Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Naujų metų proga pasikvietė L., A., R. ir J. pas save kartu atšvęsti. Moterys gėrė degtinę su sultimis, šventė, viskas buvo gerai. A. S. išgėrė daugiau nei reikėtų. Moterys žiūrėjo prisilenkusios nuotraukas prie stalo, o atėjęs A. pamanė, kad gėrė degtinę be jo ir supyko. Išėjo į koridorių ieškoti batų. A. šaukė ir draskėsi, nes nerado bato. Liepė kviesti policiją. Visi jo prašė ramintis. Visas konfliktas vyko koridoriuje. Buvo ji, A. ir L., o J. su R. šaukė iš saliono, kad jis ramintųsi. Paėmė savo telefoną padaryti įrašui, nes norėjo, kad A. kitą dieną pasiklausytų kaip elgėsi. A. buvo neadekvatus, ji jam pasakė „kam kviesti policiją, kad tau batą surastų?“, tada jis jai ir trenkė. A. trenkė kaire ranka per jos dešinį skruostą. Trenkė vidine delno puse, ne su kumščiu. Nuo smūgio jai nuskrido akiniai. Pirmas per veidą trenkė jis, o ji tik tada gal jam ir drėkstelėjo, bet to tikrai nepamena. Paskui A. buvo pas mamą nuėjęs ir jiedu kalbėjosi. Kai jis buvo pas mamą, jos su L. sėdėjo virtuvėje. Pas mamą A. išbuvo apie 15-20 min. Ji sėdėjo prie kriauklės, L. – prie šaldytuvo. Išėjo A., pamatė ant grindų stovintį butelį, butelis stovėjo prie jos kojų. Išsigando, pagalvojo, kad dabar jis ją užmuš. Griebė butelį, trenkė į kriauklę, nedužo, antrą kartą trenkė, irgi nedužo, bet iš trečio karto sudaužė. A. matė, kai ji daužė butelį į kriauklę. Suprato, kad jis tai mato ir, kad jo reakcija dėl to suaktyvės. Stovėjo atsisukusi į kriauklę. Jis sugriebė ją už pečių ir stipriai stūmė. Brolis ją stūmė per dešinį petį, nukrito ant kairio šono, pajuto didžiulį skausmą. Ar brolis krito kartu, nežino. Po to A. iš jos šaipėsi. Atsikelti nebegalėjo, koja ėmė pūstis. Mano, kad įvykio metu buvo kaip ir blaivi. Atėjo į virtuvę J., dukra iškvietė GMP, žentas iškvietė taksi ir A. įsodino, kad išvežtų. Ją išvežė į Klaipėdą. Ligoninėje pasakė, kad paslydo pati, nes tikėjosi, kad brolis atvažiuos ir viskas bus gerai. Tikėjosi, kad A. atvažiuos ir atsiprašys jos ligoninėje, norėjo susitarti, susitaikyti, skambino jam 7 kartus, bet A. ragelio nekėlė. Jei būtų atvažiavęs būtų atleidusi ir su juo susitaikiusi. Paskui, kai buvo namuose, bijojo, kad tik A. neatvažiuotų. Ligoninėje skambino jam 7 kartus ir tikėjosi, kad atvažiuos, o namie jo nebelaukė, nes suprato, kad jam nerūpi. Nebenorėjo bendrauti su broliu. Civiliniame ieškinyje dėl 1074 Eur atlyginimo duomenys nurodyti teisingai, iš viso 22 kartus važiavo į ligoninę, į gydymo įstaigas ją veždavo sūnaus uošvis, kuro įsigijimo kvitų pateikti negali. Akinių pirkimo duomenų pateikti taip pat negali, nes akiniai buvo įsigyti Anglijoje ir įsigijimo dokumentų neišsaugojo. Mokėjimo kvitų, susijusių su išlaidomis vaistams, turi, bet jų prie bylos nepridės. Neturtinę žalą – 5000 Eur grindžia tuo, kad jos nedarbingumas vis dar yra tęsiamas ir taip bus iki kol jai padarys 2 operacijas, dėl sužalojimų liko šluba, randuota, jos judėjimo laisvė yra apribota, po įvykio nepamiegojo naktimis, bijojo brolio.

Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vyro sesuo R. pakvietė pas save sutikti Naujųjų metų. Nuvyko pas R. apie 18 val., paskui R. pasakė, kad dar atvažiuos ir V. brolis su žmona, t. y. R. su J., taip ir buvo. Moterys gėrė alkoholinius kokteilius, o vyrai gėrė degtinę. R. vyro brolis J., visą vakarą skundėsi kaip vaikystėje jis buvo skriaudžiamas. Visi ramino jį. Po kiek laiko V., R. vyras, nuėjo miegoti. Ji nuėjo į tualetą ir girdėjo, kad A. sako „R. ir tu man sugriovei gyvenimą“. Išėjus iš tualeto pamatė, kad R. ir A.stovi vienas priešais kitą, o R. šaukia, kad jai akinius A. sudaužė. Pamatė, kad R. veidas – raudonas, o A. – nudrėkstas. Pati pamatė jau tik įvykio pasekmes, nes paties veiksmo metu buvo tualete. Mano, kad A. buvo nudrėksta kairioji veido pusė, bet tiksliai to nepamena. R. šaukė, kad A. jai sumokės už tuos akinius. Viskas vyko koridoriuje. Tada A. ėmė ieškoti batų ir norėjo išeiti. Bijodama, kad A. ko nenutiktų, jam batų nedavė. R. iš virtuvės sakė mamai, kad A.pasišauktų. A. nuėjo pas mamą. Jos su R. buvo virtuvėje, J. su žmona buvo kambaryje. Tada iš mamos išėjo A., kuris tuo metu jau buvo ramus. A. pamatė, kad ant grindų yra brendžio butelis, o R. stvėrė tą butelį ir pradėjo jį daužyti į kriauklę, butelis neskilo, tada ji atsistojo ir ilgai daužė butelį, kol galiausiai jai pasisekė. Pirma daužė atsisėdusi, paskui atsistojusi, nes iš karto butelis nedužo. A. stebėjo kaip R. daužo butelį. O kai jau sudaužė, A.sušuko, kodėl ji taip padarė. Tada A. priėjo prie R. ir jie abudu krito. Viskas įvyko žaibiškai. R. stovėjo prie kriauklės, o A. suėmė R. už pečių, iš priekio. R. stovėjo nugara, pusiau šonu į kriauklę. R. nukrito ant dešinio šono, A. arčiau virtuvės vidurio, jo kojos užkrito ant R. abiejų kojų. Ji pati nukėlė A. kojas, kurios buvo užkritusios ant R.. Jie griuvo abu. A. negalėjo R. nei pastumti, nei patraukti, nes ten labai mažai vietos. Kalbant apie pradinį veiksmą, nuo kurio viskas įvyko, tai A. priėjo, suėmė R., R.stūmėsi atgalios, o A. neišlaikė pusiausvyros ir jie abudu nugriuvo. R. krito ant dešinės pusės. Jai buvo sužalota kairė koja. Jai galėjo būti sužalota koja, nes A. ant jos užvirto. A. suėmė R. už pečių ir jie abu krito: R. krito dešiniu šonu, o A. kairiuoju. A. nukrito ant žemės, bet jo kojos buvo užkritusios ant R. kojų per šlaunis. R. pradėjo šaukti, kad jai skauda koją. Pamatė, kad jos koja tinsta. Patraukė R. ir atrėmė į staktą. Tada atsikėlė V.. A. pasakė, kad R. eilinį kartą apsimeta. S., R. dukra, iškvietė jiems taksi, GMP – R.. Ji paskambino R. 2018 m. sausio 8 d., pasikalbėjo, kaip ir suprato viena kitą, o antrą kartą, t. y. 2018 m. sausio 18 d., paskambinus jai, pokalbis jau vyko kitaip. Jos supratimu tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas. Tą vakarą ir R., ir ji galėjo išgerti po 5-6 kokteilius.

Liudytojas J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad brolis pakvietė jį su žmona švęsti Naujųjų metų. Visi šventė, o po to įvyko konfliktas. Visi šventėje dalyvavę asmenys buvo išgėrę. Viskas vyko po Naujų metų sutikimo. Nematė, kad A. būtų kam trenkęs ar ką mušęs. Kas atsitiko virtuvėje nežino, nematė.

Liudytojas V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šventė Naujuosius metus, jokių konfliktų nebuvo iki jis apie 2.30 val. nuėjo miegoti. Atėjo į virtuvę kai kažkas subildėjo, žmona gulėjo ant žemės, pasakė, kad ją pastūmė A., jai skauda koją. Po įvykio žmonos būsena buvo sunki, nuolat verkdavo, psichologinė būsena buvo žiauri, ji bijojo kaltinamojo.

Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. pakvietė švęsti Naujųjų metų. Iš pradžių, iki gal 4.30 val. viskas buvo gerai, V. nuėjo miegoti apie 2.30 val., R. mama apie 3.00 val. o jie, t. y. ji, jos vyras, R., L. ir A. liko. A. trūko alkoholio, jis nenorėjo eiti miegoti, jam pasirodė, kad jie geria be jo. Jis ėmė pykti, ieškojo batų, veržėsi važiuoti, jo neleido. Tada išgirdo trenksmą, matė R., kurios skruostas buvo „bordinis“, ji turėjo rankoje sulaužytus akinius. Tada A. nuėjo pas mamą, vėliau į virtuvę. Išgirdo čaižų garsą, o paskui garsą, kad kažkas nukrito. R. šaukė, kad koją skauda, o A. vaikščiojo po virtuvę įtūžęs ir šaukė ant R., kad ji vaidina. S., R. dukra, paskambino GMP, o paskui ir taksi, kad A. išvežtų.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu miegojo, jį pažadino žmona, nes kažkas vyksta. Girdėjo, kad trankosi durys, nusileido žemyn, pamatė R. ant žemės, ji pusiau sėdėjo, verkė, dejavo. A. buvo agresyvus, jį ramino. Išgirsta pradinė informacija buvo tai, kad R. kažkas pastūmė.

Liudytoja S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena pas nukentėjusiąją antrame namo aukšte. Tą vakarą į mamos namus atėjo jau po įvykio, nes girdėjo triukšmą, nusileido pažiūrėti. Atėjus pamatė nukentėjusiąją virtuvėje ant žemės. Kaip ji gulėjo tiksliai neatsimena, mama sakė, kad skauda koją, todėl iškvietė greitąją, o kaltinamajam iškvietė taksi

Ekspertas D. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino byloje pateiktas išvadas. Paaiškino, jog nukentėjusiosios R. D. patirtų sužalojimų vertinti kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo pagrindo nėra, jie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. Dėl sužalojimo mechanizmo nurodė, jog galimi trys lūžio padarymo būdai, bet labiausiai tikėtinas nukentėjusiajai griūnant ant dešinio šono, ant jos kairiojo šono užgriuvęs kaltinamasis traumavo kairę blauzdą. Trečias galimas lūžio padarymo būdas, griūnant ant kairio šono nukentėjusioji kojos šoniniu paviršiumi atsitrenkė į buką aplinkos daiktą, tačiau turėjo būti pašalinis daiktas kriauklės dalis ar kt., o ne grindys, griūnant ant lygaus paviršiaus būtų kitoks lūžis. Nurodė, kad nukentėjusiosios neblaivumas mediciniškai neįrodytas, esminės įtakos neblaivumas griuvimui neturėjo.

Be teisminio nagrinėjimo metu duotų kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų A. S. kaltė dėl to, kad jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o taip pat sužalojo savo artimą giminaitį taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o būtent:

2018 m. sausio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nukentėjusioji R. D. nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 5.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), švenčiant Naujų metų sutiktuves neblaivus brolis A. S. sukėlęs konfliktą koridoriuje delnu vieną kartą sudavė į veidą, po to virtuvėje stipriai ranka pastūmė. Pastumta pargriuvo, jis, kiek pamena, griuvo šalia ant jos, griūvant jai lūžo kairės kojos blauzdikaulis (t. 1, 1-5 b. l. );

2018 m. gegužės 14 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos nukentėjusiosios R. D. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 31 d. pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), susirinko svečiai švęsti naujų metų sutiktuvių. Apie 04.00 val. brolis A. buvo jau labai neblaivus, todėl paprašė jo eiti miegoti, paguldė į paruoštą jam lovą. Staiga į kambarį atėjo A., jis pamanė, kad jie geria alkoholį be jo, todėl pradėjo triukšmauti. Jis ieškojo batų, lyg ir norėjo vykti namo, vis šaukė, kad neranda batų. Tiek ji, tiek jo žmona L. ramino jį. Beraminant jį, būnant koridoriuje A. jai sudavė vieną smūgį į veidą, dėl to nukrito jos akiniai ant žemės, jie nuo to smūgio sulūžo. Tiksliai nepamena, kas vyko iškart po suduoto smūgio, atsimena tik, kad nuėjo į virtuvę, kur atsisėdo prie plautuvės. Atėjo ir L., kartu sėdėjo virtuvėje ir kalbėjosi. Taip joms besikalbant tarpduryje pamatė, kad stovi A.. Jis kiek pamena, prašė duoti jam išgerti alkoholio. Kažkuriuo metu jis pamatė po jos kėde butelį brendžio. Tai pamatęs, A. staigiai puolė pas ją, prieš tai sušukdamas „o brendis!“. Ji labai išsigando, kad jis vėl gali pulti ant jos, tada staigiai pati pagriebė butelį iš po kėdės ir paėmusi jį, puolė daužyti į plautuvę. Tai pamatęs A. stipriai ją nustūmė nuo plautuvės ir ji griuvo ant grindų. Iškart pajuto stiprų skausmą ir pradėjo dejuoti, sakydama „koja, koja, koja“. Pamatė, kad jos koja, tiksliau kairys kelias, staigiai pradėjo tinti. A. pradėjo sakyti, neva ji vaidina, kad skauda jai, kad kažkas įvyko. Netrukus į virtuvę pas ją atbėgo dukra S. su savo vyru A.. S. iškvietė GMP, o A. kiek žino ruošėsi vykti namo. Atvykus GMP, pasakė, kad nuvirto pati, nes netikėjo, kad tokią rimtą traumą patyrė, taip pat vis tikėjo, kad brolis atsiprašys už tai, ką padarė. Jokio konflikto su A. tą vakarą nebuvo, jis taip pasielgė dėl to, kad buvo neblaivus (t. 1, 25-26 b. l.);

2018 m. liepos 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu su priedais, kuriuose užfiksuota kaip nukentėjusioji R. D. parodo vietą koridoriuje, kur jai kaltinamasis sudavė delnu smūgį į skruostą, dėl ko nukrito ir sulūžo akiniai; vietą virtuvėje prie stalo, kur įvykio metu sėdėjo L. ir pati nukentėjusioji; vietą, kurioje stovėjo A. S. kai vyko žodinis konfliktas; vietą prie kriauklės, kur nukentėjusioji stovėjo ir daužė alkoholinio gėrimo butelį ir vietą, kur nukentėjusioji nugriuvo ir liko sėdėti iki atvažiavo GMP ( t. 1, 64-71 b. l.);

2018 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti R. D. pateikto garso įrašo duomenys ( t. 1 75-78 b. l.);

2018 m. sausio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos L. S. parodymais, kad kartu su vyru A. S. vyko pas jo seserį R. D. švesti Naujų metų sutikimo. Švenčiant Naujų metų sutikimą buvo vartojamas alkoholis. Sėdint prie stalo visą vakarą R. sutuoktinis ir jo brolis J. prisiminė senas nuoskaudas, kas ką skriaudė ir t.t., jos vyras A. tuo metu ramiai sėdėjo ir nesipyko su nei vienu baliaus dalyvių. Ji po kurio laiko nuėjo į tualetą ir būnant tualete girdėjo kaip A. pasakė, kad R. ir tu man gyvenimą sugriovei. Išėjusi iš tualeto pamatė, kad jos vyrui yra pradrėksta akis, o R. paraudęs kairys skruostas bei ant žemės buvo R. akiniai. Kas tarp jų įvyko nematė. Tada tarp jos vyro ir R. toliau vyko žodinis konfliktas, vyras ieškojo savo batų, nes ruošėsi eiti namo. Bandė raminti savo vyrą, nes jis buvo labai susinervinęs, buvo labai neblaivus. Labai bijojo, kad ko nors sau nepasidarytų, nedavė buto raktų, jis dar pamena buvo nuėjęs į savo mamos kambarį. A. išėjęs iš savo mamos kambario pamatė virtuvėje butelį ir norėjo jį pasiimti, bet tai pamačiusi ir supratusi, jog A. paims butelį, jį greičiau sugriebė R.. Kai R. paėmė butelį, ji pradėjo jį daužyti į kriauklę. Tuo metu A. stovėjo nuo R. apie 1 metrą. R. daužė butelį sėdėdama. Tas butelis labai sunkiai daužėsi, nepamena kokiu metu ji atsistojo ir sudaužė butelį. Tai pamatęs A. sušuko „Ką padarei, butelį sumušei!!!“. Ir A. priėjęs suėmė ją, tiksliai nepamena, bet lyg už pečių. Ir tada jie abu R. ir A. nugriuvo ant žemės. Po šio triukšmo staigiai į virtuvę atbėgo antrame aukšte gyvenanti R. dukra S. su savo vyru. Kai nugriuvo matė, jog šonu A. kairiu buvo užgriuvęs ant R. dešinės pusės. Tas griuvimas, kaip ir minėjo, vyko kartu jiems. Kai ji atkėlė A., R. liko ant žemės. Kadangi R. nebepajudino kojos, ir jos koja ištino, jos dukra S. iškvietė GMP, o ji po kurio laiko kartu su A. išėjo į lauką laukti taksi, kurį iškvietė S.. Nemano, kad jos vyras R. sužalojo specialiai, jai lūžo koja tik dėl nelaimingo atsitikimo, tai yra jiems kartu krentant ant žemės (t. 1 88-89 b. l. );

2018 m. birželio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklaustos L. S. parodymais, kad įvykio metu visi šventės dalyviai vartojo alkoholį, t. y. vyrai gėrė degtinę, o moterys gėrė degtinės kokteilius. Taigi yra netiesa, kad R. buvo blaivi įvykio metu, ji taip pat buvo neblaivi kaip ir visi kiti šventės dalyviai. Dėl R. sužalojimo paaiškino, kad kai R. daužė butelį, A. tuo metu, kol R. daužė butelį, buvo už stalo, ji buvo prie stalo, R. prie kriauklės. Tada A., kai R. sudaužė butelį, pro ją priėjo prie R.. Paėmė ją už pečių, dar eidamas prie jos pasakė „ką tu padarei“. Tada, kiek matė, ji stūmė jį nuo savęs, ir tuo metu jie abu nugriuvo ant žemės. A. kairiu šonu užgriuvo ant jos dešinio šono. Kadangi R. pradėjo šaukti „ ai koja“, ji staigiai padėjo A. atsistoti. Ar R.ir A. buvo susikibę griūnant negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai. A. tikrai tyčios neturėjo sužaloti, R. susižalojo netyčia nuvirtusi. Tai buvo tik nelaimingas atsitikimas (t. 1 94-95 b. l.);

2018 m. sausio 31 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto V. D. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 31 d. susirinko pas juos švęsti naujų metų sutikimo. Gražiai šventė, sėdėjo prie stalo, niekas nesipyko. Kažkuriuo tai metu jo brolis J. kažką pasakė, kad tarp jo ir kito jų brolio buvo kažkoks tai konfliktas. Jis liepė J. nebekalbėti apie jokius konfliktus ir toliau jie gražiai šventė. Apie 02.00 val. jis nuėjo miegoti, o visi kiti svečiai liko prie stalo. Miegodamas išgirdo kažkokį tai triukšmą, tada atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Atėjęs į virtuvės kambarį, pamatė, kad galva prie durų ant nugaros guli jo žmona. Ji verkė, aimanavo, sakė, kad skauda. Pamatė, kad veidas nesumuštas, tada R. pasakė, kad jai koją skauda. A. kiek matė buvo stipriai neblaivus, piktas ir agresyvus. Iškart atėjęs į virtuvę nesuprato kas čia įvyko, tik paskui žmona pasakė, kad ją pastūmė A., todėl ji virto ant žemės. Kadangi dukra iškvietė GMP, jo žmona buvo nugabenta į ligoninę. Kiek matė A. išvažiavo taksi automobiliu į savo namus. Žmona sakė, kad jai dar tą patį vakarą brolis sudavė smūgį į veidą, prieš tai, kai ji virto ir susižalojo virtuvėje. Nei to suduoto smūgio, nei to žmonos virtimo bei kivirčo su broliu jis nematė ir negirdėjo (t. 1 101-102 b. l.);

2018 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos R. D. parodymais, kad kartu su savo vyru J. atvyko pas vyro brolį V. į namus švęsti naujų metų. Po vidurnakčio, buvo apie 03.00 val. V.s nuėjo miegoti, o likusieji toliau šventė. Kadangi R. brolis buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, R. A. nuvedė miegoti į kambarį, kuris jam buvo paruoštas. Grįžus R., žiūrėjo televizorių. Jiems bežiūrint televizorių, staiga į kambarį įėjo visas įsiutęs A.ir pradėjo šūkauti. Pradėjo jį raminti, jis vis kartojo kad jie geria alkoholį be jo. Jis nuėjo į prieškambarį, kur pradėjo rengtis, ieškoti savo batų. Kartu paskui A. išėjo ir R. su L., ji su vyru liko kambaryje. Kas vyko prieškambaryje nematė, tačiau tik girdėjo, kaip ten triukšmavo A., o moterys vis prašė jo nusiraminti. Išgirdo garsą, būdingą pliaukštelėjimui, kaip kas nors būtų sudavęs ranka į kurią nors kūno vietą. Po to smūgio garso, pas juos į kambarį atėjo R., jos skruostas buvo paraudęs, taip pat ji pasakė, kad jai sulaužė A. akinius. Truputį pabuvusi su jais, R. grįžo pas A.. Jie abu jau buvo virtuvės kambaryje. Taip pat kartu su jais buvo ir A. žmona L.. Išgirdo kaip R. pasakė „tai pasiimk tą brendį ir gerk jį“, po to sekė daužymo garsas, paskui pasigirdo čaižus garsas, toks kaip į metalą būtų sudaužtas stiklas. Paskui sekė antras trenksmas, toks labai panašus kaip į stalą būtų trenkę. Tada dar išgirdo garsą, kaip kokio tai griuvimo. Tada išgirdo kaip R. suklykė, išsigandę jie staigiai visi nubėgo į virtuvę. Atbėgę pamatė, kad R. guli ant kairiojo šono prie virtuvinio, galva į miegamojo duris. A. tuo metu pradėjo labai mosikuoti rankomis, atrodė labai baisu. A. dar pamena, kad pasakė „Ko čia vaidini, artiste“. Kadangi R. labai skaudėjo koją, nusprendė kviesti GMP. Kaip buvo suduoti smūgiai R. nematė, taip pat nematė, kaip ji susižalojo koją (t. 1 108-110 b. l.);

2018 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto J. D. parodymais, kad kartu su žmona R. atvyko švęsti naujų metų pas jo brolį V.. Po vidurnakčio, buvo apie 03.00 val. V. nuėjo miegoti, o likusieji toliau šventė. Kadangi R. brolis buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, R. A. nuvedė miegoti į kambarį, kuris jam buvo paruoštas. Grįžus R., žiūrėjo televizorių. Jiems bežiūrint televizorių, staiga į kambarį įėjo visas įsiutęs A. ir pradėjo šūkauti. Pradėjo jį raminti, jis vis kartojo kad jie geria alkoholį be jo. Jis nuėjo į prieškambarį, kur pradėjo rengtis, ieškoti savo batų. Kartu paskui A. išėjo ir R. su L., ji su vyru liko kambaryje. Kas vyko prieškambaryje nematė, tačiau tik girdėjo, kaip ten triukšmavo A., o moterys vis prašė jo nusiraminti. Kaip buvo suduoti smūgiai R. ir kaip ji susižalojo koją nematė (t. 1 116-118 b. l.);

2018 m. gegužės 15 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos S. G. parodymais, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 02.30 val. kartu su sutuoktiniu A. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Žino, kad pas mamą, su kuria gyvena tame pačiame name, buvo svečių, jie šventė naujų metų sutiktuves. Kai grįžo, pas mamą neužėjo, nuėjo tiesiai į savo namus. Bemiegodama išgirdo bildesį, lyg durys bildėtų. Pirmą kartą į tai nekreipė dėmesio, kai tą bildesį vėl išgirdo, pasižadino savo vyrą ir paprašė, kad kartu nueitų pažiūrėti kas atsitiko. Kai atėjo pas mamą, iškart užėjo į virtuvę. Pamatė, kad mama guli ant grindų ir dejuoja, kad jai skauda koją. Taip pat virtuvėje dar buvo ir A. bei jo žmona L.. A. kažką šaukė, kad čia cirkas, neva jos mama vaidina. Jo akys buvo paklaikusios, jis buvo labai neblaivus. Matė, kad mamai labai skauda, todėl iš jos telefono iškvietė GMP. Prieš skambinant į greitąją pamatė, kad mamos telefone kažkas tai įrašinėjama. Tik vėliau sužinojo, kad mama įrašė telefonu visą tą konfliktą. Pas mamą laukė kol atvyks GMP, o A. iškvietė taksi. Kažkas iš svečių jai papasakojo, kad švenčiant naujuosius A. pradėjo konfliktuoti, triukšmauti, ir sakė, kad jos mamą A. pastūmė, dėl ko ši apvirto ir susilaužė koją. Kaip tai įvyko nematė ir paties konflikto negirdėjo (t. 1 123-124 b. l.);

2018 m. gegužės 16 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. G. parodymais, kad 2018 m. sausio 1 d. tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 02.30 val., kartu su žmona S. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su žmonos tėvais, kurie gyvena pirmame namo aukšte, o jie antrame. Grįžę nuėjo miegoti. Po kurio laiko jį pažadino žmona, pasakė, kad kažkas tranko lauke duris. Jie abu kartu nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Jokio triukšmo negirdėjo. Atėję pas žmonos tėvus, pamatė, kad virtuvės kambaryje ant grindų guli S. mama R. ir dejuoja, kad jai koją skauda. Taip pat virtuvės kambaryje matė ir A.. Jie kažką dar lyg ir barėsi su R.. Algis atrodė labai neblaivus, buvo paklaikusiomis akimis, agresyviai taip atrodė. Pamatęs jį tokį, paprašė A., kad išeitų, bandžė jį raminti, kalbėtis su juo. Kadangi R. vis dejavo dėl kojos skausmo, tai jo žmona S. iškvietė GMP. Suprato tik tiek, kad buvo konfliktas tarp A. ir R.. Kas tiksliai įvyko nežino, pats nebuvo ir nematė, kaip buvo sužalota jo uošvienė R. (t. 1 129-130 b. l.);

nukentėjusiosios R. D. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės kopija, kurioje užfiksuota, kad R. D. nurodė paslydusi virtuvėje ant grindų, jaučia kelio skausmą ( t. 1, 143-145 b. l.);

2018 m. sausio 1 d. paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape užfiksuotais duomenimis, kad R. D. atvyko su GMP, trauma įvyko buityje, netyčia, paslydus namie nugriuvo, diagnozuotas kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio ir girnelės lūžis (t. 1 146-147 b. l.);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 693/2018 (03), kad R. D. patyrė kairio blauzdikaulio šoninio krumplio skeveldrinį intrasąnarinį impresinį lūžį; sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, būdingas netiesioginei traumai, gavosi griūnant; padarytas kairio blauzdikaulio šoninio krumplio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą; lūžis gavosi nuo vieno poveikio, kitų sužalojimų pateiktuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota (t. 1 131-132 b. l.);

2018 m. birželio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedu, t.y. A. S. fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas įdrėskimas ties kaire akimi (t. 2 75-76 b. l.);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu Nr. EG 1759/2018 (03), kuriame pateikta išvada, kad R. D. 2018 m. sausio 1 d. padarytas kairio blauzdikaulio šoninio krumplio skeveldrinis intrasąnarinis impresinis lūžis, dėl sužalojimo išsivystė kelio sąnario kontraktūra, todėl liko žymiai riboti kelio sąnąrio judesiai, kas pagal sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 94.2 straipsnį atitinka 20 proc. bendrojo darbingumo netekimą – tai rodo, kad R. D. prarado nedidelę dalį bendrojo darbingumo, todėl sužalojimo pasekmės priskirtinos nesunkiam sveikatos sutrikdymui. R. D. patirtas kairio blauzdikaulio šoninio krumplio skeveldrinis impresinis lūžis būdingas netiesioginei traumai, gavosi griūnant. Toks lūžis gali atsirasti krentant ant per kelio sąnarį ištiestos kairės kojos, blauzdai esant abdukcijos padėtyje, bet toks traumos mechanizmas byloje nenurodomas. Antras galimas lūžio padarymo būdas: nukentėjusiajai griūnant ant dešiniojo šono, ant jos kairiojo šono užgriuvęs kaltinamasis traumavo kairę blauzdą. Trečias galimas lūžio padarymo būdas: griūdama ant šono nukentėjusioji kairės kojos šoniniu paviršiumi atsitrenkia į buką aplinkos daiktą. Nustatytas lūžis įmanomas griūnant be pašalinės jėgos, bet labiau būdingas esant pašalinės jėgos poveikiui. R. D. blauzdikaulio šoninio krumplio lūžis galėjo atsirasti tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo, tiek liudytojo L. S. teisiamojo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis – labiau tikėtinos liudytojos L. S. nurodytos aplinkybės (t. 2 168-171 b. l.);

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Kaltinamasis A. S. pripažino, kad smogė delnu seseriai R. D. per veidą, dėl ko nukrito ir sulūžo jos akiniai ir tas veiksmas jai galėjo sukelti fizinį skausmą, tačiau teigė tai padaręs gindamasis nuo to, kad sesuo jam drėskė per veidą.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).

Kaltinamasis A. S. teigė, kad nukentėjusioji jam drėskė per veidą ir dėl to jis smogė jai delnu, o nukentėjusioji teigė, jog galėjo jam drėkstelėti per veidą po, to kai jis jai smogė, tačiau to nepamena. Liudytoja L. S. patvirtino, kad kaltinamajam buvo pradrėksta akis, o nukentėjusiosios kairys skruostas buvo paraudęs, akiniai nukritę ant žemės, tačiau paties įvykio, jo eiliškumo nematė. Kiti liudytojai nurodė sužalojimų ant A. S. veido nematę. Kaltinamojo pateiktoje jo paties fotonuotraukoje matyti įbrėžimas po kaire akimi, tačiau fotonuotrauka pateikta 2018 m. birželio 7 d., ir iš jos negalima nustatyti, kada ji buvo padaryta. Kaltinamojo versiją, kad nukentėjusioji jam galėjo drėksti per veidą iki jis jai smogė patvirtina tik nukentėjusiosios pateiktas garso įrašas, kuriame girdėti kaip kaltinamasis pradeda šaukti, kad ji (nukentėjusioji) ir vėl jam veidą drasko kaip praėjusį kartą (įrašo 4.19 min.), tada girdisi kaip nukentėjusioji jam liepia eiti šalin, girdisi pliaukštelėjimas bei nukentėjusiosios aimana (įrašo 4.22 min.).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad egzistuoja BK 138 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, dėl kurių kilo numatytos pasekmės, tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).