- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-14
- Bylos Nr.
- 1S-730-211-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pareiškėjas
- M. R.
teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejo M. R. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 14 d. nutarties, nustate:
Aprašomoji dalis
2009-06-10 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas M. R. skundas del neteisetu policijos pareigunu veiksmu, kuriame nurodoma, kad 2009-06-06 apie 21.30 val. Laisves pr. Vilniuje, ji vairuojanti automobili Citroen C5 (v/nNr.(duomenys neskelbtini) sustabde policijos automobiliu važiaves policijos patrulis J. O., nurode, kad jis viršijo greiti ir parode greicio matuoklio parodymus - 95 km/h, taciau jam emus fotografuoti ivykio vieta, i protokola pagrasino irašysiantis ir iraše - 110 km/h. Jam pabandžius atsiimti policijos pareigunui pateiktus dokumentus buvo uždeti antrankiai, policijos pareigunai keikesi necenzuriniais žodžiais, jis buvo nuvežtas i 6 policijos komisariata, kur jam nebuvo leista paskambinti telefonu. J. O. klause, ar jis pasirašys protokole, taciau jis tuo metu buvo su antrankiais. Pareigunas J. O. protokole iraše, kad pareiškejas atsisake pasirašyti jame. Praše pradeti ikiteismini tyrima del dokumentu klastojimo ir neteisetu veiksmu.
2009-07-03 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2-ojo NVT skyriaus prokurore R. L., prieme nutarima, kuriuo atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal nurodytus faktus motyvuodama tuo, jog nera objektyviu duomenu, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, t.y. numatytos BK 228 str. l d. ir 300 str. l d. (BPK 3 str. l d. i p.).
Pareiškejas M. R. apskunde 2009-07-03 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos nutarima Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2009-08-14 nutartimi atmete pareiškejo M. R. skunda.
Šalies argumentai
Pareiškejas M. R. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-08-14 nutarti ir ipareigoti Vilniaus miesto apylinkes prokuratura pradeti ikiteismini tyrima. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarti prieme neišnagrinejes faktiniu aplinkybiu, neperskaites jo skundo argumentu , pažeisdamas procesines ir materialines teises normas, padare išvadas, kurios nesuderinamos su teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais. Tiek Vilniaus miesto apylinkes prokuratura, atsisakiusi pradeti ikiteismini tyrima, tiek Vilniaus miesto l apylinkes teismas, atmesdamas jo skunda, nepagristai laike, jog nera visiškai jokio pagrindo pradeti ikiteismini tyrima, nurodydami, kad jo skunda paneigia surašyti administraciniu teises pažeidimu protokolai, surašyti policijos pareigunu tarnybiniai pranešimai. Jo skundas del policijos pareigunu padarytos nusikalstamos veikos yra butent susijes su šiu dokumentu tikrumu, neteisingu faktiniu aplinkybiu, užfiksavimu oficialiuose dokumentuose; taip pat veiksmu neteisetumu, o to negalima nustatyti vien tik šiuos dokumentus perskaicius ir neivertinus esamu irodymu (jo nurodomus faktus iš dalies patvirtina paciu policijos pareigunu abstraktus tarnybiniai pranešimai ir patvirtintu liudytojai, buve kartu su juo, prieš ji panaudojant specialiasias priemones). Nustatyti ar administraciniu teises pažeidimu protokolas buvo suklastotas ar ne, ar tikrai jo atžvilgiu teisetai buvo panaudotos specialiosios priemones, galima tik atlikus ikiteismini tyrima. Išvada, kuri paremta vien dokumentais, kurie gincijami, del kuriu yra paduotas skundas, nera objektyvi. Akivaizdu, kad tam tikru faktu buvimu ar nebuvimu galima bent iš dalies isitikinti tik atlikus išsamu tyrima , taciau pirmosios instancijos teismas tokios išvados nepadare be jokio objektyvaus ir aiškiai suprantamo pagrindo ir iš esmes nepagristai atsisake ginti jo pažeistas teises. Pareiškejas pažymi, kad LR 168 str. l d. itvirtinta nuostata, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, o reikiamais atvejais - ir ju patikslinima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio l dalyje nurodytos aplinkybes. Šiuo atveju, tinkamai neištyrus visu aplinkybiu, nebuvo galima padaryti pagristos išvados, jog jo nurodomi faktai yra neteisingi, del to pirmosios instancijos teismas pažeide LR (duomenys neskelbtini) str. l d. itvirtintas teises normas, nors pats jas nurode skundžiamoje nutartyje ir nepagristai netenkino skundo.
Teismas ,vertindamas jo nurodyta administracinio teises pažeidimo protokolo klastojima, visiškai neivertino (ir del to prieme neteiseta nutarti) jo nurodytos faktines aplinkybes, jog jis buvo su antrankiais ir policijos pareigunas J. O. policijos komisariate, tyciodamasis iš jo, pasiule pasirašyti, bet antrankiu nenueme (atkreiptinas taip pat demesys i tai, kad kitas policijos pareigunas protokolo nepasiraše ir pažeidimo fakto nepaliudijo) . To irodymui savo skunde Vilniaus miesto apylinkes prokuraturai jis praše išsireikalauti iš 6 policijos komisariato vaizdo medžiaga - taciau prokuratura, gindama savavaldžiaujancius policijos pareigunus, to neatliko. Be to, net jeigu jis butu turejes galimybe pasirašyti protokole, nurodyti jame savo paaiškinimus, bet to nepadarytu, tai nereikštu, jog protokolas negaletu buti suklastotas - tai prieštarautu bet kokioms irodymu tyrimo ir vertinimo taisyklems. Del to teismo nutartis yra neteiseta ir naikintina.
Anot pirmosios instancijos teismo, policijos pareigunai privalejo imtis jo atžvilgiu visu leistinu priemoniu ir tai netgi buvo ju pareiga - siekiant užkirsti kelia neprognozuojamiems ir neteisetiems jo veiksmams. Toks teismo motyvas nera suprantamas ir negali buti suvokiamas, turint omenyje konkrecias teises normas ir teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus, nera aišku, kokiu pagrindu teismas laike, kad jo veiksmai buvo neprognozuojami, neteiseti. Net tarnybiniuose policijos pareigunu pranešimuose nera net užuominos apie koki nors viena ir konkretu jo neteiseta veiksma, pasipriešinimo buda, todel nera jokio pagrindo išvadai, kad jo veiksmai buvo neprognozuojami ir neteiseti. Apie tai, kad jo veiksmai prieš pareigunus buvo neteiseti, nera jokiu irodymu. Sprendžiant iš teismo motyvu, galima padaryti išvada, kad policijos pareigunams sustabdžius bet kuri automobili, bet kurio vairuotojo atžvilgiu galima panaudoti visas, anot pirmosios instancijos teismo, leistinas priemones. Todel, pirmosios instancijos teismas, neturedamas jokiu objektyviu duomenu apie jo konkrecius neteisetus veiksmus, negalejo padaryti pagristos išvados, kad jo atžvilgiu galejo ir privalejo buti panaudotos visos leistinos priemones.
Taip pat skundžiamos teismo nutarties argumentu atžvilgiu yra svarbios teises nuostatos, itvirtintos LR Policijos veiklos istatymo 24 str. l d. l - 5 punktuose: policijos pareigunas turi teise panaudoti fizine prievarta (pagal to pacio istatymo 23 str. 4 d. 2 p. fizine prievarta - ir antrankiu panaudojimas): gindamas save, kita asmeni nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio gyvybei ar sveikatai kesinimosi; sulaikydamas teises pažeidima padariusi asmeni, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; kai kesinamasi i policijos kontroliuojama ar saugoma objekta, transporto priemone, šaunamaji ginkla, sprogstamasias medžiagas, specialiasias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kita policijos turta; masiniu riaušiu ar grupiniu veiksmu, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, metu; esant tarnybiniam butinumui, stabdydamas transporto priemone. Iš šiu teises normu turinio aišku, kad fizines prievartos (antrankiu panaudojimas) galimas tik esant konkreciai, istatymo nurodytai situacijai. Ji sulaikant ir uždedant antrankius, nebuvo nei vienos situacijos, kuri igalintu policijos pareigunus panaudoti prievarta jo atžvilgiu - tai akivaizdu iš policijos pareigunu tarnybiniu pranešimu, kuriuose nenurodyti jokie konkretus jo atlikti neteiseti veiksmai - ju tiesiog ir nebuvo. Todel pirmosios instancijos teismas padare neobjektyvia, jokiais irodymais nepagrista išvada, jog jis elgesi neprognozuojamai, neteisetai ir, jog jo atžvilgiu teisetai buvo panaudotos specialiosios priemones. Todel ikiteisminis tyrimas turi buti pradetas.
Šalies argumentai
Pareiškejas prašo teismo, ivertinant jo skundo reikalavima, atkreipti demesi i tai, jog ipareigojimas pradeti ikiteismini tyrima nepažeistu nei vieno asmens teisiu, nenukentetu jokie teiseti interesai, butu tinkamai ištirtos aplinkybes ir butu isitikinta jo nurodomu faktu tikrumu. Kitu atveju butu užkirstas kelias objektyvios tiesos šioje situacijoje nustatymui, nebutu išsklaidytos abejones del to ar tikrai nebuvo padaryta nusikalstama veika, o valstybe isitikintu, jog nenukentes jos interesai del nesažiningu, visiškai, negerbianciu istatymu pareigunu veiksmu.
Teismo posedyje pareiškejas M. R. praše patenkinti jo skunda, prokurore praše atmesti jo skunda.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo M. R. skundas atmestinas.
Ikiteisminio tyrimo teisejos nutartis, kuria buvo atmestas pareiškejo M. R. skundas, yra pagrista ir teiseta, šios nutarties išvados atitinka aptariamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, patvirtina, kad prokuroro nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, yra teisetas ir pagristas.
Ivertinus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esancius duomenis, nustatyta, kad 2009-06-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos Keliu patruliu rinktines patrulis, vyr. policininkas J. O. suraše administracinio teises pažeidimo protokola Nr. F517310 pareiškejui M. R. už Keliu eismo taisykliu 135 punkto reikalavimu pažeidima, už kuri atsakomybe numatyta Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau - LR ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje. Pažeidimo esme , kad 2009-06-06 apie 21.48 val., Vilniuje, Laisves-J. B. g., vairuotojas M. R., vairuodamas automobili „Citroen C5" v/n (duomenys neskelbtini) viršijo leistina 50 km/h greiti, važiavo 110 km/h greiciu. Pareiškejas M. R. atsisake pasirašyti mineta protokola, o už laikina leidima vairuoti transporto priemone pasiraše 2009-06-07. Taip pat, ta pacia diena, Vilniaus apskrities Vilniaus miesto šeštojo PK Operatyvaus valdymo poskyrio Budetoju grupes vyr. postinis J. Ž. pareiškejui M. R. suraše administracinio teises pažeidimo protokola Nr.P357561 už pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau - LR ATPK) 187 straipsnio 1-2 dalyse, t.y. už pasipriešinima policijos pareigunams ir pareigunu teiseto nurodymo ar reikalavimo nevykdyma, ju garbes ir orumo ižeidima. Pareiškejas M. R. ši protokola pasirašyti atsisake.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos Keliu patruliu rinktines patruliai J. O. ir D. J. tarnybiniuose pranešimuose patvirtino, kad 2009-06-06 apie 21.48 val. jie dirbo kartu ir Laisves-S. N. g., Vilniuje, matuojant greiti, pastebejo Ateities g. link Laisves-J. B. g. sankryžos važiuojanti automobili „Citroen C5" v/n (duomenys neskelbtini) kuris žymiai viršijo leistina 50 km/h greiti. Išmatavus automobilio greiti buvo nustatyta, kad automobilis važiuoja 110 km/h greiciu. Automobili sustabdžius Laisves-J. B. g. sankryžoje, automobilio vairuotojas M. R. pasake jiems, kad važiavo apie 95 km/h greiciu, o jiems parodžius prietaisa, užfiksavusi 110 km/h greiti, su juo sutiko ir praše nerašyti protokolo. M. R. surašius protokola, jis su protokole užfiksuotu pažeidimu nesutiko, ant protokolo ir ant laikino leidimo vairuoti transporto priemone atsisake pasirašyti.,, surašant protokola, visa laika ižeidinejo juos ivairiais necenzuriniais žodžiais. M. R. pasipriešinus, buvo uždeti antrankiai ir jis buvo pristatytas i Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto šeštojo PK (b.l.14-15).
Pareiškejas M. R. 2009-06-06 administracinio teises pažeidimo protokolo Nr. F 517310, už Keliu eismo taisykliu 135 punkto reikalavimu pažeidima, grafoje „Su tikrinimo rezultatu sutinku, nesutinku" nepasisake, jokiu pretenziju nepareiške, atsisake ir nuo paaiškinimu del jam surašyto 2009-06-06 administracinio teises pažeidimo protokolo Nr. P 357561 už pasipriešinima policijos pareigunams ir pareigunu teiseto nurodymo ar reikalavimo nevykdyma, ju garbes ir orumo ižeidima (b.l.36,41,42).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtinta patruliu veiklos instrukcijos 62.1 p. yra numatyta pareiga užkardyti ir ryžtingai nutraukti teises pažeidimus bei nusikaltimus, todel policijos pareigunai vykdydami savo pareigas privalejo imtis visu leistinu priemoniu siekiant užkirsti neteisetus M. R. veiksmus.
Prokuroro sprendimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima bei teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškejo skundas del tokio prokuroro sprendimo , yra pagristi ir teiseti, nes nera jokiu pagristu, patikimu duomenu, kad pareiškejo M. R. nurodyti faktai del jo atžvilgiu padarytu nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., yra pagristi ir teisingi.
Del aukšciau išdestytu motyvu naikinti Vilniaus miesto1 apylinkes teismo 2009-08-14 nutarti del skunde išdestytu motyvu nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Pareiškejo M. R. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009-08-14 nutarti .
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.