Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienė, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Astai Kaušikaitei, atsakovės atstovui Edvardui Šalkauskui, trečiajam asmeniui K. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto ir apskrities profesinei sąjungai, trečiajam asmeniui K. L. dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos 2009-08-01 nutarimą Nr. A-1-132/09 atsisakyti duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – papeikimą – vairuotojui K. L. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo K. L., dirbdamas KTKB „Gintarinis vairas“ vairuotoju, sąmoningai nesilaikė direktoriaus 2009-06-10 įsakymu Nr. 70 patvirtintos keleivių į reguliariųjų reisų autobusus įlaipinimo pro priekines duris tvarkos ir vairuodamas miesto maršruto Nr. 3 autobusą nuo „Juodkrantės“ stotelės iki „Kalnupės“ stotelės įlaipindavo ir išlaipindavo keleivius pro priekines ir galines duris. 2009-07-24 pasiaiškinime jis nesutiko su darbo drausmės pažeidimu, nurodė, kad keleivių vežimo metu laikosi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimo Nr. T-41 „Dėl keleivių vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdoje tvarkos aprašo“ IV skyr. 16 punkto „Keleivių įlaipinimas, vežimas ir išlaipinimas“, šis tarybos sprendimas nėra atšauktas ar kitaip pakeistas, todėl mano, kad įleisdamas keleivius pro visas autobuso duris elgėsi teisingai ir nevykdė neteisėtų VšĮ „Keleivinis transportas“ nurodymų. Ieškovė nurodė, jog kreipėsi į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyrių dėl sutikimo skirti K. L. drausminę nuobaudą – papeikimą, tačiau atsakovė 2009-08-01 nutarimu Nr. A-1-132/09 atsisakė duoti sutikimą. Ieškovė teigia, kad atsakovės nutarimas nepagrįstas, pažeidžia ieškovės kaip darbdavio interesus ir varžo ieškovės galimybę vykdyti pagrindines įmonės funkcijas, todėl yra naikintinas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2009-04-29 raštu Nr. (436)-122-1326 „Dėl keleivių griežtesnės kontrolės taikymo“ pritarė griežtesnei keleivių kontrolei, taikant įlipimo pro priekines ir išlipimo pro galines duris sistemą pusmečio laikotarpiui, todėl buvo papildyta ieškovės bei VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2003-07-31 keleivių vežimo reguliariųjų reisų autobusais sutartis, numatanti papildomas su keleivių įlaipinimu-išlaipinimu susijusias nuostatas, ir patvirtinta Tvarka, nustatanti su tuo susijusius reikalavimus keleivių vežimus tiesiogiai vykdantiems ieškovės vairuotojams. Kontroliuojančių institucijų reikalavimai buvo įtvirtinti sutartimi ir ieškovės įmonės vidaus (lokaliniame) teisės akte. Ieškovė nurodė, kad pati privalo laikytis prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir to paties reikalauti iš keleivių vežimą vykdančių vairuotojų, todėl dėl profesinės sąjungos nesutikimo ieškovė negali taikyti drausminės atsakomybės trečiajam asmeniui, operatyviai ir adekvačiai reaguoti į daromus drausmės pažeidimus bei užtikrinti darbo drausmę įmonėje. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tokiam darbuotojui drausminę nuobaudą – papeikimą – formuoja įmonėje klaidingą praktiką, kad darbuotojas gali nevykdyti darbdavio nurodymų, kurie tiesiogiai susiję su jo atliekamu darbu, ir už tai likti nenubaustas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-02-18 sprendimu ieškinį patenkino, panaikino atsakovės Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos 2009-08-01 nutarimą Nr. A-1-132/09 atsisakyti duoti ieškovei Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ sutikimą skirti drausminę nuobaudą – papeikimą – vairuotojui K. L. bei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė Keleivių transporto kooperatinė bendrovė „Gintarinis vairas“ verčiasi licencijuojama keleivių vežimo reguliariųjų reisų autobusais veikla Klaipėdos mieste ir teikia įvairias paslaugas, susijusias su keleivių ir bagažo vežimu. Trečiasis asmuo K. L. nuo 2007-11-05 dirbo pas atsakovę vairuotoju. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2009-04-29 raštu Nr. (436)-122-1326 „Dėl keleivių griežtesnės kontrolės taikymo“ pritarė griežtesnei keleivių kontrolei, taikant įlipimo pro priekines ir išlipimo pro galines duris sistemą pusmečio laikotarpiui, ieškovė ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2009-05-29 susitarė papildyti 2003-07-31 keleivių vežimo reguliariųjų reisų autobusais sutartį 1,24 punktu, kuriame nustatė užtikrinti, kad autobusų vairuotojai keleivius išlaipintų tik pro priekines autobusų duris ir nustatyta tvarka, keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ direktoriaus 2009-06-10 įsakymu Nr. 70 patvirtinta keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarka. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius 2009-07-15 raštu Nr. S5-331 informavo ieškovę, kad jos vairuotojas K. L., važiuodamas miesto maršruto Nr. 3 autobusu nuo „Juodkrantės“ stotelės iki „Kalnupės“ stotelės įlaipindavo ir išlaipindavo keleivius pro priekines ir galines duris, bei 2009-08-04 raštu Nr. S5-350 direktoriaus pavaduotojas informavo, kad ieškovei už vairuotojo K. L. atliktus reisus nebuvo sumokėta 113,25 Lt už birželio mėnesį bei nebus mokama 215,93 Lt už liepos mėnesį. Trečiasis asmuo 2009-07-21 raštu „Dėl prašymo pasiaiškinti“ paaiškino ieškovei, kad važiuodamas 3-iuoju miesto maršrutu „Miesto ligoninė – Kalnupės“ laikėsi visų taisyklių, bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimo Nr. T2-41 „Dėl keleivių vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdoje tvarkos aprašas“ IV skyr. 16 punkto Keleivių įlaipinimas, vežimas ir išlaipinimas“. Teismas įvertinęs bylos duomenis padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad trečiojo asmens nesilaikymas ieškovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ direktoriaus 2009-06-10 įsakymu Nr. 70 patvirtintos keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarkos yra drausminės atsakomybės kilimo pagrindas, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti vairuotojui drausminę nuobaudą – papeikimą – yra nepagristas.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, priimdamas sprendimą vadovavosi tik ieškovės parodymais, priimdamas spendimą nevertino atsakovės bei trečiojo asmens pateiktų rašytinių įrodymų. Nurodo, kad atsakovės kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ direktorius 2009-06-10 įsakymu Nr. 70 keitė darbo bei darbo sutarties sąlygas, todėl darbdavys privalėjo gauti raštišką trečiojo asmens sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir padaryti darbo sutartyje tinkamą įrašą, tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliantė teigia, kad atsakovės prašymas duoti ar neduoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą buvo sprendžiamas tarybos posėdyje ir Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos tarybos 2009-08-01 nutarimas Nr. A-1-132/09 yra teisėtas bei pagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-18 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą trečiajam asmeniui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą – neatitinka nustatytų reikalavimų, t. y. nutarimas turi būti nešališkas, priimtas surinkus ir ištyrus įrodymus, ne tik darbuotojo paaiškinimą. Atsakovė nutarime nepasisakė, ar trečiasis asmuo nepažeidė įmonėje galiojančios tvarkos nuostatų, nors sutikimo skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui buvo prašoma būtent už tvarkos pažeidimą. Ieškovė pažymi, kad darbdaviui ginčijant teisme profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, pati drausminė nuobauda kaip ginčo dalykas dar neegzistuoja, todėl teismas pagrįstai neanalizavo nei konkretaus darbo drausmės pažeidimo fakto, nei galimos ateityje taikyti drausminės nuobaudos pagrįstumo ar adekvatumo ir visi su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai turi būti atmesti. Ieškovas teigia, kad nutarimas pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesą verstis pagrindine ūkine veikla, pažeidžia interesą užtikrinti darbo drausmę įmonėje bei formuoja įmonėje klaidingą praktiką, kad darbuotojas gali nevykdyti darbdavio nurodymų, kurie tiesiogiai susiję su jo atliekamu darbu, ir už tai likti nenubaustas.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Keleivių transporto kooperatinė bendrovė „Gintarinis vairas“ verčiasi licencijuojama keleivių vežimo reguliariųjų reisų autobusais veikla Klaipėdos mieste ir teikia įvairias paslaugas, susijusias su keleivių ir bagažo vežimu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2009-04-29 raštu Nr. (436)-122-1326 „Dėl keleivių griežtesnės kontrolės taikymo“ pritarė griežtesnei keleivių kontrolei, taikant įlipimo pro priekines ir išlipimo pro galines duris sistemą pusmečio laikotarpiui, ieškovė ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2009-05-29 susitarė papildyti 2003-07-31 keleivių vežimo reguliariųjų reisų autobusais sutartį 1,24 punktu, kuriame nustatė užtikrinti, kad autobusų vairuotojai keleivius išlaipintų tik pro priekines autobusų duris ir nustatyta tvarka, keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ direktoriaus 2009-06-10 įsakymu Nr. 70 patvirtinta keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarka. Trečiasis asmuo K. L. nuo 2007-11-05 dirbo pas atsakovę vairuotoju. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius 2009-07-15 raštu Nr. S5-331 informavo ieškovę, kad jos vairuotojas K. L., važiuodamas miesto maršruto Nr. 3 autobusu nuo „Juodkrantės“ stotelės iki „Kalnupės“ stotelės, įlaipindavo ir išlaipindavo keleivius pro priekines ir galines duris. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo K. L. yra Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos narys, todėl ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinę sąjungą, kad ši duotų sutikimą trečiajam asmeniui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga 2009-08-01 nutarimu Nr. A-1-132/09 atsisakė duoti ieškovei Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ sutikimą skirti drausminę nuobaudą – papeikimą vairuotojui K. L..

Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. nustato, kad reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skiriant drausminę nuobaudą darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamajam nariui. Įstatymo nuostata, numatanti sutikimo gavimą skiriant drausminę nuobaudą profesinės sąjungos renkamajam nariui, turi būti suprantama kaip papildoma garantija tokiam darbuotojui ir pačiai profesinei sąjungai, kad asmenys, aktyviai dalyvaujantys profesinės sąjungos veikloje, neturėtų būti dėl to diskriminuojami ar kitaip ribojamos jų teisės tiesioginiame darbe. Minėta teisės norma nėra skirta riboti darbdavio teisę taikyti darbuotojams drausminę atsakomybę, kai nustatomas darbo drausmės pažeidimas. Taigi atsakovė, spręsdama dėl sutikimo taikyti drausminę atsakomybę trečiajam asmeniui, turėjo teisę susipažinti su visa medžiaga, kuria darbdavys grindžia savo prašymą, ir įvertinti, kokiais nustatytais faktais darbdavys remiasi, siekdamas taikyti drausminę atsakomybę, ar drausminės atsakomybės taikymas nėra kaip nors susijęs su trečiojo asmens dalyvavimu nepriklausomos profesinės sąjungos veikloje. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė drausminės atsakomybės taikymą pagrindė konkrečiais įrodymais, t. y. ieškovė pateikė duomenis, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2009-04-29 raštu Nr. (436)-122-1326 „Dėl keleivių griežtesnės kontrolės taikymo“ pritarė griežtesnei keleivių kontrolei, taikant įlipimo pro priekines ir išlipimo pro galines duris sistemą pusmečio laikotarpiui, ieškovė ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2009-05-29 susitarė papildyti 2003-07-31 keleivių vežimo reguliariųjų reisų autobusais sutartį 1,24 punktu, kuriame nustatė užtikrinti, kad autobusų vairuotojai keleivius išlaipintų tik pro priekines autobusų duris ir nustatyta tvarka, keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ direktoriaus 2009-06-10 įsakymu Nr. 70 patvirtinta keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarka. Kadangi trečiasis asmuo K. L. dirba pas ieškovę vairuotoju, todėl privalo vykdyti darbdavio įsakymus, t. y. privalėjo laikytis direktoriaus 2009-06-10 įsakymu Nr. 70 patvirtintos keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarkos, kuri neprieštarauja Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos 2007-07-15 sprendimui Nr. T2-41, kurio, kaip teigė, laikėsi trečiasis asmuo. Atsisakydama duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų duomenų ir nepateikė argumentų, kad drausminės atsakomybės taikymas būtų diskriminuojančio pobūdžio, t. y. būtų siekiama riboti trečiojo asmens teises dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ar kitaip siejamas su dalyvavimu šioje veikloje. Dėl šių aplinkybių kolegija daro išvadą, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą yra nepagrįstas, neteisėtai ribojantis darbdavio teises, kadangi darbdavys turi teisę pasirinkti, kaip organizuoti darbą, ir profesinė sąjunga negali varžyti darbdavio laisvės, kaip organizuoti darbą. Taip pat pažymėtina, kad teisė skirti drausmines nuobaudas, spręsti dėl jų pagrįstumo, yra išimtinė darbdavio kompetencija, o asmuo, nesutikdamas su drausminės nuobaudos skyrimu, ją gali skųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (DK 240–242 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundų motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 1 250 Lt teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d. 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ iš atsakovės Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos 1 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.