- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-214-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05410-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- E. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8923-924/2013 pagal ieškovės G. P. patikslintą ieškinį atsakovui G. P. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – E. G.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą turtu, priteisiant ieškovei G. P. ½ namo dalies, esančio (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2016-06-30, priteisti iš atsakovo G. P. ieškovės G. P. naudai 8548,39 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-07-14 iki 2013-03-31 bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai nustatyti uzufrukto teisę atsakovo G. P. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ieškovei G. P.. Ieškovė nurodė, jog vadovaujantis CK 3.185 str. teismas turi sistemiškai aiškinti vaiko išlaikymo normas reglamentuojančias jo teisę į išlaikymą, tame tarpe ir į gyvenamąjį būstą, taikant analogiją uzufrukto teisei, numatytai nepilnamečiams vaikams, kadangi išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui neapriboja kitus būtinus poreikius. Teismas, pritaikydamas ir nustatydamas uzufrukto teisę, atsižvelgs į ieškovės, kaip vaiko, kuriam reikalinga parama, interesus, kadangi savo asmeninio nekilnojamojo turto ieškovė neturi, VU Kauno humanitarinis fakultetas savo bendrabučių neturi, o studentams registruotiems Kauno mieste neturi galimybės suteikti vietą bendrabutyje, socialinis būstas negali būti suteiktas išimties tvarka, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė yra būtina ieškovės teisėms į gyvenamąjį būstą įgyvendinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios priemonės nenumatytos nei CK 3.65 str. 2 d., nei CPK 145 str. 1 d. Įstatymas numato, kad teismas turi teisę taikyti ir kitas, įstatyme nenumatytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t.y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys atmetamas (CPK 259 str. 1 d., 260 str., 270 str. 5 d. 1 p.). Taigi, būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovei palankų sprendimą, t. y. patenkinus jos pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės nurodyti motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo niekaip nesusiję su būsimo sprendimo įvykdymo galimumu, byloje nėra duomenų, jog ieškovei nenustačius uzufrukto teisės į atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, gali kilti reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Įstatymas nenumato galimybės nustatyti uzufrukto teisės pilnametystės sulaukusiam vaikui. Ieškovės nurodyti teisės aktai bei normos reglamentuoja nepilnamečio vaiko ir tėvų santykius. Įstatymai nenumato tėvams pareigos pilnamečiams vaikams užtikrinti gyvenamąją patalpą. Pažymėtina ir tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė G. P. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - laikinai nustatyti uzufrukto teisę atsakovo G. P. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ieškovei G. P.. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir formaliai išanalizavęs reikalavimą atmetė, motyvuodamas, kad įstatymas nenumato galimybės nustatyti uzufrukto teisės pilnametystės sulaukusiam vaikui ir kad įstatymai nenumato tėvams pareigos pilnamečiams vaikams užtikrinti gyvenamąją patalpą. Teismas priimdamas nutartį neįvertino įrodymų, jog ieškovė studijuoja Vilniaus universitete Kauno humanitariniame fakultete II kurse nuolatinėse (dieninėse) studijose, ieškovė neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, ieškovė šiuo metu negauna nei stipendijos, nei socialinės piniginės paramos, taip pat neturi galimybių įsidarbinti, kadangi paskaitos vyksta kiekvieną dieną. Atsakovas nebuvo linkęs geruoju nei mokėti priteisto išlaikymo, bet taip pat neteikia jokios paramos ir šiuo metu, o priešingai veikia priešingai stengdamasis iškeldinti iš patalpų, (duomenys neskelbtini). Išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui neapriboja kitų būtinų poreikių, šiuo pagrindu nustatyti ieškovei uzufrukto teisę į atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas G. P. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju laikinųjų priemonių taikymas nėra pagrįstas, kadangi ieškovė nenurodė jokių būtinų aplinkybių dėl kurių nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pažymėtina, jog ieškovė ir trečiasis asmuo visais būdais siekia apriboti atsakovo nuosavybės teises ir laikinųjų pasaugos priemonių taikymo siekia tik tam, jog atsakovui būtų apribota galimybė jas iškeldinti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nenumatytos nei CK 3.65 str. 2 d., nei CK 145 str. 1 d., o, kaip minėta, įstatymas numato, kad teismas turi teisę taikyti ir kitas, įstatyme nenumatytas laikinąsias apsaugos priemones. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsakovo nuomone, ieškovės argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Pažymėtina, pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, turi visišką civilinį veiksnumą, jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo E. G. prašo ieškovės atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas priimdamas nutartį neįvertino įrodymų, jog dukra G. P. studijuoja Vilniaus universitete Kauno humanitariniame fakultete II kurse nuolatinėse (dieninėse) studijose, ieškovė neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, negauna nei stipendijos, nei socialinės piniginės paramos, taip pat neturi galimybių įsidarbinti, kadangi paskaitos vyksta kiekvieną dieną. Teismas nevertino aplinkybių, jog Vilniaus U. K. humanitarinis fakultetas savo bendrabučių neturi, o studentams registruotiems Kauno mieste neturi galimybės suteikti vietą bendrabutyje, socialinis būstas negali būti suteiktas išimties tvarka. Atsakovas yra užvedęs civilinį procesą dėl iškeldinimo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip palikdamas dukrą G. P., be jokio gyvenamojo ploto, ir taip pažeisdamas dukros kaip vaiko teises, kurios yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Atsakovas nepaiso šių nuostatų ir savo veiksmai elgiasi priešingai nei turėtų elgtis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
LR Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pati pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad subjektų, kurių teisėms ginti yra skiriamas CK 3.192 str. 1, 2 d. bei 3.194 str. 1 d. ir CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas, esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties, bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas suponuoja ir įstatymo analogijos taikymo ribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-204/2009).
Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą turtu, priteisiant ieškovei G. P. ½ namo dalies, esančio (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2016-06-30, taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo G. P. ieškovės G. P. naudai 8548,39 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-07-14 iki 2013-03-31 bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai nustatyti uzufrukto teisę atsakovo G. P. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ieškovei G. P.. Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė nurodydamas, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios priemonės nenumatytos nei CK 3.65 str. 2 d., nei CPK 145 str. 1 d., ieškovės nurodyti motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo niekaip nesusiję su būsimo sprendimo įvykdymo galimumu, byloje nėra duomenų, jog ieškovei nenustačius uzufrukto teisės į atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, gali kilti reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba padėti išvengti neigiamų padarinių, nes laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas - apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, turi preliminariai įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą (CPK 144 str. 1 d.). Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.
Nagrinėjimu atveju, tarp šalių vyksta ginčas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui būtinumo. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad teismas neteisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir formaliai išanalizavęs reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė, motyvuodamas, kad įstatymas nenumato galimybės nustatyti uzufrukto teisės pilnametystės sulaukusiam vaikui ir kad įstatymai nenumato tėvams pareigos pilnamečiams vaikams užtikrinti gyvenamąją patalpą.
Pažymėtina, kad įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad ieškovės nurodyti motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo niekaip nesusiję su būsimo sprendimo įvykdymo galimumu, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovei nenustačius uzufrukto teisės į atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, gali kilti reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas užvedęs civilinę bylą dėl iškeldinimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Neturėdama savo nuolatinių pajamų, nei nekilnojamojo turto, yra iškeldinama neatsižvelgus į jos teisę į gyvenamąjį būstą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2936-920/2013 ieškovo G. P. ieškinį tenkino visiškai. Iškeldino atsakoves E. G. ir G. P. iš ieškovui G. P. nuosavybės teise priklausančio ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs. Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, teismas nustatė, kad ieškovui G. P. nuosavybės teise priklauso ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp G. P. ir atsakovės E. G., ieškovas leido atsakovėms gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame name, kol susiras darbą ir naują gyvenamąją vietą. Teismas konstatavo, kad faktiniai panaudos teisiniai santykiai tarp šalių nutrūko suėjus CK 6.642 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui, t.y. 2012-12-21, dėl to, nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovės neteko naudojimosi teisių ginčo namo dalimi, o namo dalies savininkas įgijo teisę reikalauti atsakovių iškeldinimo LR CK 4.98 str. nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios priemonės nenumatytos nei CK 3.65 str. 2 d., nei CPK 145 str. 1 d., taip pat, kad įstatymas nenumato galimybės nustatyti uzufrukto teisės pilnametystės sulaukusiam vaikui, o ieškovės nurodyti teisės aktai bei normos, reglamentuoja nepilnamečio vaiko ir tėvų santykius.
Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas nutartį neįvertino įrodymų, jog ieškovė studijuoja Vilniaus universitete Kauno humanitariniame fakultete II kurse nuolatinėse (dieninėse) studijose, ieškovė neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, ieškovė šiuo metu negauna nei stipendijos, nei socialinės piniginės paramos, taip pat neturi galimybių įsidarbinti, kadangi paskaitos vyksta kiekvieną dieną. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemones taikymo, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų, argumentų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.