- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-315-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00137-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- E. R. S.
- Atsakovas
- M. M. R.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-315-370/2012
2012 m. kovo 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-338-83/2011 pagal ieškovės E. R. S. ieškinį atsakovei M. M. R. dėl teisės be bendraturčio sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-09-07 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti jos teisę be atsakovės sutikimo kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo, pritarimo trijų laikinų poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), projektui. Nurodė, kad su atsakove yra minėtu adresu esančio žemės sklypo bendraturtės. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnai 2009-08-05 savavališkos statybos aktais Nr. 48 ir Nr. 49 užfiksavo savavališką statybą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus. Nesutikdama su institucijos sprendimu, ieškovė jį apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris bylą sustabdė, iki Konstitucinis Teismas išspręs CK 4.103 str. bei Statybos įstatymo 28 str. atitikties Konstitucijos 109 str. 1 daliai klausimą. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 28 str. pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2010-10-01, teismas civilinę bylą atnaujino ir suteikė ieškovei teisę pradėti statinių įteisinimo procedūras. Ieškovė kreipėsi į atsakovę informuodama, kad ruošiasi įteisinti 3 poilsio namelių statybą bendrame žemės sklype, ir prašė duoti sutikimą dėl projekto. Ieškovė užtikrino atsakovę, kad jei projektas neatitiks keliamų reikalavimų, statiniai nebus įteisinti. Tačiau atsakovė į ieškovės prašymą neatsakė ir tai suteikia pagrindą manyti, jog atsakovė priėmė sprendimą sutikimo neduoti. Ieškovės nuomone, toks atsakovės atsisakymas pažeidžia ieškovės kaip bendraturtės teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe. Atsakovei nenurodant protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą, yra pagrindas tokį atsisakymą pripažinti trukdymu ieškovei įgyvendinti įstatymo suteiktas teises.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje dėstomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovė bendrame žemės sklype savavališkai yra pasistačiusi ne tris, o penkis namelius. Ieškovė atsakovės sutikimą privalėjo gauti iki pradėdama statyti šiuos namelius. Ieškovei surašytas privalomas nurodymas dėl priešgaisrinės būklės, kuriame nurodyta, jog laikinus namelius galima statyti 15 m atstumu nuo gyvenamojo namo. Nameliai pastatyti ir nesilaikant trijų metrų statumo nuo gretimo žemės sklypo. Be to, žemės sklypo paskirtis yra gyvenamoji, todėl jame neleistina komercinių objektų statyba. Kol nebus likviduota ieškovės savavališka statyba, atsakovei kaip sklypo bendraturtei nėra išduodami jokie leidimai.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011-09-07 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad Aplinkos ministro 2002-04-06 įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede (patvirtinta aplinkos ministro 2004-07-27 įsakymu Nr. D1-420) yra nurodyti minimalūs atstumai nuo šiame priede išvardytų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos (3 m). Šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 metro, tik turint rašytinį kaimyno sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą). Ši norma yra imperatyvaus pobūdžio. Tokio sutikimo atsakovė ieškovei nėra davusi ir nesutinka, kad ieškovė statytų statinius. Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad ne tik atitiktų esminius statinio reikalavimus, kurie nustatyti Statybos įstatymo 4 straipsnyje, bet taip pat statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybos veiklos pradžios. Galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Civilinės teisės subjektai turi lygias teises laisvai savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl, esant ginčui, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių. Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius pagrįstai neišduoda statybos leidimo, kol nėra teisės aktų nustatyta tvarka gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. CK 4.103 str. 1 d. numato, kad fiziniai asmenys, kurie pasistatė, statosi, rekonstruoja statinį neturėdami reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti. Teismas padarė išvadą, kad negalima įpareigoti atsakovę atsisakyti jai priklausančios subjektinės teisės, kurią saugo Statybos įstatymo 3 straipsnis ir Vyriausybės įgaliotų institucijų leidžiami teisės norminiai aktai. Tai gali padaryti tik pati atsakovė, nes ji, duodama sutikimą kaimyninio sklypo savininkui (naudotojui) statyti (rekonstruoti) statinį, atsisako įstatyminės savo teisių apsaugos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, teismo išvados neatitinka bylos medžiagos, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Iš skundžiamo teismo sprendimo negalima suprasti, koks ginčas buvo sprendžiamas. Teismas nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius pagrįstai neišduoda statybos leidimo, tačiau ieškovė dar nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl supaprastinto projekto derinimo, be to, ieškovė ir nesiekė gauti statybos leidimą. Neaišku, kokiais teisės šaltiniais teismas vadovavosi, nes teismo cituotos CK 4.103 str. 1 dalies turinys skiriasi nuo aktualios redakcijos. Ginčas kilo tarp žemės sklypo bendraturčių dėl sutikimo, o ne gretimų sklypų savininkų dėl atstumo nesilaikymo. Ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. 2003-10-27 Palangos miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-342-03/2003 patvirtino atsakovės, ieškovės ir Z. Ž., kurios teisių perėmėja yra ieškovė, taikos sutartį dėl namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Bendraturtės savo dalių neatidalijo ir atskirų nekilnojamojo turto objektų nesuformavo. CK 4.75 str. 1 dalyje nustatyta, kad bendrą daiktą bendraturčiai valdo, naudoja ar juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, privalo patikrinti nesutarimo priežastis ir kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai šioje byloje – teisę įteisinti laikinus poilsio namelius, kitas bendraturtis (atsakovė) gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jos teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. nagrinėjamu atveju ieškovė negali inicijuoti supaprastinto projekto derinimo procedūros, nes atsakovė nemotyvuotai atsisako duoti sutikimą. Šioje byloje teismui davus leidimą be atsakovės sutikimo kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo, ieškovei būtų pripažinta tik teisė pateikti projektą be atsakovės sutikimo, o ne konkretiems statybos darbams atlikti. Pirmosios instancijos teismo padaryti akivaizdūs pažeidimai kelia abejones dėl teismo šališkumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ieškinį ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą, tinkamai įvertino įrodymus. Viena esminių bylos aplinkybių yra ta, kad ieškovė bendroje su atsakove namų valdoje yra neteisėtai pasistačiusi penkis poilsio paskirties namelius, kuriuos vasarą nuomoja. Nameliai pastatyti ne tik be atsakovės sutikimo, bet ir be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, kuriam pareikalavus laikytis 3 metrų atstumo nuo žemės sklypų ribos, ieškovės nameliai atsidurtų atsakovės naudojamos sklypo dalyje – atsakovės sode. Be to, komercinės paskirties objektai pastatyti gyvenamosios paskirties žemės sklype. Valstybinę statybų priežiūrą vykdanti institucija yra išreiškusi savo poziciją, kad ieškovės nameliai pastatyti savavališkai ir padariniai turi būti likviduoti. Atsakovė su šia pozicija sutinka. Teismas tinkamai aiškino bei taikė bendraturčių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tarp jų – CK 4.103 str. 1 d. 3 d. 3 p.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad šalys yra 0,3610 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės (b. l. 9, 10). 2008-03-28 ieškovė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl laikinų statinių – poilsio namelių – projekto derinimo (b. l. 18–25). Ant šio rašto yra žyma, kad turi būti seniūno patvirtintas bendraturčių sutikimas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybinės priežiūros skyrius 2009-08-05 ieškovei surašė savavališkos statybos ir statybos sustabdymo aktus Nr. 49, 2009-09-03 sprendimu Nr. 2-2731-(2.20) ieškovė įpareigota nugriauti tris medinius poilsio namelius bei sutvarkyti statybvietę per 4 mėnesius (b. l. 11–16). Pastarąjį sprendimą ieškovė apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2010-03-24 nutartimi bylą (Nr. 2-216-777/2010) sustabdė, o 2010-10-27 nutartimi atnaujino, kadangi įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai įtvirtino galimybę sprendimu įpareigoti statytoją įteisinti savavališką statybą (b. l. 26, 27). Šia nutartimi taip pat ieškovei pasiūlyta išsiaiškinti savavališkos statybos įteisinimo galimybes ir, esant galimybei, pasinaudoti vienu iš Statybos įstatyme aprašytų savavališkos statybos įteisinimo būdų. Minėta civilinė byla teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu yra sustabdyta, iki bus išnagrinėta ši byla. Ieškovė 2010-12-14 raštu kreipėsi į atsakovę sutikimo dėl ieškovei priklausančių poilsio namelių projekto (b. l. 17). Atsakovė sutikimo nedavė. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrius 2011-01-28 raštu Nr. 2D-977(16.38) informavo ieškovę, kad ji gali tiesiogiai raštu kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos tarnautoją ir prašyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą (b. l. 5).
CK 4.75 str.1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį ir todėl taikė ne tą ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialines teisės normas (CK 330 str.). Šioje byloje neturėjo būti sprendžiamas ieškovei priklausančių poilsio namelių statybos teisėtumo klausimas, kuris jau yra išspręstas kompetentingų institucijų. Pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti poilsio namelių ar jų projektinių sprendinių atitikimo Statybos įstatymo 4 ar 6 straipsnių reikalavimams – šį klausimą pagal kompetenciją sprendžia statybą leidžiančius dokumentus išduodantis subjektas. Šios bylos dalyku taip pat nėra neteisėtos statybos padarinių šalinimo pagal atsakovės ieškinį klausimas (CK 4.103 str.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede nustatytu minimaliu atstumo nuo pastatų iki kaimyninio sklypo ribos, kadangi byloje ginčas kilo tarp žemės sklypo bendraturčių CK 4.75 str. pagrindu, o ne su gretimų sklypų savininkais. Manydamas esant būtinu, teismas galėjo gretimų sklypų savininkus į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis (CPK 47 str. 1 d.). Teismas atmesdamas ieškinį sprendime rėmėsi CK 4.37 ir 4.34 str. nuostatomis, tačiau jas taikė išimtinai atsakovės naudai, nors pagal šias teisės normas ieškovė turi tokias pat teises kaip ir atsakovė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose bendraturčiai privalo bendradarbiauti ir derinti interesus, bendraturčio laisva valia priimtas sprendimas atsisakyti duoti sutikimą privalo būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų, pripažįstama, kad neduodami sutikimo bendraturčiai ginčija ne pačią statybos teisę, bet konkretų jos įgyvendinimo būdą. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad išvadas daro, įvertinęs rašytinius įrodymus, ištirtas ir nustatytas bylos aplinkybes, tačiau sprendime neaptartas nė vienas įrodymas. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo ne tik nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, bet ir argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p.). Atskirai pažymėtina, kad šioje byloje gali būti ypatingai reikšminga ieškovės nurodyta aplinkybė, kad šalys tarpusavio susitarimu yra nustačiusios naudojimosi žemės sklypu tvarką, patvirtintą teismo nutartimi (CK 4.81 str., CPK 182 str. 2 p.). Minėtos tvarkos šioje byloje nėra.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Išnagrinėti bylos pagal byloje esančius įrodymus negalima, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.