Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2033-290/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
1S-2033-290/2014
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01740-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. P.
Byla Nr. 1S-2033-290/2014
Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01740-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 95-388 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. P., anksčiau teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-11-24 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK)18 str. 5 d., 207 str. 1 d., 207 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, patvirtinus prokuroro 2011-09-27 nutarimą, vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d.

Šiuo metu V. P. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-28 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 135 str. 2 d. 5 p., 180 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. - laisvės atėmimu 6 metams.

Bausmės pradžia - 2012-01-24, o pabaiga - 2018-01-22.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014-09-16 nutarimu Nr. 95-388 nutarė taikyti nuteistajam V. P., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-10-29 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl V. P. paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nes nustatė, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, o taip pat nepadarė išvados, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis V. P. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-29 nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde jis nurodo, jog bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas tris kartus, nuobaudos negaliojančios, už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas keturis kartus, atvykęs į pataisos namus darbo atsisakė dėl riboto darbingumo ir pateikė medicininę pažymą apie ribotą darbingumą ir reikalingą nuolatinį gydymą, pataisos įstaigoje nuteistasis mokėsi ir įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą bei suvirintojo specialybę, socialinės reabilitacijos programose dalyvauja aktyviai, sutinka su priežiūra ir supranta kad ji jam naudinga, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po paleidimo planuoja įsidarbinti, nuteistasis turi teismo priteistą civilinį ieškinį, kurį savanoriškai dengia, pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika pagal HCR- 20 metodiką artima vidutinei, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką yra žema.

Taip pat skunde nurodo, kad teismas išskirtinę reikšmę suteikė padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, ankščiau padarytoms nusikalstamoms veikoms ir neatliktos bausmės daliai, tačiau nepakankamai dėmesio skyrė jo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, jo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti Komisijos nutarimą. Padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas, taip pat ir anksčiau padarytos nusikalstamos veikos negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę. Neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis ateityje gali nusikalsti, taigi vien ši teismo nurodyta aplinkybė negali būti priežastis netvirtinti komisijos nutarimo ir netaikyti jam lygtinio paleidimo. Jis jau atliko reikiamą bausmės dalį, kurią nustato Įstatymas, o teismas, nagrinėdamas klausimą, ar tvirtinti komisijos nutarimą, privalėjo vertinti ne pavienius duomenis, bet jų visumą. Apylinkės teismas vertindamas pateiktą informaciją, vertino ir atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios jį charakterizuoja neigiamai, bet visiškai neatsižvelgė į jį teigiamai charakterizuojančias, bei teigiamus pokyčius jo elgesyje parodančias aplinkybes, kad už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bausmės atlikimo metu jis buvo skatintas net keturis kartus. Teismas įvertino tik jo gautas nuobaudas kaip jį neigiamai charakterizuojančias, o taip pat teigia, kad savo elgesį jis koreguoja tik nuo 2013 metų pabaigos, nors paskatinimas už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skiriamas už praeitą laikotarpį, kas rodo, kad savo elgesį jis pakoregavo gerokai anksčiau. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant, gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas tėra šio klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi ir prokurorė, atsiliepime nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. bausmę atlieka už baudžiamojo nusižengimo (sukčiavimo) ir keturių nusikaltimų padarymą, iš kurių du yra apysunkiai (vagystė, naudojimasis svetima banko kortele), vienas sunkus (plėšimas) ir vienas labai sunkus nusikaltimas (sunkus sveikatos sutrikdymas). Nuteistasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ankščiau teistas (teistumas išnykęs), jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tai rodo, jog nuteistasis išvadų nepadarė, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Bausmės atlikimo metu jis taip pat nesugebėjo laikytis drausmės reikalavimų – keturis kartus pažeidė nustatyto elgesio taisykles ir rėžimo reikalavimus, tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors skunde nesutinkama su teismo argumentais, jog nuteistojo elgesys taisosi tik nuo 2013 metų pabaigos, tačiau iš byloje esančios Pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, matyti jog nuteistasis 2013 metais 3 kartus pažeidė nustatytas taisykles, paskutinį kartą 2013-11-22, taigi aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog elgesį nuteistas koreguoja tik paskutiniuoju metu. Paskirtos nuobaudos jau negalioja, tačiau šios aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo smurtinio elgesio rizika ateityje yra artima vidutinei, rodo didesnį V. P. pavojingumo visuomenei laipsnį. Be to, psichologinės tarnybos išvadoje nustatytos aplinkybės nėra itin palankios nuteistajam. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta iš dalies, nesutinka, kad jis užpuolė tuos žmones, nurodo nusikaltimą padaręs gindamasis, save siekia pateikti iš išimtinai socialinės pusės, siekia sudaryti išimtinai teigiamo žmogaus, kurį užpuolė, įspūdį. Papildomos analizės metu paaiškėjo, jog šis nusikaltimas yra ne pirmas smurto panaudojimo atvejis kriminalinėje istorijoje, nors plėšimą ir suduotus smūgius nukentėjusiajam neigia, taip pat itin motyvuotos Psichologinės tarnybos išvados tai, jog nuteistasis palaikė nusikalstamas nuostatas palaikantį elgesį, ieško savo nekaltumą įrodančių aplinkybių, nesijaučia elgęsis nusikalstamai.

Aukštesnysis teismas išdėstytas aplinkybes vertina kaip trukdančias tikėtis pozityvaus ir nenusikalstamo V. P. elgesio laisvėje, šiuo metu jam pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Sutiktina su skundo argumentu, kad neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis ateityje gali nusikalsti. Ir vien ši aplinkybė negali būti atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą priežastis. Tačiau teismas paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą vertina atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas svarbias aplinkybes, kurios jau buvo aptartos. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad V. P. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 4 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-09-11), paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 metai, dar pakankamai didelė. Nors kaip nurodo skunde nuteistasis yra teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kad jis buvo skatintas keturis kartus, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, turi vidurinį išsilavinimą bei suvirintojo specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po paleidimo planuoja įsidarbinti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką yra žema. Tačiau padarytų veikų skaičius sunkumas bei pavojingumas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog jis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik bausmę atliekant ir realiai patiriant neigiamus padarinius dėl kaltininko neteisėtų veikų. Todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos nuteistojo probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Šiuo atveju, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis