- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 1-1804-865/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-6-1-00036-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- D.K.
- Kategorijos
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Arūno Stankevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,
D.K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. laikotarpiu nuo 2011-01-07 iki 2012-12-30 vykdantis pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos pažymą individualią veiklą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:
laikotarpiu nuo 2011-01-07 iki 2013-12-30 veikdamas pagal įsigytus verslo liudijimus Nr. QG144539-3, Nr. WF350557-2 ir WF350557-2 su teise vykdyti prekybą turgavietėse, su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba bei pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 085543 su teise vykdyti drabužių ir avalynės didmeninę prekybą, vykdydamas prekybą Gariūnų turgavietėje, Gariūnų g. 68 ir 70, Vilniuje, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 2002-12-24 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr.415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos (galiojusios nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) bei 2011-04-22 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr.1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos,“ taisyklių (galiojančių nuo 2011-05-01) bei 2003-02-17 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 „D. G., besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“, nuostatomis, privalėdamas tvarkyti savo, kaip asmens pagal verslo liudijimus ir individualios veiklos vykdymo pažymą vykdančio individualią veiklą buhalterinę apskaitą, turėdamas išankstinį tikslą, nuslepiant realias savo pajamas ir išlaidas, iškraipyti tikruosius savo ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, žinodamas, kad įsigyjant prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų, pasinaudojant asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, valdoma Latvijos įmone SIA „Damvil“ bei asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir kitų asmenų valdoma UAB „Sunrise LT“, jų įsigijimas bus apiformintas tikrovę neatitinkančiais šių įmonių vardu išrašytais dokumentais, nuslepiant tikrą prekių vertę, o vėliau, parduodant tas prekes, dalis iš to gautų pajamų nebus fiksuojama jokiais apskaitos dokumentais, suvokdamas tokios savo veiklos padarinius ir numanydamas, kad dėl šios veiklos nebus galima iš dalies nustatyti jo paties veiklos rezultatų, susitarė dėl tokių prekių įsigijimų su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Toliau įgyvendinant savo nusikalstamą sumanymą, pagal šiuos abipusius susitarimus D. K. laikotarpiu nuo 2011-01-07 iki 2012-12-30 užsisakė prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų, asmenims, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, organizavus šių prekių atvežimą į Lietuvą ir jų pateikimą D. K. pagal tikrovę neatitinkančius minėtų įmonių dokumentus, nurodant juose ne mažiau negu 3 kartus mažesnes prekių kainas, negu buvo iš tikrųjų, pastarasis (D. K.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostata „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys", būdamas atsakingas už jo pasirašomų dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, įsigydamas šias prekes per UAB „Sunrise LT“ bei Latvijos įmonę SIA „Damvil“, ir žinodamas, kad prekės įsigyjamos pagal tikrovę neatitinkančius įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta ne mažiau negu 3 kartus mažesnė prekių kaina, negu reali jų vertė, tuo pačiu, suprasdamas, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys apie minėtas ūkines-finansines operacijas neatitinka tikrovės, tyčia pasirašė ir vykdydamas prekybą panaudojo asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, įformintus ir jam pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius tikrovę neatitinkančius dokumentus: UAB „Sunrise LT“ PVM sąskaitas-faktūras 2011-01-07 SUN Nr. 0000572, 2011-02-04 SUN Nr. 0000613, 2011-03-04 SUN Nr. 0000680, 2011-04-05 SUN Nr. 0000832, 2011-05-25 SUN Nr. 0001015, 2011-07-07 SUN Nr. 0001131, 2011-07-29 SUN Nr. 0001218, 2011-08-26 SUN Nr. 0001374, 2011-08-31 SUN Nr. 0001417, 2011-09-23 SUN Nr. 0001508, ir kasos pajamų orderius 2011-01-11 SNR Nr. 0000571, 2011-02-04 SNR Nr. 0000612, 2011-03-04 SNR Nr. 0000679, 2011-04-05 SNR Nr. 0000831, 2011-05-25 SNRNr.0001015, 2011-07-07 SNR Nr. 0001131, 2011-07-29 SNR Nr. 0001218, 2011-08-26 SNR Nr. 0001374, 2011-08-31 SNR Nr. 0000571, 2011-09-23 SNR Nr. 0001508 bei Latvijos įmonės SIA „Damvil“ PVM sąskaitą-faktūrą 2011-11-15 DAM Nr. 186/2011, už 13216,38 Lt sumą, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, parduotų prekių vertę, ir tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius UAB „Sunrise LT“ bei Latvijos įmonės SIA „Damvil“ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių kainos yra ženkliai (ne mažiau negu 3 kartus) mažesnės negu faktinės, po ko, vykdydamas prekybą, nuo 2012-05-01 nefiksavo prekybos metu patirtų prekių įsigijimo išlaidų bei gautų pajamų savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnale, ir tuo pažeidė 2002-12-24 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo" tvarkos 2 p. nuostatas, kad „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“, bei 2011-04-22 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių" 2 p. nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurio forma pateikta taisyklių priede“, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale įrašė neteisingus duomenis apie savo išlaidas ir pajamas, dėl to pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos pažymą individualią veiklą vykdančio D. K. buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai apskaitytos įvykusios su prekių pirkimu-pardavimu susijusios ūkinės - finansinės operacijos bei iškraipyta tikroji pastarojo ūkinė-finansinė būklė bei duomenys apie jo veiklą. Dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos pažymą vykdžiusio D. K. veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio už 2011 - 2012 metus.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prekes (įvairių rūšių kelnes) pagal dokumentus su nurodytomis sumažintomis kainomis iš Kinijos pirko per UAB „S. LT" ir per Latvijos įmone „D." ir jas vėliau parduodavo Gariūnų turgavietėje. Iš pradžių šias prekes pirkdavo per UAB „S. LT". Dėl prekių pirkimo ir atvežimo per UAB „S. LT" jam teko bendrauti tik su dviem asmenims: su senu pažįstamu S. K., kurį vadino S., ir V. S., su kuriuo susipažino tik tada, kai pradėjo pirkti prekes per UAB „S. LT". Su jokiais kitais UAB „S. LT" darbuotojais ar atstovais bendrauti neteko. Apskritai apie UAB „S. LT", jos veiklą ir jos darbuotojus nieko pasakyti negali, nes nieko nežino. Jam net ne karto neteko lankytis šios įmonės biure (jeigu toks iš viso buvo). Visas jo bendravimas su minėtais dviem šios įmonės atstovais vykdavo Gariūnų turgavietėje arba per pokalbius telefonu. Kiekvienas prekių pirkimas per UAB „S. LT" buvo įforminimas dokumentais, tačiau visuose tuose dokumentuose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie D. K. per šią įmonę perkamų ir atvežamų prekių kainas. Dėl sumažintų prekių kainų įrašymo į UAB „S. LT" prekių pirkimo-pardavimo ir apmokėjimo dokumentus, nei su S. K., nei su V. S., atstovavusiais UAB „S. LT", jis nesitarė. Tokios sumažintos kainos buvo įrašytos vienašališkai UAB „S. LT" atstovų sprendimu, tačiau kieno būtent, nežino. Tuo metu kitų prekių įsigijimo pagal dokumentus šaltinių D. K. neturėjo, todėl sutiko su tokia prekių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimo tvarka. Iš kitų Gariūnų prekeivių kalbų žinojo, kad jokių kitų teisingų dokumentų jam ir kiti prekių tiekėjai neišrašytų. Dar blogiau, dauguma tiekėjų iš viso neduotų jokių dokumentų. Kiek iš viso kartų pirko ir iš Kinijos atsivežė prekes per UAB „S. LT" D. K. sunku pasakyti, nes šiai dienai neprisimena, tačiau visi tie pirkimai yra užfiksuoti pirkimo-pardavimo dokumentais. Prekes per UAB „S. LT" pirkdavo ir atsiveždavo 2010-2011 metais, tačiau tikslaus laikotarpio nepamena. Su UAB „S. LT" susidūrė atsitiktinai per S. K., kuris, kiek suprato, dirbo toje įmonėje, tačiau kokiose tiksliai pareigose, nežino. S. K. senas pažįstamas. Kai vienu metu iš kitų Gariūnų prekeivių kalbų sužinojo, kad pastarasis su kažkokia įmone, kurios pavadinimo tada dar nežinojo, dirba kaip prekių tiekėjas Gariūnų prekeiviams, kreipėsi į jį, kaip į savo pažįstamą dėl prekių pirkimo ir atvežimo per jį ir jo įmonę. Pastarasis pažadėjo, kad visi prekių pirkimo-pardavimo dokumentai bus įforminti, tačiau nieko neminėjo, kad juose bus įrašyti neteisingi duomenys apie prekių kainas. Apie tai, kad UAB „S. LT" vardu įformintuose prekių pirkimo-pardavimo dokumentuose įrašytos nežinę dėl ko sumažintos D. K. parduotų ir atvežtų prekių kainos, jis sužinojo tik tada, kai pirmą kartą gavo iš S. K. tokius dokumentus. Žinodamas, kad kitokių dokumentų niekas neišrašys, nematydamas kitos išeities, D. K. susitaikė su tokių neteisingų dokumentų įforminimu ir tolimesnių prekių pirkimu ir atvežimu per UAB „S. LT". Taigi, jam ir S. K. susitarus, kad per jo atstovaujamą įmonę pirks ir veš prekes iš Kinijos, toliau pirmu laiku prekių asortimentą D. K. išrinkdavo iš S. K. siūlomų prekių. Tačiau vėliau, pats nuskridęs į Kiniją ir susipažinęs su kai kuriais kinų prekeiviais Pekine, prekių asortimentą D. K. išsirinkdavo iš įvairių kiniškų internetinių puslapių ir tiesiogiai pats telefonu arba el.paštu kontaktuodamas su kinais. Kai prekes išsirinkdavo pats tiesiogiai bendraudamas su kinais, užsakęs iš jų prekes dar iki prekių atvežimo sumokėdavo kiniečiams tam tikrų dydžių avansus už prekes. Kai pats būdavo Kinijoje, tai tuos avansus pats tiesiogiai perduodavo grynais kinams, o jeigu bendraudavo su kinais nuotoliniu būdu, tai pinigus tokiems avansams jis persiųsdavo į Kiniją per vieną savo pažįstamą vardu Linas, kurio pavardės ir kitų duomenų nežino, o jokių jo kontaktų išsaugojęs neturi. Pastarajam perduodavo pinigus abipusio pasitikėjimo pagrindu be jokių dokumentų ar raštelių įforminimo. Kokiu būdu ir kokiais kanalais pastarasis persiųsdavo ar pervesdavo tuos pinigus prekių pardavėjams Kinijoje, nežino, nesidomėjo. Iš kinų prekeivių žinodavo, kad pinigus jie gaudavo ir D. K. to užtekdavo. Kai avansus mokėdavo pats Kinijoje, jokie mokėjimus patvirtinantys dokumentai taip pat įforminami nebuvo. Vidutiniškai vieno avanso suma būdavo apie 1000 JAV dolerių. Apie per savo tiesioginį bendravimą su kinais užsakytas prekes jis informuodavo S. K., o šis jau organizuodavo tų prekių atvežimą į Lietuvą. Kokiu būdu, per kokius asmenis ar įmones S. K. su savo UAB „S. LT" organizuodavo prekių atvežimą man į Lietuvą, D. K. nežino, nesidomėjo. Jam tik buvo svarbu, kad jo buvo atvežamos. Apie tai, kad prekės atvežtos į Lietuvą, jį informuodavo S. K.. Toliau prekes jam į Gariūnų turgavietę arba prie jo namų atveždavo V. S.. „Baulai", kuriuose buvo supakuotos D. K. skirtos prekės, būdavo pažymėti jam asmeniškai priskirtu numeriu 142. V. S., kiek prisimena, kartu su prekėmis atveždavo ir krovinio važtaraščius, kuriuos D. K., kaip pirkėjas pasirašydavo ir jam gi grąžindavo. Krovinio važtaraščiuose buvo nurodyti tik prekių kiekiai. Šie duomenys atitikdavo realiai atvežtam prekių kiekiui. Jokių kitų UAB „S. LT" dokumentų V. S. neatveždavo. Kitus dokumentus, t.y. UAB „S. LT" PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius vėliau pats Gariūnų turgavietėje D. K. perduodavo S. K.. Šiuose dokumentuose prekių kiekiai atitikdavo tikrovę, tačiau prekių kainos buvo sumažintos palyginus su realiomis prekių kainomis maždaug 3-4 kartus. Pvz., jeigu D. K. perkamų kelnių realios kainos būdavo 6-7 Lt, tai jų kaina UAB „S. LT" dokumentuose buvo nurodoma apie 2-3 Lt. Jokių pinigų, nurodytų UAB „S. LT" kasos pajamų orderiuose D. K. už prekes nei S. K., nei kitiems šios įmonės atstovams nemokėjo. Kaip sakė, iki prekių pristatymo jis sumokėdavo Kinijos prekeiviams avansus ir tai darė ne per S. K. ar jo atstovaujamą įmonę. Tas pats būdavo ir su likusiais pinigais už prekes. UAB „S. LT" jokių pinigų už prekes nemokėjo. S. K. sumokėdavo grynais tik pinigus už prekių atvežimus. Mokėdavo jam maždaug po 3 JAV dolerius už vieną prekių kilogramą. Per vieną kartą už vieną prekių atvežimą mokėjimai S. K. svyruodavo maždaug nuo 100 iki 500 JAV dolerių. Už prekes ir už prekių atvežimą mokamos pinigų sumos neatitikdavo UAB „S. LT" dokumentuose nurodytas sumas. Šie dokumentai pilnai jau buvo užpildyti bei pasirašyti iš UAB „S. LT" pusės S. K. ir kitų D. K. nežinomų UAB „S. LT" darbuotojų. Jis kaip „pirkėjas“ pasirašydavo tuos neteisingus UAB „S. LT" dokumentus, palikdamas po vieną šių dokumentų egzempliorių sau, o kitus egzempliorius grąžindamas S. K.. Pasirašydamas tokius dokumentus, kuriuose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie prekių kainas, suprato, kad pasielgia neteisingai, tačiau kitos išeities neturėjo, bijodamas prarasti UAB „S. LT", kaip prekių tiekėją. Toliau po UAB „S. Lt" prekes pirko per SIA „D." (tačiau tai buvo tik vieną kartą). Užsakyti šių prekių jis pats buvo nuvykęs į Kiniją. Prekes tuomet užsisakė pas pažįstamą kinietį (vardo ir pavardės neprisimena). Už prekes jam grynais pinigais sumokėjo apie 40 procentų prekių vertės, kažkur apie 1500 USD. Sumokėjus pinigus iš pardavėjo jokių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų ir prekės įsigijimo dokumentų negavo. Iš minėto kiniečio sužinojo, kad jo užsakytos prekės bus pristatytos į kažkokį sandėlį Kinijoje, o vėliau bus atvežtos į Vilnių. Kaip sužinojo, grįžęs į Lietuvą, iš kitų Gariūnų prekeivių, kad prekių pervežimą organizuos iš matymo pažįstamas I. B., kurio jis pats asmeniškai kelis kartus klausdavo, kada atvyks prekės. Apie jo užsakytų prekių atvykimą į Vilnių D. K. informavo būtent I. B.. Pačias prekes vėliau prie D. K. namų pristatė nepažįstamas vairuotojas. Atsiimdamas prekes tam vairuotojui sumokėjo likusią pinigų sumą grynais už prekes. Po ko, jis man perdavė SIA „D." vardu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Pagal minėtą sąskaitą-faktūrą yra nurodyta, kad D. K. įsigijo Kinijoje užsakytas prekes, tačiau šioje sąskaitoje nurodyta kaina yra apie 40 procentų mažesnė negu reali tų prekių kaina. Dėl anksčiau nurodytų savo veiksmų, kuomet įsigijo prekes pagal tikrovę neatitinkančius UAB „S. LT" ir SIA „D." dokumentus ir toliau juos naudojo savo prekyboje, D. K. nuoširdžiai gailėjosi (t.1, b.l. 90-99,103-104).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis I. B. parodė, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. vasario mėnesio imtinai jis nelegaliai, t. y. nebūdamas SIA „D." darbuotoju, niekur neįregistravęs vykdytos savarankiškos veiklos ir nedeklaruodamas iš šios veiklos gautų pajamų, vežiojo ir pardavinėjo Latvijos įmonės SIA „D.", kartu su kintiečiais Kinijoje pagamintas prekes Gariūnų turgavietės prekybininkams. Minėtos prekės Gariūnų turgavietės prekeiviams buvo parduodamos pagal tikrovę neatitinkančius pirkimo-pardavimo dokumentus, kuriuose parduodamų prekių kaina buvo nurodyta mažesnė už realią kainą, už kurią prekės buvo parduodamos Gariūnų turgavietės prekeiviams. Vienas iš Gariūnų turgavietės prekeivių, pirkusių iš jo minėtas prekes, buvo ir D. K. (t.1, b. L 13-15).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos specialisto išvada Nr. (4.65)-86-41 nustatyta, kad D. K. laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-30 vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimus, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas, nes veikloje panaudojo juridinės galios neturinčias UAB „S. LT" (kodas (duomenys neskelbtini) ir SIA „D." (kodas (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios neatitinka tikrovės, nes nurodytos įsigytų prekių kainos yra mažesnės negu faktinės. D. K. nuo 2012-05-01 nepildydamas gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pažeidė 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintų Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo tvarkos (galiojo nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) 2 p. - „gyventojai; įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti Žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma" ir 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių, (galioja nuo 201L-05-01) 2 p. - „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale". A. D. K., vykdžiusio veiklą pagal verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymą, dokumentų tyrimą nustatyta, kad dėl anksčiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti D. K. veiklos, jo turto, ir įsipareigojimų dydžio už 2011 - 2012 m (t.1, b. l. 34)
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. veikdamas pagal įsigytus verslo liudijimus apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina jo paties parodymai, įtariamojo I. B. parodymai, 2014-04-02 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos specialisto išvados Nr. (4.65)-86-41 duomenys. Kaltinamojo D. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Paskelbus kaltinamajam D. K. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, tačiau prašė paskirtos baudos dydį sumažinti ir mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių, kadangi augina 2 nepilnamečius vaikus, turi įsipareigojimų bankams bei jo atlyginimas siekia vos 1300 Lt (t.1, b.l.161).
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkiems nusikaltimams, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, civilinis ieškinys nepareikštas, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę: 39 metų amžiaus, vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina 2 nepilnametes dukras (t.1, b.l. 121), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (t.1, b.l. 123-135), baustas administracine tvarka (t.1, b.l. 136-139), neteistas (t.1, b.l. 140), Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.1, b.l. 145), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t.1, b.l. 144). Dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, gailisi, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant prokuroro siūlomą bausmę – baudą.
D. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-03-12 15.35 val. iki 2013-03-12 22.00 val. (t.1, b.l. 73, 105). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.
2013-03-12 D. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 106), naikintina, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -
nusprendžia:
pripažinti D.K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 48 MGL (6240 Lt) baudą, taikant BK 64¹ straipsnį, - 32 MGL (4160 Lt) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t.y. vieną parą (2013-03-12) ir skirti D. K. galutinę bausmę – 30 MGL (3900 Lt) baudą.
Kaltinamajam D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Jeigu teismas nenustatė laikotarpio, bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.