- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-504-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00108-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- V. N., J. N.
- Ieškovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Aurelija Petkevičienė Civilinė byla Nr. 2A-504-267/2012
NUTARTIS
2012 m. spalio 4 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012‑03‑15 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-195-267/2012 pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. N., V. N., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“, D. J., institucija, teikianti išvadą, – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su ieškinio pareiškimu, kuriame prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią J. N. ir V. N. jų nepilnamečių vaikų V. N., L. N. ir V. N. atžvilgiu, nustatyti minėtiems vaikams nuolatinę globą (rūpybą), V. N. ir L. N. nuolatiniu globėju paskirti (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ administraciją, nustatyti V. N. ir L. N. nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, V. N. nuolatiniu rūpintoju paskirti D. J., nustatyti V. N. nuolatinę gyvenamąją vietą su rūpintoja D. J. jos gyvenamojoje vietoje, priteisti išlaikymą iš J. N. ir V. N. jų nepilnamečiams vaikams po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti ir tvarkyti globėjui (rūpintojui), atleisti nuo žyminio mokesčio.
Nurodė, kad J. N. ir V. N. šeima nuo 2007-10-12 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros. Per 2007–2011 metų laikotarpį vaikai buvo tris kartus paimti iš šeimos ir apgyvendinti globos institucijose. Vienu atveju (2008 metais) patys vaikai atsisakė gyventi su tėvais ir prašėsi paimami į vaikų globos namus. Pagrindinė vaikų paėmimų iš šeimos priežastis – tėvų girtavimas, tarpusavio konfliktai, smurtavimas.
Atsakovė J. N. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti ir vaikus grąžinti jai. Nurodė, kad ji gali gyventi ir tvarkyti savo gyvenimą, auginti savo vaikus, kad vaikai buvo prižiūrėti, mylimi.
Atsiliepimas
Atsakovas V. N. atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, atsiuntė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuolat negirtauja. Jų šeimoje vaikai buvo prižiūrėti, jiems sudarytos neblogos gyvenimo sąlygos. Su žmona gyvena jau devyniolika metų, tačiau nė karto nėra nei jis, nei jo žmona vartoję fizinį ar psichologinį smurtą prieš savo vaikus.
Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ administracijos atstovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad šiuo metu pas juos auga du N. vaikai – L. ir V.. Abu vaikai turi sveikatos problemų. Kai jie buvo atvežti į globos įstaigą, buvo apleisti, neturėjo visiškai jokių socialinių įgūdžių.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. J. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad J. N. yra jos sesuo, šiuo metu V. jaučiasi saugi, mylima ir nori pas ją gyventi. Sutiko būti paskirta V. N. rūpintoja.
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad pritaria dėl V. N. nuolatinės rūpybos nustatymo šeimoje, jos rūpintoja paskiriant D. J..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškininį pareiškimą tenkino iš dalies – neterminuotai apribojo motinos valdžią J. N. ir tėvo valdžią V. N. jų nepilnamečių vaikų V. N., gim. (duomenys neskelbtini), L. N., gim. (duomenys neskelbtini), V. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nustatė V. N. nuolatinę rūpybą, jos rūpintoja paskyrė D. J.. Nustatė V. N. nuolatinę gyvenamąją vietą su rūpintoja D. J. jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat nustatė L. N., V. N. nuolatinę globą (rūpybą), jų globėju paskyrė (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ administraciją, nustatė L. N. ir V. N. nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Priteisė iš J. N. ir V. N. išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams V. N., L. N., V. N. iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 MGL, t. y. po 130,00 Lt, kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-01-24) iki jų pilnametystės. Priteisė iš V. N. išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams V. N., L. N., V. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 MGL, t. y. po 130,00 Lt, kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-01-24) iki jų pilnametystės. V. N. išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti D. J.. L. N. ir V. N. išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ administracijai.
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovai neatlieka pareigų auklėti ir prižiūrėti vaikus, nesirūpina jų materialine ir dvasine gerove, piktnaudžiauja tėvų valdžia, pažeidžia vaikų teises į tinkamas gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, tinkamą sveikatos apsaugą, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką jiems, šeimoje gresia pavojus vaikų sveikatai ir gyvybei. Teismas padarė išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaikų vystimuisi, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Abu atsakovai charakterizuojami neigiamai, girtauja, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš vaikus, gresia pavojus vaikų sveikatai ir gyvybei, nekeičia savo gyvenimo būdo, šeimoje nevyksta jokių teigiamų pokyčių. Dėl to teismas tėvų valdžią apribojo neterminuotai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Atsakovas V. N. apeliaciniu skundu prašo grąžinti bylą Raseinių rajono apylinkės teismui, kad sprendimas būtų pakeistas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas nurodo, kad jis prašė leisti dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, bet jo prašymo niekas neišklausė. Nurodo, kad bylos nagrinėjime turėjo dalyvauti ir G. N., gim. (duomenys neskelbtini), kad būtų išklausyta jo, kaip vaiko, nuomonė apie N. šeimą.
Atsiliepimas
2. Mano, kad teismas visapusiškai vadovavosi tik R. K. išdėstytais ir realybės neatitinkančiais, smerkiančiais faktais, o į atsakovo atsiliepimą ir atsakovės J. N. nuomonę nekreipė dėmesio.
3. Apelianto manymu, L. N. niekas neklausė, kur jis nori labiau gyventi, o būtent į L. N. atsakovų šeimoje buvo kreipiama daugiausia dėmesio, nes jis gimė su negalia.
4. Nurodo, kad tai, jog šeimoje nebuvo naudojama fizinio smurto, patvirtina Raseinių rajono prokuratūros ir Raseinių policijos komisariato atsisakymas pradėti ikiteisminius tyrimus, nes nebuvo pagrindo manyti, kad atsakovai muša savo vaikus.
5. Nurodo, kad atsakovai niekur nedirbo, nes J. N. turėjo prižiūrėti L. N., o atsakovui yra nustatytas invalidumas.
6. Taip pat nurodo, kad V. N. yra daroma neigiama įtaka, o D. J. V. nori tik dėl materialinių išskaičiavimų.
7. Atsakovas neneigia, kad išgerdavo, tačiau mano, kad jo vaikais buvo pasirūpinta, niekas jų nei psichologiškai, nei fiziškai neskriausdavo, jie buvo mylimi.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui pakankamai savo reikalavimus pagrindžiančių dokumentų iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos, kurioje šeima gyveno, medikų, policijos, socialinių darbuotojų, mokyklos, dukters V. N., giminaičių paaiškinimų, savo iniciatyva surinktos informacijos apie atsakovų asmenybes, elgseną vaikų atžvilgiu, įrodančios, kad V. ir J. N. nevykdė LR Konstitucijoje, JT Vaiko teisių konvencijoje, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintų tėvų pareigų, piktnaudžiavo tėvų valdžia, žiauriai elgėsi su savo nepilnamečiais vaikais, girtavo. Taip pat nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės prokuratūra 2012‑04-13 priėmė nutarimą panaikinti Kauno apskrities VPK Raseinių r. PK tyrėjos A. E. 2011-09-28 priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto vaiko L. N. atžvilgiu ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam L. N. pagal LR BK 140 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Kolegija nurodo, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.
Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovai V. N. ir J. N. daug metų nevykdė pareigos prižiūrėti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti palankias sąlygas vaikams augti ir visapusiškai bei harmoningai vystytis, tai yra nevykdė ir nevykdo CK 3.155 straipsnyje ir 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvų pareigų savo vaikams. Atsakovas už tėvų valdžios nepanaudojimą ar netinkamą panaudojimą administracine tvarka nuo 2007 m. baustas 5 kartus, J. N. dėl to paties nuo 2001 m. bausta 8 kartus (1 t., 18–21, 22–23, 53–60 b. l.). Dėl girtavimo, nesirūpinimo vaikais atsakovų šeima 2007-10-12 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, atsakovams skirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo socialinės paslaugos, atsakovei nustatytas socialinės išmokos teikimo būdas – socialinio darbuotojo dalyvavimas J. N. apsiperkant, atsakovai taip pat nušalinti nuo nepilnamečio sūnaus L. N. turto tvarkymo ir panaikinta tėvų uzufrukto teisė į vaiko turtą, nepilnamečiams atsakovų vaikams nuo 2007-10-10 pradėta nustatinėti laikinąją globą (rūpybą) (1 t., 28–31, 34, 61–64, 83, 98, 101, 107–109, 116, 131 b. l.). Iš šeimos aplankymo aktų, paaiškinimų, laiškų bei kitų įrodymų matyti, kad šeimoje buvo nuolat girtaujama ir vyko konfliktai, smurtauta, visa tai vyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje, taip pat galbūt smurtauta ir prieš vaikus, vaikams neugdyti socialiniai įgūdžiai (1 t., 25–27, 35–39, 55–60, 65–72, 77 b. l.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai vengia atlikti savo kaip tėvų pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir stengtis, kad jie augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje, kad nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skiriamos administracinės nuobaudos, nesirūpina savo vaikų vystimusi ir sveikata, nesirūpina jų ugdymu, nuolat girtaudami ir konfliktuodami atsakovai daro ypatingą žalą savo nepilnamečių vaikų auklėjimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. N. ir J. N. atžvilgiu turi būti apribota tėvų valdžia, yra visiškai pagrįsta ir teisėta, leistinų įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, apeliantas nepateikė.
Pagal CK 3.181 str. 2 d. laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.
Nors šioje byloje yra įrodymai, kad atsakovai darė ypatingą žalą nepilnamečių vaikų raidai, tačiau byloje yra duomenų, kad atsakovė vaikus globos namuose lankė, atsakovas taip pat buvo aplankęs vieną kartą, tačiau tikėtina, jog tokia galimybe pasinaudoti nebegalėjo, nes privalėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai nuosekliai teigė, jog jiems rūpi vaikai, juos myli, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė J. N. po vaikų paėmimo iš namų užsiregistravo teritorinėje darbo biržoje, lankėsi (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre (1 t., 134 b. l.; 2 t., 39 b. l.). Byloje taip pat yra duomenų, kad laikinai paėmus vaikus iš namų, atsakovai pasitaisydavo, atsakovė būdama blaivi sugebėdavo tvarkytis namuose, vaikai būdavo pavalgę. Tokie duomenys leidžia tikėti, kad laikinai apribojus tėvų valdžia, atsakovai galbūt labiau stengsis pasikeisti ir susigrąžinti vaikus į šeimą. Esant duomenų, kad tėvų padėtis gali pasikeisti, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė, kadangi tokiu atveju vaikai galėtų būti įvaikinti, o tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tada, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 str. 2, 6 d.). Todėl teisėjų kolegija mano, kad tikslingiau susidariusioje situacijoje taikyti ne neterminuotą, o laikiną tėvų valdžios apribojimą. Teisėjų kolegija kartu nurodo, kad teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl tėvai gali kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių jis nustatytas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties nėra nustatomas ir laikino apribojimo terminas, tačiau tai nereiškia tėvo valdžios apribojimo neterminuotumo prezumpcijos.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kadangi atsakovas skundė tik pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo, teisėjų kolegija dėl kitų sprendimo dalių teisėtumo nepasisako, o atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, keičia skundžiamą Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-03-15 sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 376 straipsniu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pakeisti ir išdėstyti ją taip:
„Laikinai apriboti motinos valdžią J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų V. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) L. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) V. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Laikinai apriboti tėvo valdžią V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų V. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) L. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) V. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.