Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-899-123/2009

2009 m. gegužės 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Danguolės Martinavičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų K. K. , V. K. , J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. K. , V. K. , J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-42-714/2008 pagal ieškovų K. K. , V. K. , J. K. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, S. Z. , J. G. , tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei, Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarei V. K. ir Klaipėdos miesto 3-ojo notarų biuro notarei Danutei Chromanskienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai K. K. , V. K. , J. K. kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-42-714/2008, iškeltoje pagal ieškovų K. K. , V. K. , J. K. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, S. Z. , J. G. , tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei, Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarei V. K. ir Klaipėdos miesto 3-ojo notarų biuro notarei Danutei Chromanskienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo. Prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad teismas priimdamas sprendimą padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, t. y. teismas netaikė teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus valdyti turtą, tai yra CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 str. 1 d., ir neteisingai taikė CK 5.14 straipsnį, kuris reglamentuoja namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimą, todėl priimė neteisingą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-04-22 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad pareiškėjams buvo žinoma, kad jų tėvams priklausė butas, tačiau jie nei per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, nei vėliau, net ir gavę pranešimus iš notarės, per protingą laiką ne tik nepateikė notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, bet ir neatliko jokių aktyvių veiksmų savo teisei realizuoti, iš kurių galima būtų daryti išvadą apie jų valią likusį palikėjo turtą ar jo dalį paversti savo nuosavybe ar bent kokiu kitu būdu kitiems įpėdiniams duoti suprasti, kad jie pageidauja perimti mirusiajam priklausiusį turtą ar jo dalį, ar kitaip įgyvendinti savo teises į jiems tenkančią palikimo dalį. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, kad ieškinys dėl iškeldinimo Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-27-265/2008 yra aplinkybė, kuri patvirtina, kad jie priėmė po tėvo mirties likusį turtą faktiškai pradėdami jį valdyti. Teismas termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pradžią laikė 2008-11-12, t. y. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų atskirasis skundas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo priėmimo dieną, todėl konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Pareiškėjai dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-42-714/2008. Teigia, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas nepraleidus termino. Mano, kad tas faktas, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2006-12-05 pateiktas ieškinys dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, įrodo, kad ieškovai faktiškai priėmė palikimą ir pradėjo jį valdyti, o tai, kad pareiškėjai dėl išsilavinimo stokos, įstatymų nežinojimo, sunkios materialinės padėties laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nereiškia, kad jie palikimo nepriėmė ir nepradėjo valdyti po tėvo mirties likusio paveldimo turto.

Atsakovės Klaipėdos apskrities VMI pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą prašoma apeliantų atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai įrodymų, kad jie priėmė palikimą pradėdami turtą valdyti, taip pat jog priimti palikimui neturėjo lėšų.

Atsakovės S. Z. , J. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantų skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ištyrus bylos rašytinę medžiagą, įvertinus dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą nėra.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 3-ojo notarų biuro notarė D. Chromanskienė atsiliepimu į atsikirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai žinodami apie palikimą nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti, neįrodė, kad per tris mėnesius po savo tėvo K. K. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti, rūpintis juo kaip savu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-04-21 sprendimu ieškovų K. K. , V. K. , J. K. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities VMI, S. Z. , J. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo atmetė (t. 2, b. l. 100?104). Sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ieškovai kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu (t. 4, b. l. 3?7). Pirmosios instancijos teismas 2009-04-22 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, motyvuodamas tuo, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą ir pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujimo paduoti (t. 4, b. l. 77?82). Teisėjų kolegija su tokia teismo nutartimi nesutinka dėl šių motyvų.

Prašymas dėl proceso atnaujimo turi būti nagrinėjamas laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytos tvarkos. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų. Pirmojoje stadijoje sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, todėl nėra nagrinėjamas pats prašymas ir nesprendžiama dėl jo pagrįstumo. Esant šiai stadijai tikrinama, ar pareiškėjas laikėsi formalių proceso atnaujinimo reikalavimų. Teismui priėmus prašymą atnaujinti procesą, šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiami prašymo nuorašai ir paskiriama teismo posėdžio data. Tokiu būdu teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą perkelia į antrąją stadiją, kurioje iš esmės sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą pagrįstumas, t. y. patikrinama, ar iš tiesų egzistuoja CPK 366 str. 1 d. nurodyti pagrindai atnaujinti procesą ir ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto trijų mėnesių termino (CPK 370 str. 3 d.). Antroji stadija baigiama motyvuota teismo nutartimi, kuria priimamas vienas iš šių procesinių sprendimų: 1) atsisakyti atnaujinti procesą; 2) procesą atnaujinti. Atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tai trečioji proceso atnaujinimo stadija. Šioje stadijoje pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai vertinami atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, taip atsakant į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Pareiškėjai savo prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytu pagrindu – teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmė ir paskyrė teismo posėdžio datą – 2009-04-07 (t. 4, b. l. 34). Teismas spręsdamas prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, t. y. ar egizistuoja pareiškėjos nurodytas pagrindas, konstatavo, kad sprendime nebuvo padaryta teisės normos taikymo klaida, pareiškėjai neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo, jiems buvo žinoma, kad jų tėvams priklausė butas, tačiau pareiškėjai nei per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, nei vėliau, net ir gavę pranešimus iš notarės, per protingą laiką ne tik nepateikė notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, bet ir neatliko jokių aktyvių veiksmų savo teisei realizuoti, iš kurių galima būtų daryti išvadą apie jų valią likusį palikėjo turtą ar jo dalį paversti savo nuosavybe ar bent kokiu kitu būdu kitiems įpėdiniams duoti suprasti, kad jie pageidauja perimti mirusiajam priklausiusį turtą ar jo dalį, ar kitaip įgyvendinti savo teises į jiems tenkančią palikimo dalį. Teismas pareiškėjų argumentą, kad ieškinio dėl iškeldinimo pateikimas Klaipėdos rajono apylinkės teismui patvirtina, kad jie priėmė po tėvo mirties likusį turtą faktiškai pradėdami jį valdyti, atmetė kaip nepagrįstą.

Iš to, kas nurodyta, matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apie CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindo egzistavimą antrojoje stadijoje sprendė klausimus, kurie turi būti sprendžiami tik trečiojoje stadijoje nagrinėjant bylą iš esmės. Teisėjų kolegija išaiškina, kad kai pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, šio pagrindo egzistavimą turi vertinti formaliai ir antroje stadijoje negali iš esmės neatnaujinęs bylos nagrinėjimo spręsti apie šio pagrindo pagrįstumą, t. y. ar teismas priimdamas sprendimą padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, dėl kurios priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tik atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą pakartotinai iš esmės, galima spręsti, ar teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 370 str. 4 d., 371 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatyto pagrindo egzistavimo, nesilaikė CPK nustatytos proceso atnaujinimo procedūros ir pažeidė proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas. Teisėjų kolegija mano, kad pareiškėja nurodė teismo padarytą teisės normos taikymo klaidą, kuriai pasitvirtinus būtų pagrindas teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl būtina bylą išnagrinėti pakartotinai.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą trijų mėnėsių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems asmenimis pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas 2008-04-21, todėl termino eiga prasidėjo 2008-04-22 ir turėjo baigtis 2008-07-22. Tačiau ieškovai dėl minėto teismo sprendimo 2008-06-27 padavė apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (t. 2, b. l. 108?113). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-08-06 nutartimi atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, laikė apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžino jį ieškovams (t. 2, b. l. 167?169). Klaipėdos apygardos teismas 2008-11-12 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-08-06 nutartį paliko nepakeistą (t. 3, b. l. 27?28). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šioje byloje termino eiga prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti prasidėjo 2008-11-13 ir baigėsi 2009-02-13. Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2009-02-04 (t. 4, b. l. 11), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, įstatyme nustayto termino nepraleido (CPK 368 str. 1 d.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą pagrindė CPK 366 str. 1 d. 9 punkte numatyto pagrindo egzistavimu, CPK 368 straipsnyje numatyto termino nepraleido, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.). Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu tenkintinas ir procesas civilinėje byloje Nr. 2-42-714/2008 atnaujintinas (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-42-714/2008 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.