Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovei L. K., atsakovui E. K., institucijos teikiančios išvadą Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustato:

Institucija teikianti išvadą Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, siūlė šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje rašytiniais įrodymais laikytina nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2006-02-25, jų dukra B. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o dukra J. K. – (duomenys neskelbtini) (6-8 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai. CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 str. ir CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Šalys susitaikyti nepageidavo, mano, kad jų santuoka galutinai iširusi, todėl ją išsaugoti nebėra jokių galimybių.

Šalys prašė taikyti CK 3.63 str. nuostatas dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime, todėl konkretūs faktai sprendime nenurodytini, konkrečius faktus, kuo pasireiškė kaltė, patvirtina teismo posėdžių garso įrašų duomenys, kuriuose užfiksuoti šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai, o taip pat patvirtina rašytiniai įrodymai.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Šalys nurodė jų santuokos iširimo konkrečias priežastis, pripažino vienas kito nurodytus faktus, parodymus apie šalių gyvenimą ir santuokos iširimo priežastis davė liudytoja apklausta ieškovės sesuo D. B.. Nėra pagrindo manyti, kad abiejų šalių nurodytų faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes, yra iš dalies patvirtintas liudytojos parodymais (CPK 187 str.1-2 dalys).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, yra atsižvelgiama ne tik į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, tačiau ir į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Šalių nurodytos santuokos iširimo priežastys, t.y., kad dėl abipusio lojalumo pareigų netinkamo vykdymo jie nebegyvena ir nebegali gyventi kartu, leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes nėra įrodyta, kad kuris nors tik vienas iš jų būtų iš esmės pažeidęs savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str., gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, ir kad dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad santykių pablogėjimo metu šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, nebuvo suinteresuotos santuokos išsaugojimu, taip abu pažeidė CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Šalių santuoka, atsižvelgiant tiek į minėtų pareigų pažeidimą, tiek į tai, kad abu sutuoktiniai nedėjo jokių pastangų tam, kad santuoką išsaugotų, nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.), ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant iš dalies.

Po santuokos nutraukimo šalims, jų pageidavimu, paliktinos pavardės – K., K. (CK 3.69 str.1d.).

Šalys nurodė, kad santuokos metu bendro turto neįgijo, tai patvirtina pateiktos pažymos iš viešųjų registrų (9-11 b.l.), iš atsakovo Utenos rajono apylinkės teismo 2010-10-20 įsakymu kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ buvo priteista 6.341,86 Lt skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (27 b.l.), šiam kreditoriui šalys pranešė (43 b.l.), skola nėra grąžinta.

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (CK 3.169 str. 1d.). Ginčas iš esmės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnamečių B. K. ir J. K. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant CPK 385 str. 1d. nurodymus, šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas, davė išvadą (33-34 b.l.), kuria siūlė šalių nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, nes ji yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikams gyventi, augti ir lavintis, vaikai patys pareiškė norą gyventi kartu su motina.

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau nuo 2013 metų šalių dukros gyvena su motina bei dažnai svečiuojasi pas tėvą, kad ginčo dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, šis ginčas nagrinėjamas vaikų interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jų nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis, teismo vertinimu, šiuo metu labiausiai atitinka šalių nepilnamečių dukrų interesus (CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys), ir manytina, kad jų teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos joms gyvenant kartu su motina.

CK 3.169 str. 3d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš atsakovo dukroms išlaikymas yra priteistas Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-137-420/2013 (14 b.l.).

Ieškinį tenkinant iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 96 str., 99 str.). Santuoką nutraukus dėl abipusės kaltės, pripažintina, kad ieškinys patenkintas 50 proc. ir atmestas 50 procentų.

Ieškovė nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu buvo atleista (CPK 83 str. 1d. 14p.), nes jai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-11 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02684 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (16 b.l.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 20,50 EUR žyminio mokesčio (41 EUR x 50 proc.) už santuokos nutraukimą ir su juo susijusį ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o taip pat iš atsakovo priteistina 50 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 1,27 EUR (CPK 93 str., 96 str.).

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-11 pažyma Nr. PP-2029 patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 115,85 EUR (400 Lt), t.y. 69,51 EUR (240 Lt) už procesinio dokumento – ieškinio parengimą ir 46,34 EUR (160 Lt) už atstovavimą teisme. Kadangi advokatas teisme ieškovės neatstovavo, todėl šioje byloje išlaidos už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą yra tik 69,51 EUR (240 Lt) už procesinio dokumento parengimą, iš atsakovo valstybei priteistina 50 proc. šių išlaidų – 34,76 EUR (CPK 99 str.)

Sprendimui įsiteisėjus, Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduotinas santuokos liudijimas AA Nr.180738.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 269, 270, 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2006-02-25 ir įregistruotą Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 28, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo E. K. palikti pavardę K., o L. K. palikti pavardę K..

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų B. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4. Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20,50 EUR žyminio mokesčio, 1,27 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 34,76 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Įmoka už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – „Swedbank“, AB, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

5. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

6. Sprendimui įsiteisėjus, Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduoti santuokos liudijimą AA Nr.180738.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.