- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-26
- Bylos Nr.
- A-556-276-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Michailas Sadovničius
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 4 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas, VAVA) įtraukti jį į eilę piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę.
Pareiškėjas nurodė, kad jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų I. B. (I. B. ) ir M. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Vilniaus mieste valdytus žemės sklypus. Prašymus nuosavybės teisėms atkurti pareiškėjas pateikė 1991 metais. Bendras grąžintinas žemės plotas sudaro 0,3296 ha. Nurodė, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 15 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų Vilniaus mieste suteikimo neatlygintinai“ pareiškėjui buvo neatlygintinai suteiktas 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės nėra atkurtos į 0,1296 ha ploto žemės sklypą. Po minėto Vilniaus apskrities valdytojo įsakymo priėmimo dienos, tai yra nuo 1996 m. gegužės 14 d. iki 2003 m. balandžio 1 d., pareiškėjas pateikė atsakovui kelis prašymus dėl likusios neatkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemės dalį, tai yra 1999 m. birželio 22 d. Vilniaus apskrities viršininkui pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti pareiškėjui naują žemės sklypą šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 1999 m. liepos 30 d. Vilniaus apskrities viršininkui pateikė prašymą, kuriuo prašė grąžinti 0,3296 ha natūra; 1999 m. liepos 30 d., 2003 m. kovo 4 d. ir 2005 m. vasario 7 d. Vilniaus apskrities viršininkui pateikė prašymus, kuriuose prašė suteikti naują žemės sklypą šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, jis visais savo veiksmais išreiškė valią, kad pageidauja gauti naują žemės sklypą Vilniaus mieste, kurio iki šiol nėra gavęs. Pažymėjo, kad atsakovo 2007 m. spalio 29 d. raštu buvo informuotas, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 15 d. įsakymu jam neatlygintinai buvo suteiktas 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (namų valdos žemės sklypas), todėl pareiškėjui nepriklauso naujas žemės sklypas Vilniaus mieste. Atsakovas savo poziciją grindė tuo, kad į jam grąžinto žemės sklypo plotą yra įskaičiuotas buvusio savininko I. B. iki nacionalizacijos turėtas žemės plotas, tai yra 0,1840 ha, ir M. P. iki nacionalizacijos turėto žemės ploto dalis - 160 kv.m (jos bendras turėtas plotas sudaro 0,1456 ha). Pareiškėjui liko negrąžinta dalis M. P. iki nacionalizacijos turėto žemės ploto, tai yra 0,1296 ha. Teigė, kad VAVA pozicija nėra teisinga, nes, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio nuostatas, žemės sklypo gavimas neatlygintinai ne nuosavybės teise turėtoje žemėje prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (šiuo atveju - prie gyvenamojo namo) neatima teisės gauti naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Pareiškėjas iki šios dienos negavo nė vieno naujo žemės sklypo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 62-63) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas turi teisę už likusį (negrąžintą) žemės plotą pasirinkti kitą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytą kompensavimo būdą. Teigė, kad, pagal suformuotoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. B. (J. B. ) ir M. P. turėtą žemę. Bendras minėtų savininkų turėtos žemės plotas yra 0,3296 ha. Atsakovo manymu, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 15 d. įsakymu pareiškėjui neatlygintinai buvo suteiktas 0,20 ha žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), o I. B. turėtos žemės kiekis buvo 0,1840 ha, todėl 0,20 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo suteiktas įskaitant ir M. P. turėtą žemės kiekį (0,1456 ha). Taigi, atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, bei į tai, kad pareiškėjui buvo neatlygintinai suteiktas 0,20 ha ploto sklypas (bendras perduodamo naudojamo žemės sklypo ir naujo sklypo individualiai statybai plotas negali būti didesnis nei 0,20 ha), todėl pareiškėjas negali pretenduoti į naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu (T 2, b. l. 75– 77) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1995 m. vasario 23 d. civilinėje byloje Nr. 2⁵-126-95 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog I. B. A. turėjo 0,1840 ha ploto namų valdos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), M. P. turėjo 0,1456 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 1991 m. spalio 29 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo I. B. A. turėtą žemę, 1991 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės M. P. turėtą žemę. Teismas nustatė, kad VAVA 1996 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 537-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsniu, remiantis Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 15 d. potvarkiu Nr. 1804V „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. V. B.“, suteikė neatlygintinai 2 000 kv.m žemės sklypą prie jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Sklypo ribos nustatytos Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 571V. Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintus Miestų (rajonų) savivaldybių nustatomus naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžius (pridedama), padarė išvadą, kad pareiškėjas negali pretenduoti į naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste likusio 0,1296 ha žemės ploto pagrindu, nes jam Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 15 d. potvarkiu Nr. 1804V „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. V. B.“, suteiktas neatlygintinai 2 000 kv.m žemės sklypas, kurio plotas įstatymų nustatyta tvarka negali būti didesnis nei suteiktasis (0,2 ha) t. y. pareiškėjui grąžintas maksimaliai galimo ploto žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių. Dėl likusio 0,1296 ha pareiškėjo senelei M. P. priklausiusio iki nacionalizacijos turėto žemės ploto kompensavimo Vilniaus apygardos administracinis teismas yra išsamiai pasisakęs 2001 m. gruodžio 27 d. sprendime (administracinė byla Nr. I2 -1422/2001), todėl teismas, spręsdamas šį ginčą, minėto klausimo nenagrinėjo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 2 d.), tačiau atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad atsakovas gali parinkti vieną ar kelis atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus, numatytus Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 80 – 81) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bendras namų valdos (duomenys neskelbtini), plotas sudaro 0,20 ha, iš kurių tik 0,0016 ha ploto padengta M. P. iki nacionalizacijos turėta žemė ir šiai dienai pareiškėjui liko negrąžintas M. P. iki nacionalizacijos turėtas žemės plotas sudaro 0,1296 ha, todėl bendras perduotino neatlygintinai nuosavybėn naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas nebus didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai plotą, t. y. 0,20 ha plotą (Vilniaus miestas). Atsižvelgiant į tai, nesutinka su teismo nuomone, kad jo atžvilgiu šioje konkrečioje situacijoje turi būti taikoma Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis.
2. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I2 -1422/2001 vyko dėl kito dalyko ir ji niekaip nėra susijusi su šia byla.
3. Pareiškėjas taip pat remiasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 84-85) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos faktinės aplinkybės išdėstytos šio baigiamojo teisės akto aprašomojoje dalyje, todėl nebeatkartotinos.
Tikrinamoje byloje kyla Atkūrimo įstatymo atitinkamų teisės normų, apibrėžiančių nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę tvarką ir sąlygas, aiškinimo klausimai, o būtent Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 bei 4 dalių.
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą.
VAVA 1996 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 537-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsniu, remiantis Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 15 d. potvarkiu Nr. 1804V „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. V. B.“, suteikė, atkuriant nuosavybės teises į I. B. (I. B. ) nekilnojamąjį turtą (žemę) ir iš dalies į M. P. nekilnojamąjį turtą (žemę), neatlygintinai 2 000 kv.m žemės sklypą prie jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašo papildomai perduoti naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą 0,1296 ha dydžio (likusi M. P. žemės dalis), kur buvo turėtoji žemė, tačiau toks reikalavimas nėra teisėtas bei pagrįstas. Priešingu atveju bendras pareiškėjui jau perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai prašomo perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas taptų didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą. Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 buvo nustatyta, kad maksimalus perduotinas individualiai statybai naujo žemės sklypo plotas Vilniaus mieste negali viršyti 0,2 ha.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nėra ta teisės norma, kuri taikytina ginčui spręsti. Minima norma skirta reguliuoti visuomeninius santykius, kai siekiama pakeisti pasirinktą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos (atkurtos) nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu šioje byloje kyla disputas dėl bendro suteiktino žemės sklypo ploto dydžio atkuriant nuosavybės teises į dviejų buvusių atskirų savininkų žemę. Vadinasi, apeliacija į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį taip pat neįgalina tenkinti skundo.
Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo visuomeninius santykius reglamentuojančias taisykles ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas negali pretenduoti į naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste likusio 0,1296 ha žemės ploto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. B. (V. B. ) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.