Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2009-04-16 · Civilinė byla Nr. 2-1764-178/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-16
Bylos Nr.
2-1764-178/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
K. S., Vilniaus apskrities viršininko administracijos, S. D., G. Z., M. D., J. D., A. D., E. D., V. S., R. J.
Ieškovas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro
Civ. b. Nr. 2-1764-178/2009
Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.4.1.1, 30.4.1, 41
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,dalyvaujant prokurorei I. Z.,atsakovei K. S.,atsakovų atstovui A. C.,atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui V. S.,trečiojo asmens atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešą interesą ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, S. D., G. Z., K. S., M. D., J. D., A. D., E. D., E. D., V. S., R. J. dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimų ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė R. R., Trakų rajono notarų biuro notarė D. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti 2006 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus Nr. 2.4-01-3548, Nr. 2.4-01-3549, Nr. 2.4-01-3550, Nr. 2.4-01-3551, Nr.2.4-01-3552, Nr. 2.4-01-3553, Nr. 2.4-01-3554, kuriais K. S., M. S., G. Z., I. D., E. D., J. D. ir S. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę; panaikinti 2006 m. spalio 10 d. Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notarės R. R. patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą Nr.4615; panaikinti 2006 m. gegužės 9 d. Trakų rajono notarų biuro notarės D. A. patvirtintus paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 1779 ir Nr. 1775; taikyti restituciją natūra - įpareigoti R. J., V. S., E. D., E. D., A. D., J. D., M. D., K. S., G. Z., S. D. grąžinti valstybei bendrosios nuosavybės teise valdomą 2,44 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2006 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 2.4-01-3548, Nr. 2.4-01-3549, Nr. 2.4-01-3550, Nr. 2.4-01-3551, Nr.2.4-01-3552, Nr. 2.4-01-3553, Nr. 2.4-01-3554 (toliau- ginčijami sprendimai), K. S., M. S., G. Z., I. D., E. D., J. D. ir S. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkantį buvusio savininko A. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui. Minėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų pagrindu (duomenys neskelbtini)kaime minėtiems asmenims - bendrasavininkiams suformuotas 2,44 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, kadastrinis (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,92 ha valstybinės reikšmės miško. Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008 m. gegužės 29 d. pažymoje Nr. 16077 nurodyta, kad ginčo žemės sklype yra 1,08 ha valstybinės reikšmės miško. Ginčijami sprendimai priimti pažeidus imperatyvias įstatymų nuostatas, t.y. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 4 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 6, 13 straipsnius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 6 straipsnį. Dėl šios priežasties ginčijami sprendimai turi būti panaikinti, juos panaikinus atkurtina padėtis, buvusi iki jų priėmimo, nes, pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija.

Sprendimo Nr.2.4-01-3549 pagrindu R. S., mirusios (duomenys neskelbtini)., vardu 2006 m. rugsėjo 12 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 35/244 dalis ginčo žemės sklypo. 2006 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu mirusiajai priklausiusią ginčo žemės sklypo dalį paveldėjo jos sutuoktinis V. S. (2/3 dalis turto) bei dukra R. J. (1/3 turto dalį). Sprendimo Nr.2.4-01-3553 pagrindu J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu 2006 m. kovo 29 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 36/244 dalis ginčo žemės sklypo. 2006 m. gegužės 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (notarinio registro Nr. 1-1779) mirusiajai priklausiusią ginčo žemės sklypo dalį paveldėjo jos sūnus I. D., kuris palikimą priėmė, tačiau nespėjo jo įforminti. I. D. mirus (duomenys neskelbtini) jo turtą lygiomis dalimis paveldėjo jo įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinė M. D., ir vaikai J. D., A. D., E. D.. Sprendimo Nr.2.4-01-3551 pagrindu I. D., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu 2006 m. kovo 29 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 35/244 dalis ginčo žemės sklypo. 2006 m. gegužės 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (notarinio registro Nr.1-1775) mirusiajam priklausiusią ginčo žemės sklypo dalį paveldėjo jo įstatyminiai įpėdiniai: M. D., J. D., A. D., E. D.. Taigi, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, turi būti panaikinti ir šių administracinių aktų pagrindu patvirtinti minėti paveldėjimo teisės liudijimai. Po M. S., J. D. ir I. D. mirties jiems naikintinu administraciniu aktu suteiktą turtą - žemės sklypo dalis paveldėjo jų įpėdiniai pagal įstatymą, t.y. turtas įgytas neatlygintinu sandoriu, todėl taikytina restitucija natūra (CK 4.96 str. 3 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija ieškinio nepripažino. Nurodė, kad 1999 m. balandžio 14 d. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymas „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų” Nr. 2785, Nr. 2786, Nr. 2787, Nr. 2788, Nr. 2789, Nr, 2790, Nr.2791 į buvusio savininko A. D. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 5,81 ha žemės ir 0,92 ha miško. Kadangi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio l d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka, o (duomenys neskelbtini)teritorija Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-1304 „Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo” priskirta Vilniaus miestui, todėl nuosavybės teisės, į (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje turėtą žemę, atkūrimas pretendentams buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje. Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3265-41 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 metais parengtą Trakų Vokės, Vaidotų (d.), (duomenys neskelbtini), Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Juodbalių (d.) ir Keturiasdešimties Totorių (d.) kaimų teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. 2000 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštyje pretendentams priskirta pirma eiliškumo grupė (sklypas grąžinamas savininkams natūra), sklypo numeris žemės reformos žemėtvarkos projekto planinėje medžiagoje pažymėtas Nr. 264, pretendentai suderino natūra grąžinamo žemės sklypo Nr. 264 ribas, vietą ir plotą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje” patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka, Vilniaus apskrities viršininko įsakymu 2000 m. patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo suderintas su nurodytomis institucijomis, taip pat ir su Vilniaus miškų urėdija. Vilniaus miškų urėdija 2000 m. rugsėjo 8 d. suderino žemės reformos žemėtvarkos projektą, jo planinę medžiagą bei Žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotą žemės sklypą Nr. 264. 2002 m. balandžio 25 d. pretendentai suderino žemės sklypo Nr. 264 abrisą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” priimtas dar iki pretendentai išreiškė savo valią natūra grąžinti buvusiam savininkui, iki Vilniaus apskrities viršininkui patvirtinus aukščiau nurodytą žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypo ribas, vietą bei plotą bei iki žemės sklypas Nr. 264 suderintas su pretendentais. Be to, mano, kad ieškovas, nustatęs, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pirmiausia turėjo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kad, nustačius pažeidimus, apskrities viršininkas būtų galėjęs inicijuoti priimtų sprendinių panaikinimą administracine tvarka.

Kiti atsakovai ieškinio nepripažino. Nurodo, kad Atkūrimo įstatymo 13 straipsnis nustato, kad valstybės išperkamiems miškams priskirtinų miesto miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Atsakovams grąžintas 0,92 ha miško plotas (duomenys neskelbtini) kaime valstybės išperkamu mišku pripažintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013. Taigi, Vilniaus apskrities viršininkui 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3265-41 tvirtinant (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, šis miško plotas nebuvo valstybės išperkamas miškas. Atsakovai jau nuo 2000 metų naudojasi savo žeme ir mišku, juos pagrįstai laiko nuosava, atgauta teisėtai. Kadangi joks teisės aktas neturi grįžtamosios galios, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 atsakovų miškas nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas valstybės išperkamu miesto mišku. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad nuosavybės teisės į miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją gražinant natūra (kaip kaimo vietovėje), jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. (duomenys neskelbtini) kaimas įeina į po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą Vilniaus miestui teritoriją, todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę taikytinos minėto įstatymo 4 straipsnio nuostatos. Atsakovai taip pat teigia, kad teismas ieškinį turėtų atmesti ir dėl to, kad jame neteisingai suformuluoti reikalavimai - panaikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimus visiškai. Tačiau, ginčo objektas yra tik dalis atsakovams grąžinto žemės ploto - 0,92 ha miško, kuris, esą, pripažintas miesto mišku. Be to, pats ieškovas ieškinyje pateikia du skirtingus miško ploto dydžius - 0,92 ha ir 1,08 ha, todėl neaišku, dėl kokio konkrečiai miško ploto yra reiškiamas reikalavimas. Jeigu ieškinys būtų patenkintas visiškai, iš atsakovų būtų atimta visa jų atgauta žemė - 2,44 ha, todėl būtų pažeista atsakovų konstitucinė teisė - privačios nuosavybės neliečiamybė.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su ieškiniu sutinka. Nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2006 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 2.4-01-3548, Nr. 2.4-01-3549, Nr. 2.4-01-3550, Nr. 2.4-01-3551, Nr.2.4-01-3552, Nr. 2.4-01-3553, Nr. 2.4-01-3554 K. S., M. S., G. Z., I. D., E. D., J. D. ir S. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkantį buvusio savininko A. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui (t. 1 b.l. 18-26). Minėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų pagrindu Vilniaus miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini) kaime šiems asmenims - bendrasavininkiams suformuotas 2,44 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, (duomenys neskelbtini) (b.l. 28-30). Po M. S., J. D., I. D. mirties palikimą priėmė jų įpėdiniai – atsakovai šioje byloje. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. gegužės 29 d. pažymos matyti, kad 1,08 ha plotą šiame sklype užima miškas (b.l. 11).

Taigi, iš sprendimo Nr. 2.4-01-3311 turinio matyti, kad sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 jau buvo priskirtas Vilniaus miestui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 2013) patvirtino Vilniaus mieste valstybinės reikšmės miškų plotą pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas, apie tai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija informavo Vilniaus apskrities administraciją (t. 1 b.l. 195 -206 ). Pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio l punktą Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įgaliojimus tvirtinti valstybinės reikšmės miškų, kurie yra išperkami valstybės, plotus, t.y. nustatyti, kad tam tikros teritorijos yra valstybinės reikšmės miškai. Tokius pat įgaliojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi ir pagal Miškų įstatymo 4 straipsnį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis miškų valstybės kadastre yra įregistruotas kaip miesto miškas Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) kvartalo taksaciniai 1,08 ha ploto miško sklypai Nr.15, 16, taip pat konstatuota, jog šie sklypai atitinka įstatymų nustatytus miškui keliamus reikalavimus (b.l. 9-13). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos duomenys laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Esant minėtoms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti, jog dalis – 1,08 ha - sklypo, į kurį ginčijamais sprendimais atkurtos nuosavybės teisės, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Juolab, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime pažymėjo, jog nepaisant to, ar mieste esantis miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta valstybinės reikšmės miškų ploto schema ar ne, bet koks miesto teritorijoje esantis žemės plotas, atitinkantis Miškų įstatyme pateiktą miško apibrėžimą, yra laikytinas valstybiniu mišku.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad valstybinės reikšmės miškai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, jog miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, išimtine teise priklausantys Lietuvos Respublikai, Žemės įstatymo 4 straipsnis nustato, kad draudžiama įsigyti privačion nuosavybėn žemės priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad miškas grąžinimas natūra turėtoje vietoje, išskyrus mišką ir vandens telkinius, priskirtus pagal šio įstatymo 13 straipsnį valstybės išperkamiems. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 punktuose (2002 m. lapkričio 22 d. redakcija) nustatyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miškams.

Taigi, turint galvoje virš minėtą imperatyvų teisinį reguliavimą bei į bylą pateiktus įrodymus, kad sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, buvo priskirtas miestui bei jo dalis atitinka valstybinės reikšmės miškams keliamus reikalavimus, yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamų sprendimų dalis, kuria atkurta nuosavybės teisė į miško žemės plotą, negali būti laikoma teisėta. Todėl ji pripažintina negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.).

Nuosavybės atkūrimo procesas baigiamas ir patvirtinamas priimant sprendimą dėl nuosavybės atkūrimo pagal jo priėmimo metu galiojančius teisės aktus. Šiuo atveju nuosavybės teisės atkūrimo metu iš valstybinės reikšmės miškų plotų ginčo sklypai nebuvo išbraukti, tuo tarpu už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingoms valstybės (savivaldybių) institucijoms teisė pakeisti patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas nėra suteikta. Todėl atmestinas Vilniaus apskrities viršininko administracijos nurodomas argumentas, kad, nepaisant Nutarimo Nr. 2013 ir minėtų Atkūrimo įstatymo nuostatų, nuosavybės teisė galėjo būti atkuriama kaip kaimo vietovėje pagal dar iki Nutarimo Nr. 2013 priėmimo paruoštus žemės sklypo suformavimo dokumentus.

Pripažinus negaliojančia ginčijamų sprendimų dalį, naikintinos ir atitinkamos vėlesnių sandorių dalys, nes neteisėtai įgyto turto perleidimas negali būti laikomas pagrindu jo nuosavybės įteisinimui kitiems asmenims - iš neteisės negali kilti teisė. Be to, konstatavus, kad ginčijamo sprendimo dalis prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms toje dalyje sandoris yra niekinis (CK 1.80 str. 1 d.). Todėl toks sprendimas (jo dalis) negalioja nuo jo priėmimo momento (ab initio), o tokio niekinio sandorio pasekmėje sudaryti kiti sandoriai taip pat pripažįstami niekiniais.

Pripažinus minėtus sandorius iš dalies negaliojančiais, restitucija taikytina natūra (CK 1.80 str. 4 d., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). Šiuo atveju nėra reikšmingas įgijėjų (įpėdinių) sąžiningumas ar nesąžiningumas, nes, pirma, įpėdiniai turtą įgijo neatlygintinai (CK 4.96 str. 3 d.), antra, restitucijos natūra taikymo būtinumas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 47 straipsnio nuostatos, kad valstybinės reikšmės miškai priklauso valstybei išimtine teise, taigi, jų buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas ne tik dėl atskirų įstatyminių nuostatų (Žemės, Miškų įstatymai), bet ir tiesiogiai taikytinos minėtos konstitucinės nuostatos.

Pažymėtina, kad ieškovas prašo naikinti ginčijamus sprendimus ir paveldėjimo teisės liudijimus visiškai. Nurodė, kad yra keletas atsakovų su atitinkamomis atkurtos nuosavybės plotų ir paveldėto turto dalimis, todėl bus neaišku, kokias dalis sklypo jie turėtų grąžinti. Tačiau su tokiu reikalavimu nesutiktina.

Atsakovams nuosavybės teisė į žemę yra atkurta natūroje toje vietoje, kur ją turėjo buvusysis žemės savininkas. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jie negali atkurti nuosavybės teisės į žemės dalį, neužimtą valstybinės reikšmės mišku (nebent jie patys pageidautų kitaip).

Atsakovams ginčijamuose sprendimuose nurodytas grąžintinas 2,44 ha bendro ploto žemės sklypas: 1,52 ha žemės ir 0,92 ha miško. Jau konstatuota, kad faktiškai valstybinės reikšmės mišku užimtas 1,08 ha plotas. Todėl ginčijamų sprendimų dalis dėl miško žemės atkūrimo naikintina visiškai. Taigi, likusios - neužimtos valstybinės reikšmės mišku - sklypo dalies plotas faktiškai yra 1, 36 ha (2,44 ha - 1,08 ha). Todėl taip pat turi būti naikinama ir atitinkama sprendimų dalis dėl 0,16 ha (1,52 ha – 1,36 ha), žemės ploto nuosavybės atkūrimo proporcingai mažinant visiems asmenims žemės plotus, į kuriuos atkurta nuosavybė, pagal visus septynis ginčijamus sprendimus. Tikslios grąžinamo miško ploto ribos natūroje gali būti nustatomos grąžinimo metu. Pripažinus minėtus sandorius negaliojančiais iš dalies, atsakovų dalys paveldėjime nesikeičia, tik iš paveldimo turto apimties šalinama žemės sklypo dalis, užimta valstybinės reikšmės mišku.

Todėl ieškinys tenkinamas iš dalies.

Neteisėtą nuosavybės ginčijamoje dalyje atkūrimą sąlygojo valstybės institucijos - Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai. Tačiau pagal įstatymą šios institucijos, kai siekiama apginti viešąjį ar valstybės interesą, nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 96 str. 4 d.). Tuo tarpu priteisti bylinėjimosi išlaidas iš kitų atsakovų, kurie niekaip neįtakojo neteisėto ginčijamos sprendimo dalies priėmimo, būtų neteisinga ir nesąžininga (CPK 3 str. 6 d., CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. vasario 8 d. sprendimus Nr. 2.4-01-3548, Nr. 2.4-01-3549, Nr. 2.4-01-3550, Nr. 2.4-01-3551, Nr.2.4-01-3552, Nr. 2.4-01-3553, Nr. 2.4-01-3554 tose dalyse, kuriomis K. S., M. S., G. Z., I. D., E. D., J. D. ir S. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuose sprendimuose nurodytus miško plotus bei į dalį žemės: K. S. 0,01 ha, o M. S., J. D., G. Z., I. D., E. D. ir S. D. – po 0,025 ha.

Panaikinti Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notarės R. R. patvirtintą 2006 m. spalio 10 d.paveldėjimo teisės liudijimą Nr.4615 bei Trakų rajono notarų biuro notarės D. A. patvirtintus 2006 m. gegužės 9 d. paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 1779 ir Nr. 1775 dalyje dėl 1,08 ha ploto žemės sklypo, priskiriamo valstybinės reikšmės miškams, bendrame 2,44 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)paveldėjimo.

Grąžinti valstybei 1,08 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)dalį, priskiriamą valstybinės reikšmės miškui.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.

Teisėjas Alvydas Poškus