Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilkpėdės būstas“ ieškinį, pareikštą atsakovei S. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti dokumentai įteikti tinkamai, asmeniškai atsakovei. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2015-05-29 atsakovė (vekselio davėja) S. K. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui (vekselio turėtojui) UAB „Vilkpėdės būstas“ iki 2015-11-30 1266,50 Eur. Kaip teigia ieškovas, atėjus vekselyje nurodytam terminui, atsakovė jo neapmokėjo.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įpareigojimų pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja 1999-03-16 Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - Įstatymas). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1d., Įstatymo 2 str. 1d.). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Įsakomuoju vekseliu jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, Įstatymo 2 straipsnio 3, 4 punktai). Įstatymo 55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sąlygoje nustatytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo ir dėl neakceptavimo. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (Įstatymo 40 str. 1 d.). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (Įstatymo 46 str. 3 d.).

Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalis įpareigoja vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Ieškovo reikalavimas priteisti 1266,50 Eur skolą, kilusią dėl neapmokėto 2015-11-30 paprastojo neprotestuotino vekselio iš atsakovės tenkintinas visiškai.

CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovui iš atsakovės yra priteistina 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos sumokėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 28 Eur žyminio mokesčio ir 54,45 Eur advokato išlaidų, iš viso 79,45 Eur (LR CK 93 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 0,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Vilkpėdės būstas“, į.k. 121480265, naudai 1266,50 Eur (tūkstantį du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 50 ct) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1266,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-06-14 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 79,45 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.