Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-08 · Civilinė byla Nr. 2A-896-340/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-08
Bylos Nr.
2A-896-340/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-05992-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė (pran.), Jelena Šiškina, Vytautas Zelianka
Atsakovas
V. J.
Ieškovas
„Swedbank lizingas“
Trečiasis asmuo
V. J., UAB „Hanse trailer“
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-896-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05992-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovams V. J. komercinei firmai, V. J., tretieji asmenys V. J., UAB „Hanse trailer“ dėl palūkanų, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų 11740,43 Lt nuostolių, 5616,61 Lt papildomų išlaidų, 1529,10 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai bei 567 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad pagal su atsakovu V. J. komercine firma 2008-03-27 sudarytą lizingo sutartį pastarasis nuolat vėluodavo mokėti įmokas pagal sutartį. 2008-03-27 su atsakovu V. J. buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovas V. J. įsipareigojo įvykdyti atsakovo V. J. komercinės firmos neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartį. Atsakovui V. J. komercinei firmai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartį, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3 p. bei CK 6.574 str. ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovų: nuostolį iš turto pardavimo tretiesiems asmenims - 11740,43 Lt. Lt; palūkanų įmokų už visą pagal įmokų grafiką likusį laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos, t. y. 1529,10 Lt; 5616,61 Lt dydžio patirtų papildomų išlaidų; procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimais su ieškiniu nesutiko. Atsakovas V. J. komercinė firma nurodė, kad susidarius visuotinai sunkiai ekonominei situacijai negalėjo vykdyti sutarties laikantis mokėjimų grafiko. Teigė, kad atsakovas V. J. komercinė firma, grąžinusi puspriekabę ieškovui, jokių nuostolių jai nepadarė, priešingai, sumokėjo didžiąją dalį automobilio vertės ir grąžino ieškovei puspriekabę, kurios vertė didesnė, nei likusi nesumokėta lizingo sutartimi nustatyta suma. Atsakovas V. J. nurodė, kad jis laidavimo sutartį pasirašė verčiamas susiklosčiusių aplinkybių, suklydimo įtakoje.

Trečiasis asmuo V. J. atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu dalyje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš jos sutuoktinio laidavimo sutarties pagrindu. Teigė, jog laidavimo sutartis sudaryta neteisėtai, nežinant laiduotojo sutuoktinei ir nesant jos sutikimo. Nurodė, jog laidavimo sutartis yra niekinė.

Trečiasis asmuo UAB „Hanse Trailer“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko bei prašė jį tenkinti ieškovo nurodytais motyvais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-14 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad atsakovas savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartį vykdė netinkamai – vėlavo mokėti mėnesines įmokas, susidarė įmokų įsiskolinimas, todėl pagal lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2-11.3 p. ieškovas 2009-10-05 raštu ragino sumokėti susidariusį 2107,82 Lt įsiskolinimą ir įspėjo atsakovą V. J. komercinę firmą, kad šio reikalavimo neįvykdžius sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsakovui V. J. komercinei firmai ir toliau nevykdant įsipareigojimų lizingo sutartis vienašališkai buvo nutraukta. Teismas nustatė, kad atsakovai lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo neginčijo. Po lizingo sutarties nutraukimo, 2009-12-08 V. J. komercinė firma padengė visų įmokų įsiskolinimą, permokėdama 121,58 Lt, o lizinguojamą turtą ieškovui grąžino tik tai 2010-02-26. Kadangi byloje buvo nustatyta, kad ieškovas patyrė nuostolį iš turto pardavimo, teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti tokių nuostolių atlyginimo. Teismas atmetė atsakovų teiginį, jog po lizingo sutarties nutraukimo buvo sumokėtos visų įmokų skolos pagal įmokų grafikus ir ieškovui jokių nuostolių nebuvo padaryta, nes sprendė, kad sudarydamas lizingo sutartį V. J. komercinė firma prisiėmė riziką, jog netinkamo jos vykdymo atveju kils sutartyje nustatytos pasekmės, t.y atsakovas buvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką. Teismas pažymėjo, kad įrodymų dėl to, kad lizinguojamas turtas parduotas trečiajam asmeniui UAB „Hanse trailer“ per žemą kainą byloje nesurinkta. Aplinkybių, dėl kurių galima būtų konstatuoti, kad ieškovas pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą, teismas taip pat nenustatė. Teismas sprendė, kad atsakovo V. J. komercinės firmos bei trečiojo asmens V. J. teiginys, kad atsakovo V. J. laidavimas baigėsi, nes nutraukius sutartį visas prievoles pagal lizingo sutartį - įmokų mokėjimą įvykdė, atmestinas. Sprendė, kad laidavimas galioja iki tol, kol bus įvykdyta pagrindinė prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Teismas pagal CK 6.574 str. bei lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.1.1., 11.2.3. p. priteisė 1529,10 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, taip pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl patirtų papildomų išlaidų priteisimo – 5616, 61 Lt sumai, kurią sudarė išlaidos už turto suradimą, nes turtas lizingo bendrovei nebuvo pristatytas nurodytu laiku, jo buvo ieškota, jis surastas Klaipėdoje, o atsakovai jo į Vilnių netransportavo bei išlaidos už turto pardavimą; nuostolį iš turto pardavimo - 11740,43 Lt; 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 567 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti jo patirtas išlaidas, susijusias su transporto priemonės grąžinimu ieškovui. Teigia, jog nurodytos ieškovo išlaidos yra patirtos dėl nebendradarbiavimo su apeliantu. Pažymi, jog ginčo turto neslėpė ir būtų pristatęs į ieškovo nurodytą vietą, jeigu tik šis būtų pareikalavęs. Apelianto manymu, reikalavimas atlyginti nepagrįstas išlaidas yra prieštaraujantis materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms kito asmens reikalų tvarkymą. Taip pat nurodo, kad nei jis, nei atsakovas V. J. komercinė firma sutartimis neprisiėmė prievolės atlyginti ieškovui nuostolius, susidariusius dėl transporto priemonės likutinės vertės ir rinkos vertės. Teigia, kad ieškovas transporto priemonę realizavo akivaizdžiai ženkliai sumažindamas realizavimo kainą. Nurodo, jog teismui pateikta internetinio tinklapio, kuriame matyti, kad tuo metu, kai ieškovas realizavo turtą, jo rinkos kaina buvo tris keturis kartus didesnė už ieškovo pasirinktą realizavimo kainą. Apelianto manymu, tokie ieškovo veiksmai vertinti kaip ieškovo veikimas laisva valia, savo rizika ir savo sąskaita, todėl tai nesukelia atsakovų civilinės atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas nesiverčia turto paieška, transportavimu, jo pardavimu, todėl tais atvejais, kai po sutarčių nutraukimo su klientas pats turto negrąžina, lizingo bendrovė dėl turto paieškos ir transportavimo kreipiasi į įmones, užsiimančias šia veikla ir už suteiktas paslaugas jiems sumokamas atlyginimas. Pažymi, kad pranešime dėl vienašališko sutarties nutraukimo buvo nurodyta iki kada ir kur reikia pristatyti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Klientas šio įpareigojimo nevykdė, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į bendrovę – užsiimančia turto paieška. Patirtas papildomas išlaidas ieškovas pagrindė pateiktomis sąskaitomis – faktūromis, bei susitarimais su paslaugų tiekėjais. Nesutinka su apelianto pozicija, jog atsakovai sutartimi neprisiėmė prievolės atlyginti nuostolius, susidariusius dėl turto pardavimo. Nurodo, jog tais atvejais, kai pardavus turtą gautos kainos ir kliento sumokėtų įmokų suma būna mažesnė nei lizingo sutartyje nurodyta turto vertė, ieškovas patiria nuostolį, kurį remiantis CK 6. 574 str. bei sutarčių pagrindu turi teisę reikalauti atlyginti. Pažymi, jog turtas buvo parduotas už rinkos kainą ir ieškovas kaip verslininkas yra suinteresuotas turtą parduoti kuo didesne kaina. Nurodo, kad turto kainai įtakos turėjo ir turto nusidėvėjimas, ekonominė situacija rinkoje. Atsakovas, teigdamas, jog turtas buvo parduotas gerokai žemesne nei rinkos kaina, privalėjo pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus, t.y. įrodymus, jog ieškovas turėjo galimybę turtą parduoti brangiau. Teigia, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, jog byloje turėjo būti taikomos ir teisės normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą, nes ieškovas netvarkė jokių atsakovų reikalų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė teismų praktikos nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 185, 263 str.).

Apeliantas ginčija teismo sprendimą dviem aspektais: apelianto manymu, ieškovas nepagrįstai pareikalavo atlygtini jo patirtus nuostolius, susijusius su transporto priemonės grąžiniu ieškovui - konteinerinės priekabos suradimu ir transportavimu iš Klaipėdos į Vilnių (1500 Lt už turto paiešką, 3 907,70 Lt už transportavimą ir 2088,91 Lt už turto pardavimą) Apelianto vertinimu teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes; iš tikrųjų apeliantas turto neslėpė ir turėjo galimybę pristatyti priekabą į ieškovo nurodytą vietą, jeigu ieškovas būtų tokią vietą nurodęs. Tačiau bylos medžiaga paneigia apelianto teiginius apie ieškovo vengimą bendradarbiauti po lizingo sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovai lizingo sutarties nutraukimo neginčijo. 2009-11-16 raštu ieškovas pranešė atsakovui - V. J. komercinei firmai apie lizingo sutarties nutraukimą; kartu nurodė nedelsiant nutraukti turto eksploataciją ir perduoti priekabą ne vėliau kaip 2009 m. lapkričio 23 d. ieškovo įgaliotam atstovui UAB „Hanze trailer“ adresu Kirtimų g.11A, Vilnius (t.1,b.l. 17). Turtas buvo grąžintas - perduotas lizingo davėjo įgaliotam asmeniui 2010-02-26 (t.1, b.l. 46). UAB „Baltijos inkaso“ paslaugų atlikimo akte nurodyta, po lizingo sutarties nutraukimo puspriekabė buvo atsakovo eksploatuojama užsienyje (t. 1, b.l. 80). Taigi byloje surinkti įrodymai visiškai paneigia apelianto argumentą apie ieškovo vengimą bendradarbiauti, perduodant turtą po sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo V. J. komercinės firmos savininkas ir laiduotojas V. J. yra tas pats asmuo, teismas pagrįstai laikė, kad atsakovui po lizingo sutarties nutraukimo buvo tinkamai pasiūlyta grąžinti turtą lizingo davėjo įgaliotam asmeniui, nurodyta grąžinimo datą ir vietą. Atsakovui neįvykdžius šio teisėto reikalavimo, ieškovas pagrįstai pats organizavo turto paiešką ir gabenimą iš Klaipėdos į Vilnių; turto paieškos ir transportavimo nuostoliai teismo buvo pagrįstai priteistos iš abiejų atsakovų.

Kitas apeliacinio skundo argumentas - teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo (laiduotojo) nuostolius iš turto pardavimo. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog nei atsakovė V. J. komercinė firma lizingo sutartimi, nei laiduotojas V. J. neprisiėmė prievolės atlyginti ieškovui nuostolius, susidariusius dėl transporto prievolės likutinės vertės ir rinkos vertės skirtumo.

CK 6.574 str. aptarta lizingo sutarties nutraukimo tvarka ir pasekmės; pagal šią teisės normą, kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo davėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Analogiškos nuostatos įtvirtintos šalių lizingo sutartyje.

Apeliantas teigdamas, kad jis kaip lizingo gavėjas ir laiduotojas, gražinęs daiktą po sutarties nutraukimo, neturi prievolės mokėti skirtumo tarp daikto neišpirktos likutinės vertės ir jo pardavimo kainos, neatsižvelgia į tai, kad realiai grąžinamo lizinguojamojo turto vertė mažėja; t. y. aplinkybė, ar grąžinamo turto verte būtų padengiamos visos lizingo davėjo turto įsigijimo išlaidos, priklauso nuo likusios nesumokėtos turto vertės dengimo mokėjimų sumos ir sumažėjusios lizinguojamo turto vertės santykio sutarties nutraukimo momentu. Lizingo sutartimi šalys susitarė, kad neišpirkta turto vertė sudaro 44 817,34 Lt; kartu su palūkanomis atsakovas įsipareigojo sumokėti pagal finansinio lizingo sutartį 49 485,83 Lt (t.1, b.l. 6). Sutarties nutraukimo momentu liko neišpirkta 11 862,10 Lt turto vertė, taigi pagal CK 6.574 str. ir šalių lizingo sutarties nuostatas lizingo davėjas turi teisę atgauti šią neišpirktą vertę iš atsakovų. Turto pardavimo atveju skirtumas tarp neišpirktos vertės ir turto pardavimo kainos sudaro ieškovo nuostolį, kurį jis pagrįstai pareikalavo priteisti iš atsakovų.

Atmetamas skundo argumentas, kad ieškovas realizavo turtą netinkamai, ženklai sumažindamas realizavimo kainą. Pažymėtina, kad puspriekabė buvo atsakovo eksploatuojama nuo 2008 m., grąžinta su akivaizdžiais trūkumais (priėmimo-perdavimo aktas, t.1 b.l.46), buvo keičiamos padangos. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra jokių įrodymų dėl to, kad lizinguojamas turtas buvo parduotas už per žemą kainą. Byloje nėra apeliaciniame skunde paminėtos internetinio tinklalapio kopijos, be to skelbimai internete - pasiūlymai pirkti analogišką turtą už tam tikrą kainą neįrodo konkretaus turto rinkos kainos.

Atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas, apelianto teiginys kad ieškovo ir atsakovų santykiams taikytinos normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą, nes ieškovas nebendradarbiaudamas, pardavęs turtą už laisvai pasirinktą kainą, veikė savo riziką ir tokie ieškovo veiksmai nesukelia atsakovams civilinės atsakomybės. Ieškovo ir atsakovo santykiai kyla iš finansinio lizingo ir laidavimo sutarčių, ginčas byloje kilo dėl finansinio lizingo sutarties nutraukimo pasekmių ir laiduotojo atsakomybės. Ieškovas neturėjo pareigos pasiūlyti atsakovui pirkti turtą už rinkos kainą, nes tai prieštarautų šalių teisinių santykių esmei dėl jau aptartų motyvų.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai J.ŠiškinaV. Zelianka