- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-2095-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03015-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- I. T., T. T.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų I. T. ir T. T. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3771-329/2015 pagal pareiškėjų I. T. ir T. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai I. T. ir T. T. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 17, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes bei patvirtinti tarp pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad jie sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) RKb, (duomenys neskelbtini) sav. administracijos CMS. Įrašas apie tai įrašytas (duomenys neskelbtini). Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje išduotas santuokos liudijimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų T. T. ir I. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme; išaiškino pareiškėjams, kad jie su pareiškimu (prašymu) dėl santuokos nutraukimo turėtų kreiptis į Bažnytinį teismą, (duomenys neskelbtini), pagal Kanonų teisę, o į bendrosios kompetencijos teismą galėtų kreiptis tik dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) RKb, o (duomenys neskelbtini) ši santuoka buvo apskaityta (duomenys neskelbtini) sav. administracijos CMS. Įstatymas numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys tampa sutuoktiniai ir įgyja asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas (CK 3.7 str., 3.26 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sudarius bažnytinę santuoką bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas tik klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje, bet ne santuokos nutraukimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai I. T. ir T. T. atskiruoju skundu (b. l. 20-21) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-09 nutartį ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliantai nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti jų prašymą, nenurodė, kuri procesinė norma reglamentuoja santuokos apskaitos įrašo panaikinimą. Pareiškėjai, nesant procesinio instituto dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, esant santuokai apskaitytai civilinės metrikacijos skyriuje ir nesant tarp šalių ginčo dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių, kreipėsi ta tvarka, kuri reglamentuoja ištuokos tvarką ir pasekmes, kai tarp šalių nėra jokio ginčo. Kad pareiškėjai neprašo nutraukti bažnytinės santuokos akivaizdu iš jų reiškiamo pirmojo reikalavimo - nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) sav. administracijos CMS, įrašo Nr. 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civ. byloje Nr. 3K-7-6/2007, kuria remiasi pirmos instancijos teismas, buvo panaikinta apygardos teismo sprendimo dalis, kurioje byla dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos apskaitos civilinės metrikacijos įstaigoje nutraukta, ir ši bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas tokį bylos nutraukimą nepripažino teisėtu ir nurodė, kad šį klausimą teismas privalo spręsti. Todėl jei teismui ne visiškai aišku, ko nori pareiškėjai, jis, nurodydamas teisės normą, kuri reglamentuoja santuokos apskaitos įrašo panaikinimą, turėjo nustatyti pareiškėjams terminą trūkumams šalinti - patikslinti ar tinkamai suformuluoti savo reikalavimą, jei mano, kad šis suformuluotas netinkamai, o ne atsisakyti pareiškėjų prašymą priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Iš pateiktų dokumentų, pareikšto reikalavimo akivaizdu, kad šalių valia - santuokos apskaitos įrašo panaikinimas ir su tuo susijusių civilinių teisinių klausimų (turto padalijimo, vaikų ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei kt.) sprendimas. Kitu atveju teismas, taikydamas santuokos nutraukimo bendru sutikimu instituto normas, savo sprendime turėjo nurodyti, jog ne nutraukia šalių santuoką, bet panaikina jos apskaitos įrašą ir patvirtina šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, nes tinkamas teisės normų taikymas pareiškėjų nurodytoms faktinėms aplinkybėms, yra teismo pareiga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, kuria pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu atsisakyta priimti konstatavus, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.24 straipsnio 2 dalis nustato, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuoka sudaryta nepažeidus CK nustatytų santuokos sudarymo sąlygų, laikantis valstybėje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytų procedūrų, ir jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007 2007-02-07 nutartyje, kuria skundžiamoje nutartyje remiasi pirmos instancijos teismas, konstatavo, kad prašymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryšiai. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 str. 1 d.) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 str.), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 str.) nuostatos.
Nagrinėjamu atveju apeliantai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nutraukti jų santuoką, įregistruotą 2012-06-08 (duomenys neskelbtini) savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 17, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes bei patvirtinti tarp pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Ieškinyje suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo proceso veiklos ribas. Teismas, nustatęs, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo neatitinka įstatymo reikalavimų, gali taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.). Nagrinėjama byla yra iš šeimos teisinių santykių, todėl teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir teismas turi galimybę peržengti šalių pareikštų reikalavimų ribas (CPK XIX skyrius). Iš pirmosios instancijos teismui pateikto apeliantų prašymo akivaizdu, kad pareiškėjai neprašo nutraukti bažnytinės santuokos, o siekia santuokos apskaitos įrašo panaikinimo civilinės metrikacijos įstaigoje ir su tuo susijusių civilinių teisinių klausimų išsprendimo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. liepos 9 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų I. T. ir T. T. pareiškimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartis naikintina ir pareiškėjų prašymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.