaištauti dėl jai pareikšto prašymo. Pastaroji sakė, kad tai ne jų reikalas, ir kad jie jos nemokintų. Tada kažkas iš jų pasakė Luščinskienei, kad jie kreipsis į policiją dėl tokio vaikų elgesio. T. L., stovėdama prie durų, pašaukė vardais Tomą ir Karolį, kurie išbėgę pastūmė kaimyną M. S., dėl ko šis griuvo ant žemės. Kuris iš jaunuolių, t.y. Tomas ar Karolis, pastūmė M. S., ji nematė ir nurodyti negali, kadangi viskas vyko labai greitai. Po to minėti jaunuoliai pradėjo spardyti M. S. į nugarą ne mažiau nei 20 smūgių, taip pat ir į kitas kūno vietas, veidą, koją. Kuris jaunuolis ir kiek konkrečiai smūgių sudavė M. S., ji nurodyti negali. Tuo metu ji su savo vyru Ivan bandė atitraukti brolius, Karolį su Tomu nuo kaimyno M. S.. Tada vienas iš jaunuolių - Karolis kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius liudytojos vyrui I. K. į galvą. Tuo metu S. S. stovėjo prie šių jaunuolių buto durų, kur ją už plaukų laikė jų mama, su kuria prieš tai kalbėjosi. Po to Tomas su Karoliu nubėgo į savo namus, o jų mama uždarė buto duris. Po šio įvykio, kaimynas M. S. gulėjo visas kruvinas, (b.l. 23-24).

Apklausta liudytoja S. S. iš esmės parodė analogiškai kaip ir liudytoja T. K.. (b.l. 25-26).

Apklaustas liudytoju I. K. iš esmės parodė analogiškai kaip ir liudytoja T. K., papildomai parodydamas, kad jį mušė Karolis, o jo kaimyną M. S. mušė Tomas (b.l. 27-28).

Apklausta ikiteisminio tyrimo meėtu liudytoja G. L. parodė, kad 2010-03-28, apie 17.00 val. ji buvo namuose adresu Grigiškėse, Vilniaus g. 57-136, kai gavo trumpąją SMS žinutę iš savo dukters V. S., kuri jai parašė, kad jos nepraleidžia kaimynai, ir jai neleidžia įeiti į namus bei jos atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius. Tada ji išėjo į koridorių ir laiptinėje pamatė keturis kaimynus, gyvenančius priešais jos butą, tačiau nei jų pavardžių nei jų vardų nei butų numerių nurodyti negali, kadangi nežino, nes su jais ji visiškai nebendrauja. Minėti kaimynai, t.y. du vyrai ir jų žmonos stovėjo prie laiptų, ir jos dukrai sakė, kad ji „suka, šliundra“. Tada ji sudrausmino vieną iš moterų ir nuėjo į manus. Jos sūnus T. L. iškarto paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu, kur informavo apie šį įvykį, tačiau patruliai atsiųsti nebuvo. Tuomet maždaug po 10 minučių kažkas paskambino į jos buto duris. Pro akutę ji pamatė, kad tai minėti kaimynai, kuriems pro uždarytas duris ji pasakė, kad jiems durų neatidarys, kadangi jie yra visiškai girti ir nėra apie ką su jais kalbėti. Tačiau jie toliau skambino ir trankė duris. Tada ji pravėrė duris, ir paklausė ko jie nori. Šie pakvietė išeiti pasiaiškinti. Kai ji pradarė duris, abu vyrai kojomis ir rankomis prispaudė duris, tiksliau stūmė jas į vidų, o tarp durų buvo įkišta jos koja, kurią jai prispaudė. Negalėdama uždaryti durų, ji pakvietė savo sūnų Tomą, kuris atbėgo. Tada abu kaimynai apglėbė Tomą rankomis ir jį lenkė į žemę. Tomas pakvietė jos kitą sūnų Karolį. Kas toliau vyko ir kas sudavė pirmą smūgį bei kas su kuo mušėsi, ji nurodyti negali. Viso šio įvykio metu jos dukra V. S. buvo kitame kambaryje, kurio durys buvo uždarytos, todėl ji nieko nematė ir nieko negirdėjo. Jos sūnūs į medikus dėl sumušimų nesikreipė, kadangi kūno sužalojimai buvo mažareikšmiai, (b.l. 32-33).

Specialisto išvadoje Nr.G 1896/10 (01) nurodyta, kad M. S. padaryta muštinė žaizda ir odos nubrozdinimai kaktoje, kraujosruvos veide, krūtinėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiųjų VI-VIII šonkaulių lūžiai, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų. (b.l. 43-44).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma pareikštas kaltinimas T. L. visiškai pasitvirtino. Sveikatos sutrikdymą sudaro neteisėtas kito asmens sveikatos sutrikdymas. Tai pasireiškia pavojinga kito žmogaus sveikatai veika. Be to turi atsirasti padariniai, tai yra žmogaus sveikatos sutrikdymas, ir turi būti priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. T. L. nesunkiai sužalojo M. S. sveikatą. Iš ištirtų įrodymų akivaizdu, kad visi sužalojimai buvo padaryti dėl fizinio-smurtinio poveikio į nukentėjusiojo kūną. Ir toks poveikis buvo padarytas neteisėtais smurtiniais T. L. veiksmais – dėl smūgių sudavimo M. S.. Būtent dėl suduotų smūgių M. S. padaryta muštinė žaizda ir odos nubrozdinimai kaktoje, kraujosruvos veide, krūtinėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiųjų VI-VIII šonkaulių lūžiai. T. L. sąmoningai, veikdamas neapibrėžta netiesiogine tyčia padarė nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus. Pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, T. L. suvokė, kad jo veika būtinai sukels baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, tik nedetalizavo jų išraiškos laipsnio. Kaltinamojo T. L. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį –nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos interesams, baudžiamojoje byloje yra pareiškusi ieškinį Nr. 2596 dėl 173, 99 litų (vieno šimto septyniasdešimt trijų litų, 99 centų) turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Kadangi teisiamojo posėdžio metu T. L. įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas tai Valstybinės ligonių kasos pareikštas 173, 99 Lt civilinis ieškinys tenkintinas pilnai (b. l. 55-57).

Iš teismui pateikto susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis T. L. ir nukentėjusysis M. S. susitaikė.

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Spręsdamas kaltinamojo T. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, dirbantis, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis T. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, įsipareigojo atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai, o su nukentėjusiuoju M. S. susitaikė. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis T. L. kritiškai vertina padarytą nusikalstamą veiką ir stengiasi sušvelninti dėl jo nusikalstamos veikos kilusius padarinius. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis T. L. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

BK IX skyriaus nuostatose numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 str. 2 d. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į T. L. asmenybę, kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. L. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

Nusprendė:

T. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-473-870/2012 T. L. nutraukti.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą 173,99 Lt civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir įpareigoti T. L. jį atlyginti per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti T. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įpareigojimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė