Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-29 · Administracinė byla Nr. I-4775-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
I-4775-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05464-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4775-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-05464-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras viešame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovo atstovo atstovui Aigerdui Skroliui, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–2), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos pažeidžiant teisės aktus: specialieji automobiliai neatitiko keliamų reikalavimų, kamerose buvo per mažai vietos, buvo šalta, o vasarą karšta, blogas kvapas. Teigė, kad pareigūnai nuolat ir demonstratyviai rodydavo ginklus, atlikdami asmens ir daiktų apžiūras tyčiodavosi. Atliekant asmens apžiūras reikėdavo išsirengti nuogai, rūbus sudėti į purviną, nedezinfekuotą plastmasinę tarą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 15 000 Eur. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą senaties terminą, kuriame nurodo, kad tai, jog jo teisės buvo pažeistos sužinojo 2015 m. liepos mėnesį, išstudijavęs Lietuvos Respublikos teisės aktus. Teigė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir šių įstaigų administracijos pareiškėjo neinformavo apie tai, kad jo teisės buvo pažeidžiamos.

Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–12). Atsakovo atstovas teigia, kad Viešojo saugumo tarnyba asmenis konvojuoja specialiaisiais automobiliais ir specialiaisiais autobusais, kuriuose yra pagal nustatytus reikalavimus įrengtos kameros, vėdinimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Nurodo, kad pagal Viešojo saugumo tarnybos 2015 m. dokumentacijos planą Konvojuojamųjų apskaitos dokumentai saugomi 3 metus ir dėl to negali pateikti duomenų apie pareiškėjo konvojavimą nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio. Prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovas teigia, kad Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimo veiklą vykdo ir kitos įstaigos (b. l. 23).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, civilinės atsakomybės, vykdant jo konvojavimą laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio.

Vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktais duomenimis (b. l. 17–20) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-12-02 iki 2011-12-22 buvo konvojuojamas iš/į šias įstaigas: Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, Šiaulių tardymo izoliatorių, Joniškio rajono policijos komisariato areštinę, Radviliškio rajono policijos komisariato areštinę. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Viešojo saugumo tarnybos 2015 m. dokumentacijos planą Konvojuojamųjų apskaitos dokumentai saugomi 3 metus, dėl to negali pateikti duomenų apie pareiškėjo konvojavimą nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio, pateikė dokumentų (bylų) naikinimo aktų kopijas (b. l. 24–51).

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, patirtą atsakovo atstovui vykdant jo konvojavimą laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytų teisės pažeidimų pobūdį bei aplinkybes, kuriomis remiantis teigiama, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl konvojavimo sąlygų, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į tinkamas konvojavimo sąlygas ar galbūt yra pažeidžiamos kitos jo teisės, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pažymėtina, kad skundas teismui išsiųstas tik 2015 m. lapkričio 16 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 3), dėl to pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 11–12).

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kuriame nurodo, kad tai, jog jo teisės buvo pažeistos sužinojo 2015 m. liepos mėnesį, išstudijavęs Lietuvos Respublikos teisės aktus; teigė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir šių įstaigų administracijos pareiškėjo neinformavo apie tai, kad jo teisės buvo pažeidžiamos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Vertinant pagrindus atnaujinti pareiškėjo praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) teismas konstatuoja, kad nors pareiškėjas teigė, kad nežinojo, jog galima kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, jog pataisos įstaigos neinformavo jo apie jo teisių pažeidimus, šios aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą netenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų konvojavimo sąlygų nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio atlyginimo priteisimo taikytina ieškinio senatis ir skundas šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras