- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-07
- Bylos Nr.
- 2K-270/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00430-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Vytautas Masiokas, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- D. U., ir O
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu D. U. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš D. U. ir O. N. priteista Teritorinei ligonių kasai 1 971,87 Lt išlaidų dėl A. G. gydymo, nukentėjusiajam A. G. – 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pakeistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis: pripažinta O. N. ir D. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe ir D. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas ir O. N., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. U. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 31 d., apie 19.30 val., Tauragėje, Gedimino g. 17, veikdamas bendrai su O. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pirmojoje laikino sulaikymo kameroje, esančioje areštinės patalpose, tyčia sudavė 5–6 smūgius toje pačioje kameroje buvusiam A. G. į pilvą ir taip padarė sunkų sveikatos sutrikdymą (kairės pusės VIII–IX šonkaulių lūžimas, oro prisipildymas kairėje krūtinplėvės ertmėje bei kairėje krūtinės ląstos pusėje).
Šalies argumentai
Nuteistasis D. U. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 97 straipsnio 3 ir 6 dalių nuostatas, nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad jis teistas, ir, atsižvelgdamas į tai, paskyrė per griežtą bausmę. D. U. pažymi, kad jo teistumai už ankstesnius nusikaltimus yra išnykę, todėl nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu jis buvo neteistas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas, nes skirdamas bausmę neanalizavo byloje esančių faktinių aplinkybių: nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo A. G., kuriam padaryti sužalojimai nesukėlė sunkių padarinių, su juo susitaikė, o nukentėjusysis atleido bei prašė teisme skirti kaltininkui švelniausią bausmę. Nuteistojo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nustatyta papildoma jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe, nėra pagrindas griežtinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo D. U. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apygardos teismas teisingai paskyrė nuteistajam bausmę, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes. Paskirta bausmė yra švelnesnė negu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir nėra per griežta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. U. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl D. U. paskirtos bausmės
Bausmės skyrimo pagrindai formuluojami BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kolegijos manymu, teismas atsižvelgė į pirmiau paminėtas aplinkybes. Padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas. Nusikaltimo padarymo motyvai chuliganiški. Nusikaltimas padarytas bendrininkaujant, dviejų bendravykdytojų, t. y. bendrininkų grupe. Byloje nustatyta viena kasatoriaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai laikė, jog jis turi teistumą ir tuo pagrindu sugriežtino bausmę. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas konstatavo, jog kasatorius ankščiau teistas, tačiau teistumas dėl anksčiau padarytų nusikaltimų yra išnykęs. Apeliacinės instancijos teismas skirdamas bausmę vadovavosi šia apylinkės teismo išvada. Taigi teismai tinkamai taikė BK 97 straipsnio nuostatas. Tačiau ta aplinkybė, kad asmuo anksčiau buvo padaręs nusikaltimus ir buvo teistas, taip pat apibūdina kaltinamojo asmenybę. Kaltininko asmenybė yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgia teismas skirdamas bausmę. Apygardos teismas konstatavo, kad nusikaltimų darymas nėra atsitiktinis kasatoriaus gyvenimo reiškinys, tai rodo ankstesni, nors ir išnykę, teistumai.
BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 135 straipsnio 1 dalis numato laisvės atėmimą nuo trijų mėnesių iki dešimties metų. Sankcijos vidurkis yra penkeri metai. Taigi, net ir nustačius daugiau atsakomybę sunkinančių aplinkybių negu atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę (polinkį daryti nusikaltimus), apeliacinės instancijos teismas paskyrė bausmę žemiau įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyto bausmės vidurkio (trejus metus laisvės atėmimo). Apeliacinės instancijos teismas skirdamas bausmę tinkamai pritaikė bausmės skyrimo nuostatas, numatytas BK VIII skyriuje. Teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo dar labiau švelninti paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Nuteistojo D. U. kasacinį skundą atmesti.