Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-10-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1847-173/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
2A-1847-173/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16018-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonas Jachimavičius
Ieškovas
E. M.
Civilinė byla Nr. 2A-1847-173/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16018-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10. 2.3; 2.510.2.4; 3.3.2.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovas E. M. ieškiniu kreipėsi teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos 25 000 Lt ( 7240,50 Eur) neturtinei, 3 500 Lt (1013,67 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Žala padaryta laikotarpiu nuo 2013-02-11 iki 2014-04-01 ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmais - 1) prieš ieškovą nepagrįstai pradėjus baudžiamąjį procesą; 2) neteisėtai ir nepagrįstai paskyrus jam kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei jos taikymo trukme ir 3) nepateisinamai ilgai prieš jį trukusiu baudžiamuoju procesu.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodęs, kad Kauno miesto VPK centro policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nuovadoje 2012-08-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal nusikaltimo, numatyto BK 201 str. 1 d., požymius. Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamoji byla buvo Kauno apylinkės prokuratūros žinioje. 2013-02-11 ieškovui nepagrįstai buvo pareikštas įtarimas įtariant jį tuo, kad jis, turėdamas tikslų realizuoti namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,19 litro techninio etilo alkoholio skiedinio (etilo alkoholio koncentracija 38,2%), kurį 2012-09-20 apie 19:45 vai. neteisėtai realizavo parduodamas D. Ž. ir, kad jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslų realizuoti, namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,87 litro denatūruoto etilo alkoholio skiedinio (tūrinė etilo alkoholio koncentracija 31,6%), kurį 2013-01-14 apie 13:00 val. neteisėtai realizavo parduodamas L. Č.. Tą pačią dieną jam nepagrįstai buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamojo būsto - (duomenys neskelbtini). Šios kardomosios priemonės paskyrimo tikslu nurodytas buvo jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstas siekimas, užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą. 2013-02-20 taip pat nesant duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ieškovas galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jam buvo perteiktas pranešimas įtariant tų pačių veikų ir tomis pat aplinkybėmis, padarymu ir tą pačią dieną dar kartą paskirta ta pati kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nurodant tą patį kardomosios priemonės jos paskyrimo tikslą ir tuoj pat paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. 2013-03-04 baudžiamoji byla su prokurorės surašytu kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui.

Po ilgiau nei 6 mėnesius trukusio bylos nagrinėjimo teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir 2013-09-24 nutartimi konstatavęs ikiteisminio tyrimo metu padarytą teisės į gynybą pažeidimą, perdavė bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti bei nustatė tam 3 mėnesių terminą.

Papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo pradėti atlikti tik 2013-10-23 ir jų atlikimas truko dvi dienas: 2013-10-23 ieškovui buvo naujai pareikštas įtarimas, o 2013-10-24 - paaiškinta teisė turėti gynėją, jis buvo apklaustas įtariamuoju, paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir, 2013-10-31 byla, su naujai surašytu kaltinamuoju aktu, vėl buvo perduota teismui. Po šių papildomo tyrimo veiksmų atlikimo, buvęs kaltinimas formaliai, nemotyvuotai ir neteisingai pakeistas, techninį etilo alkoholį, įvardijus, kaip „ denatūruotą“ etilo alkoholį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą 2014-01-02 nuosprendžiu jį išteisino, nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismas 2014-04-01 nutartimi Kauno apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį paliko galioti. Nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo teisme buvo kviečiamas į apklausas ir teismų posėdžius, dėl ko buvo priverstas praleidinėti pamokas. Ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei teismo neteisėtais veiksmais jam padarytą neturtinę žalą, įvertino 25 000 Lt.

Taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose metu jis naudojosi advokatų teisine pagalba. Advokatei S. B. 2013 m. vasario 13 d. pinigų priėmimo kvitu sumokėjo 1000 Lt, 2013 m. kovo 20 d. – 1000 Lt, ir 2013 m. gruodžio 13 d. – 1500 Lt. Išteisinamuoju nuosprendžiu šių ieškovo turėtų turtinių praradimų klausimas išspręstas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų prieš ieškovą atlikti neteisėti veiksmai yra vienintele priežastis šios rūšies turtiniams praradimams atsirasti, valstybė šios rūšies išlaidas turėtų pilnai atlyginti.

Šalies argumentai

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2003-05-01, pasikeitus baudžiamojo proceso įstatymui, iš esmės pakito ir ikiteisminio tyrimo paskirtis, tikslai bei jo pradėjimo tvarka ir pagrindai. Ikiteisminis tyrimas, skirtingai nei teigia ieškovas, nėra pradedamas prieš asmenį, jis pradedamas paaiškėjus nusikalstamos veikos faktui ir atliekamas tam, kad būtų išsiaiškinta ar buvo padaryta nusikalstama veika, kas ją padarė, taip pat nustatytos kitos aplinkybės turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Ginčo atveju ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas policijoje gavus anoniminį pranešimą apie nenustatyto asmens neteisėtai vykdomą prekybą „pilstuku“.

Ieškovas nenurodė nė vieno BPK straipsnio kuris buvo pažeistas, jo atžvilgiu atliekant procesinius veiksmus bei priimant procesinius sprendimus. Ikiteisminio tyrimo metu gauti liudytojų parodymai, parodymai atpažinti bei kita ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusi informacija leido daryti išvadą, kad ieškovas galimai įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei pranešti apie įtarimą ir paskirti kardomąją priemonę. Liudytojai parodymus pakeitė tik teisminio nagrinėjimo metu ir tai lėmė ieškovo išteisinimą, tačiau ikiteisminio tyrimo stadijoje, šie parodymai leido daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas galimai įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl pranešimo apie įtarimą ir kardomosios priemonės paskyrimo vertinti kaip neteisėtų nėra pagrindo.

Būtinybę pagrįsti konkrečių pareigūnų veiksmų neteisėtumą, nurodant konkrečius BPK straipsnius, kuriuos jie pažeidė bei kaip tas pažeidimas pasireiškė ieškovui, suponuoja tai, kad jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4d.), t.y. konkretaus pareigūno ir jo padaryto BPK pažeidimo indentifikavimas yra būtinas, kurį privalo įrodyti ieškovas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šio pobūdžio bylose yra suformavęs reikšmingą praktiką, kad pareigūnų procesinių veiksmų, ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo. Be to, nors Kauno apylinkės teismo 2014-01-02 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nusprendžiama E. M. išteisinti, nenustačius jog jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau iš motyvuojamosios nuosprendžio dalies matyti, kad išteisinimas buvo grindžiamas tuo, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų pagrindžiančių E. M. kaltę, o tai jau nebereabilituojantis asmens išteisinimo pagrindas.

Ieškovas taip pat nepagrįstai kvestionuoja ir per ilgą baudžiamojo proceso trukmę (tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo). Kriterijus pagal kurį galėtume vertinti ar ikiteisminis tyrimas truko ne per ilgai turėtų būti BPK 215 str. 1 d., numatanti, kad jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Nagrinėjamu atveju, ikiteisminis tyrimas po pirmosios įtariamojo apklausos buvo baigtas per 23 dienas ir antrą kartą, papildžius ikiteisminį tyrimą, 1 mėnesį ir 4 dienas. Taigi, atsižvelgiant į BPK 215 str. l d. nuostatas tai nevertintina kaip per ilga ikiteisminio tyrimo trukmė.

Pasisakydamas dėl turtinės ir neturtinės žalos nurodė, kad nors pagal susiformavusią teismų praktiką ieškovo reikalavimas atlyginti 25000 Lt neturtinės žalos yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas teigė, kad jo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai užkirto jam kelią išvykti į keliones į užsienį. Teismų praktikoje laikomasi kategoriškos pozicijos, kad žala, tokio pobūdžio bylose, nėra preziumuojama, ją privalo įrodyti ieškovas. Tačiau ieškovas minėtųjų savo teiginių neįrodė jokiais objektyviais įrodymais, nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą dėl leidimo laikinai išvykti į užsienį, todėl abejotinas tokių ketinimų išvykti realumas. Likusieji ieškovo argumentai dėl neturtinės žalos taip pat nėra įrodyti, kadangi jie yra grindžiami ne objektyviais įrodymais, o tiesiog teisės normų apibrėžiančių neturtinę žalą citavimu arba savo subjektyviais samprotavimais apie neturtinės žalos padarymo faktą.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti 3500 lt. turtinės žalos, patirtos advokato paslaugoms baudžiamojoje byloje apmokėti. Maksimalios sumos, mokėtinos advokatui už jo suteiktas paslaugas baudžiamojoje byloje, pagal teisės analogiją yra apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Iš ieškinio nėra aišku už kokias konkrečias advokato paslaugas kokios sumos buvo sumokėtos ir/ar jos neviršijo rekomendacijose nurodytų maksimalių mokėtinų sumų. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas ir dėl to, kad teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas, todėl ir išlaidų, turėtų gynybai apmokėti, priteisti iš atsakovo nėra teisinio pagrindo. Šis reikalavimas taip pat atmestinas dėl to, kad ieškovas, net nepabandęs gauti valstybės garantuojamą pagalbą, gynėją kvietėsi savo iniciatyva. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti BPK nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (BPK 103 - 104 str.). Taigi, iš atsakovo priteisti ieškovo turėtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti nėra teisinio pagrindo.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM, atstovaujantis ieškovę, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą, atmesti iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir prokuroras.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, atstovaujanti ieškovę, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad nors ieškovas kaip neteisėtus teismo veiksmus nurodo šešerių mėnesių ir 20 dienų laikotarpį (nuo 2013-03-04 iki 2013-09-24), kuriam pasibaigus byla buvo gražinta ikiteisminiam tyrimui papildyti, byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti aplaidžius, nestropius ar neteisėtus teismo veiksmus, galėjusius įtakoti bylos nagrinėjimo teisme ilgesnį nagrinėjimą. Pažymėjo, kad bet koks procesas norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko. Kitaip tariant, kiekvienoje byloje susiduriama su dviem konkuruojančiais interesais: asmens teise į greitą procesą ir poreikiu priimti teisingą sprendimą, kuris neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir (ar) išnagrinėjimo. Ieškant pusiausvyros tarp šių interesų, reikia turėti omenyje, kad asmens teise į greita procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bei teisingesni procesą.

Pasisakydamas dėl prašomos priteisti žalos atstovas nurodė, kad ieškovas jam atsiradusią žalą kildina ir iš jam skirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, tačiau šios kardomosios priemonės taikymo ieškovas neskundė, todėl mano, kad ieškovui ši kardomoji priemonė nesukėlė nepatogumų, arba jie buvo mažareikšmiai. Neįrodžius žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimo aplinkybių, t.y. valstybės deliktinės atsakomybės būtinų sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti ieškovo nurodomą žalą.

Atsiliepimas

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neteisėtais veiksmais kilusių padarinių egzistavimo ir jų sunkumo laipsnio bei galimų atsiliepimų (pasekmių) ateityje, todėl reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015m. gegužės 6d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui E. M. iš Lietuvos Respublikos valstybės 1013, 67 Eur turtinei žalai ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, 376,51 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad baudžiamasis persekiojimas prieš ieškovą buvo pradėtas pagrįstai.

Teismas nustatė, kad 2014-01-02 Kauno apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo išteisino E. M. pagal BK 201 str. 1d., nenustačius jog jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, palikdamas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to panaikinti ( b.l.17-23). 2014-04-01 Kauno apygardos teismas nutartimi Kauno apygardos prokuratūros trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmetė. (b.l.15,16). Pateikti 2013-02-13, 2013-03-20 ir 2013-12-13 pinigų priėmimo kvitai (b.l.25,26) patvirtina tai, kad ieškovas yra sumokėjęs advokatei S. B. 3500Lt.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio.

Šalies argumentai

Ieškovas buvo nurodęs, kad baudžiamasis persekiojimas prieš jį buvo pradėtas nepagrįstai, kadangi pagal tuometį reglamentavimą, t.y. nuo 2012-09-01 iš BK 201str. išbraukus žodį „techninis“ etilo alkoholis ir jo skiedinys, nebuvo pagrindo ieškovui pareikšti įtarimą pagal minėtą BK straipsnį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pasikeitus minėto BK straipsnio redakcijai nebuvo pašalinta atsakomybė už tokio etilo alkoholio skiedinio realizavimą apskritai, o tik pasikeitė tokio etilo alkoholio skiedinio traktavimas, laikant jį denatūruoto etilo alkoholio skiediniu. Todėl pranešant apie įtarimą ieškovui 2013-02-11 ir 2013-02-20 ir surašant kaltinamąjį aktą (dėl 2012-09-20 epizodo) buvo pažeisti BK 187str. ir 219 str. reikalavimai, kas vėliau, grąžinus bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, buvo ištaisyta, todėl tai negalėjo būti pagrindu baudžiamąjį procesą nepradėti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmas, o ne asmens parodymas atpažinti, kas yra atskiras parodymų patikrinimo veiksmas. Todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, jog šiuo atveju, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką veiksmas galėjo būti atliktas tik nebuvus galimybės atlikti asmens parodymą atpažinti. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius liudytojų D. Ž. bei L. Č. parodymus bei asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolus nėra pagrindo teigti, jog šie procesiniai veiksmai atlikti pažeidžiant BPK normų reikalavimus, toks klausimas neiškilo ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Teisiamajame posėdyje apklausti minėti liudytojai nenurodė, kad jie minėtų veiksmų neatliko ar kad pasirašė ant tuščių protokolų. Posėdžio metu jie nurodė, kad šių veiksmų atlikimo metu buvo neblaivūs, dėl ko negali patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, dėl ko teismas, 2014-01-02 priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nurodė, kad pagrindiniai liudytojai buvo apklausiami, tikėtina neblaivūs. Svarbu tai, kad teismas, motyvuodamas nuosprendį nekonstatavo liudytojų neblaivumo, o tik įvertinęs liudytojų parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu padarė tikėtiną prielaidą dėl jų neblaivumo duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgęs į Europos žmogaus teisių teismo nuorodas, jog kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), teismas suabejojęs įrodymų pakankamumu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas verto ir teisiamajame posėdyje apklaustų ikiteisminio tyrimo pareigūnų duotus parodymus, kurie teigė, kad liudytojai apklausų ir parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu, buvo blaivūs, ir šie jų parodymai nebuvo vienareikšmiai paneigti.

Teismas sprendė, jog kardomosios priemonės paskyrimo tvarka, kurią reglamentuoja BPK 119-121 ir 125 straipsniai, nebuvo pažeista. Skiriant asmeniui kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas. Kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti skyrimą asmuo, kuriam kardomoji priemonė skirta, turi teisę skųsti BPK nustatyta tvarka, ko ieškovas nepadarė. Neperžiūrėjus nutarimo instancine tvarka, nėra pagrindo konstatuoti jo neteisėtumo. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nereiškia, kad kardomosios priemonės skyrimo preziumuojamas. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas aiškinęs, jog paskirtoji laikinoji apsaugos priemonė suvaržė jo galimybę išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), keliauti į (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad ieškovas niekada neprašė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro leisti išvykti darbui į užsienį. Todėl spręsta, jog kardomoji priemonė nesuvaržė jo teisių.

Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje : konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Konstatavo, kad nėra pažeisti bylos skyrimo nagrinėti teisiamajame posėdyje terminai, teismo posėdžiai po pertraukų paskirti pakankamai neilgais ir protingais terminais.

2012 m. rugsėjo 1 d. iš BK 201 straipsnio išbraukus žodį „techninis“ etilo alkoholis ir jo skiedinys pasikeitė tokio etilo alkoholio skiedinio traktavimas, laikant jį denatūruoto etilo alkoholio skiediniu. 2013 m. vasario 11 d. ir 2013 m. vasario 20 d. ieškovui įtarimai dėl 2012 m. rugsėjo 20 d. epizodo buvo pareikšti pagal seną BK 201 straipsnio redakciją, todėl teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi bylą perdavė ikiteisminiam tyrimui papildyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmai vykdant savo pareigas buvo aplaidus ir nekvalifikuoti, ignoruojant įstatymų reikalavimus, dėl ko ikiteisminio tyrimo trukmė nepagrįstai prailgo trimis mėnesiais ir šešiomis dienomis. Tai laikotarpis nuo 2013m. rugsėjo 24d., kai turėjo būti paskelbtas nuosprendis išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, iki 2014 m. sausio 2 d., kai buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis. Baudžiamojo proceso trukmės prailgėjimas daugiau nei trimis mėnesiais dėl netinkamo veikos kvalifikavimo leidžia tokius baudžiamąją bylą tyrusių pareigūnų veiksmus įvardinti kaip Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (pažeidimus), t.y. kaip pažeidžiančius ieškovo teisę į įmanomai trumpiausią bylos išnagrinėjimą.

Konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanomai trumpiausią laiką, taip pat atsižvelgusį tai, kad ieškovas išteisintas nenustačius, jog jis veikas, turinčias nusikaltimo parbaudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Teismas sprendė, kad prašomos priteisti kaip žalos atlyginimo išlaidos, nagrinėjamu atveju, realios, pagrįstos įrodymais, todėl šis reikalavimas tenkintinas pilna apimtimi, t.y. iš atsakovo ieškovui priteistina 1013,67 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo formuojama atsižvelgiant, be kita ko, ir į EŽTT jurisprudenciją dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų. EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą, kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena.

Teismas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkino tik vienu pagrindu, dėl nepagrįstai ilgai užsitęsusio proceso, todėl vertino tik tuos ieškovo išgyvenimus ir nepatogumus, kurie lėmė per ilgai užtrukęs procesas. Konstatavo, kad būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, ieškovas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai tie bendramokslių, tiek pedagogų ir kitų jį pažįstančių žmonių akyse. Tokio pobūdžio išgyvenimus ir nepatogumus vertino kaip ieškovo patirtą neturtinę žalą. Tokia ieškovo padėtis truko nepateisinamai per ilgai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo, taigi konstatavo nurodytos neturtinės žalos ir neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) priežastinis ryšys, o tai reiškia, kad nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą neturtinę žalą sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nustačius, kad ikiteisminio tyrimo trukmė nepagrįstai prailgo trimis mėnesiais ir šešiomis dienomis, atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, dėl proceso ieškovo patirtus neigiamus padarinius, taip pat valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį, sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai per didelė, todėl teismo nuomone, 150 Eur yra teisinga kompensacija už jo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir pakankama kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas yra tos nuomonės, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tokiu būdu priėmėm neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, kad neteisėtų veiksmų, padarytų neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmais žalą sukeliantis laikotarpis yra nuo 2013 m. rugsėjo 24 d., kai turėjo būti paskelbtas nuosprendis išnagrinėtoje baudžiamojoje, iki 2014m. sausio2 d., kai buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis. Teismas priteisdamas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė už visą baudžiamosios bylos tyrimo laikotarpį. Kitu nei nurodytu laikotarpiu atlikti atsakovo veiksmai baudžiamojoje byloje teismo nepripažinti neteisėtais. Todėl jei sutikti su teismu, kad neteisėti veiksmai ieškovui kėlė neigiamus padarinius tik tris mėnesius ir šešias dienas, ieškovui negali būti priteista visa turtinė žala, kuri atsirado per visą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį ikiteisminio ir teisminio proceso metu, kuris, kaip teismo nustatyta truko nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., t.y. vienerius metus, septynis mėnesius ir penkiolika dienų. Ieškovo atžvilgiu jis truko nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., t.y. vienerius metus, vieną mėnesį ir 21 dieną. Todėl teismo sprendimas, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad kaltinamajame akte nurodytas techninio etilo alkoholio skiedinys pagal alkoholinių skysčių metodus atitinka denatūruoto etilo alkoholio skiedinio sąvoką. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus naujai BK 201 straipsnio 1 dalies redakcijai neliko termino „techninis“, tačiau Kriminalistinių tyrimų valdyboje tiriant alkoholinius skysčius, tyrimo metodai liko tokie patys. Kadangi tyrimo metodai nepasikeitė, tiriamajame skystyje aukštesniųjų alkoholių kiekis viršijo šio rodiklio vertę, reglamentuotą žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui, todėl 2012 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) sąvoka „techninio etilo alkoholio skiedinys“ gali būti traktuojamas kaip „denatūruoto etilo alkoholio skiedinys“. Ieškovo gynėja baudžiamojoje byloje nesutiko, kad kaltinamajame akte išliktų techninio etilo alkoholio skiedinio sąvoka, todėl Kauno apylinkės teismas dėl šio formalios gynybos pozicijos 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi grąžino baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl paties ieškovo pasirinktos gynybinės taktikos, todėl teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatė atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus trijų mėnesių ir šešių dienų laikotarpiu. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimas dalyje ir dėl neturtinės žalos atlyginimo naikintinas.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kurią iš dalies patenkintas E. M. ieškinys kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Nurodo, kas teismo išvada, jog baudžiamojo proceso trukmės prailgėjimas daugiau nei trimis mėnesiais laikytinas neteisėtu, yra nesuderinama ir su BPK 176 straipsnyje įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, numatančiomis, kad ikiteisminis tyrimas dėl nesunkių nusikaltimų, kuriuo ir buvo įtariamas ieškovas, turi būti užbaigtas ne ilgiau kaip per šešis mėnesius. Po baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui, ikiteisminis tyrimas truko 35 dienas, t.y. žymiai trumpiau nei reglamentuota įstatymu. Teismas nepagrįstai vertino, kad ikiteisminio tyrimo papildymo trukmė buvo pernelyg ilga ir pažeidė EŽTK 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai nemotyvavo sprendimo dalies dėl turtinės žalos priteisimo, ne tik nenurodydamas kas konkrečiai sudaro ieškovo patirtą turtinę žalą, t.y. kokie konkretūs gynėjo veiksmai, bet ir neargumentuodamas kodėl turtinė žala yra priteisima pilna apimtimi. Teismas sprendime konstatavo, kad didžioji dauguma ieškovo kvestionuotų procesinių veiksmų ir sprendimų buvo atlikta teisėtai ir kaip neteisėtą vertino tik laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 24 d iki 2014 m. sausio 2 d. trukusį baudžiamąjį procesą. Kadangi tik dalis teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų buvo vertintini kaip neteisėti, tai proporcingai turėjo būti mažinama priteistina turtinė žala.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (BPK 103-104 straipsniai). Akcentuotina ir tai, kad ieškovas nepasinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba , kuri tikėtina pilna apgintimi būtų buvusi padengta iš valstybės biudžeto.

Pareigūnai viso baudžiamojo proceso metu elgėsi atidžiai ir rūpestingai bei baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, todėl nepagrįsta teismo sprendimo dalis ieškovui priteisti 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas iš atsakovo priteisdamas 376,51 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei nurodydamas, kad tokia suma yra proporcinga ieškinio reikalavimų patenkintai daliai (52%), netinkamai taikė CPK 93, 96 ir 98 straipsnių nuostatas.

Šalies argumentai

Ieškovas E. M. su apeliaciniai skundais nesutinka ir prašo juos atmesti.

Nurodo, kad šios kategorijos bylose įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti atliktas kompleksiškai, t.y. ir baudžiamojo, ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka, turi būti parinkta tokia piniginė satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Lietuvos valstybei pareikštą ieškinį dėl 7240, 50 Eur neturtinės ir 1013, 67 Eur turtinės žalos priteisimo, jis grindė neteisėtu baudžiamojo proceso prieš jį pradėjimu bei nepagrįstai ilga, t.y. užtrukusia vienerius metus ir beveik du mėnesius prieš jį nepagrįstai ir neteisėtai vykdyto baudžiamojo proceso trukme ir nepagrįstu bei neteisėtu kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti jam paskyrimu ir jos taikymo trukme.

Dėl 2012 m. rugsėjo 20 d. įtarimo

Liudytojas D. Ž. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis, grasinimais uždaryti į kamerą, pareigūnų buvo priverstas patvirtinti savo parašu pačių pareigūnų surašytus neteisingus parodymus apie jį, jo išvaizdą ir net jį iš pareigūnų jam parodytos nuotraukos, rodant į nuotrauką pirštu, jį atpažinti. Būdamas neblaivus ir bijodamas būti uždarytu į areštinę, jis savo parašu tvirtino viską, ką tik pareigūnai jam liepė. Duodamas parodymus teisme parodė, kad iš jo paimtą alkoholinį gėrimą pirkęs (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame geltoname name. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, kuris yra baltos spalvos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuosprendžiu patvirtinta, kad su liudytoju D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu procesiniai veiksmai buvo atliekami jam esant neblaiviam. Nepatvirtino ikiteisminio tyrimo apklausose ir parodymų atpažinti protokoluose užfiksuotų parodymų. Nurodė, jog apkalbėjęs verčiamas pareigūnų. Teismas sprendė, kad jokių 2012 m. rugsėjo 20 d. kaltinimą pagrindžiančių duomenų nėra, nusikaltimas galėjo būti padarytas kito šeimos arba kitu adresu gyvenančių asmenų, ir t.t.

Dėl 2013m. sausio 14 d. įtarimo

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo turinys rodo, kad 2013 m. sausio 14 d. apie 13 val. su 1, 5 ltr. Talpos buteliu alkoholio kvapą turinčiu skysčiu buvo sulaikyta L. Č.. 2013 m. sausio 14 d. viešosios policijos skyriaus viršininko surašytame tarnybiniame pranešime rašoma, kad sulaikytoji L. Č. kategoriškai atsisakė liudyti, kad jai (duomenys neskelbtini) gyvenanti moteris V. ir jos Sūnus R. (tai jo tėvo vardas) prekiauja prastos kokybės alkoholiu. Ši liudytoja teisme davė parodymus, kad ji buvo priversta jį apkalbėti, nes dėl neblaivumo jai grasinta uždaryti į kamerą. Ji apklausos ir parodymų atpažinti metu buvusi neblaivi.

Jis šio nusikaltimo negalėjo padaryti negalėjo, nes 2013 m. sausio 14 d. apie 130 val. buvo mokykloje, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

BPK 121 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad kardomosios priemonės skiriamos tik esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti , kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. EŽTT praktika Konvencijos protokolo Nr. 4 2-o straipsnio pagrindu, kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, laiko teisės į judėjimo laisvę apribojimu. Nepagrįstai dirbtinių duomenų pagrindu pradėto baudžiamojo persekiojimo metu vieneriems metams ir beveik dvejiems mėnesiams laikui neteko galimybės ne tik laisvai judėti savo šalyje, bet ir vasaros atostogų metu išvykti kasmetiniam kelių mėnesių darbui į užsienį.

Neturtinės žalos atlyginimo dalyje Kauno apylinkės teismo sprendimas prieštarauja šalies bei tarptautinėms normoms ir pažeidžia jo teises į teisingą jam padarytos neturtinės žalos dydžio atlyginimą .

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu, klausimas. Ieškovas reikalavimą dėl nurodytos žalos atlyginimo grindė neteisėtumu tokių pareigūnų veiksmų: nepagrįstai prieš ieškovą pradėjus baudžiamąjį procesą; kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti), nepagrįstai ilgai trukusiu baudžiamuoju procesu. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškinį tenkintinu tik dėl vieno iš nurodytų pagrindų – dėl per ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso. Apeliacinius skundus padavė Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija. Ieškovas E. M. teismo sprendimo neskundžia.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – apeliaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės, taip pat civiliniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso srityje, sąlygų

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo šias būtinas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės vertinimo kriterijų, sprendžiant dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje.

Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigos baudžiamojo proceso metu nustatytos BPK 2 ir kituose straipsniuose. Bendroji rūpestingumo pareiga įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Įpareigojant atitinkamas valstybės institucijas, jų pareigūnus išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką, siekiama apsaugoti proceso šalis nuo proceso vilkinimo, kuris lemia ilgesnį, negu tai neišvengiama, asmens netikrumą dėl savo likimo, kiek tai susiję su proceso baigtimi.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pabrėžta, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas. Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimą), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas.

Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo. Teismų praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Teismai, spręsdami, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui. Kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad baudžiamasis procesas ieškovo baudžiamojoje byloje truko nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., t.y. vienerius metus, septynis mėnesius ir penkiolika dienų. Ieškovo atžvilgiu jis truko nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., t.y. vienerius metus, vieną mėnesį ir 21 dieną. Ikiteisminis tyrimas truko nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2013 m. kovo 6 d. (23 dienas) ir nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d. (35 dienas), t.y. vieną mėnesį ir 28 dienas.

Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko nuo 2013 m. kovo 7 d. iki 2013 m. spalio 2d. ( šešis mėnesius ir 25 dienas) ir nuo 2013 m. lapkričio 8 d. iki 2014 m. sausio 2 d. (vieną mėnesį ir 25 dienas). Viso aštuonis mėnesius ir 20 dienų. Nuosprendį apskundus apeliacine tvarka, šis terminas pailgėjo iki vienuolikos mėnesių ir 21 dienos. Teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ikiteisminis tyrimas, iki bylą atiduodant teismui, užtruko 23 dienas, kas objektyviai nelaikytina per ilga proceso trukme. Bet teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamojo proceso trukmės prailgėjimas daugiau nei trimis mėnesiais dėl netinkamo veikos kvalifikavimo leidžia tokius baudžiamąją bylą tyručių pareigūnų veiksmus įvardinti kaip Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (pažeidimus), t.y. kaip pažeidžiančius ieškovo teisę į įmanomai trumpiausią bylos išnagrinėjimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje yra nurodęs, jog teismų praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo E. M. baudžiamojoje byloje buvo atliekamas be nereikalingo delsimo. Bylos grąžinimas tyrimui papildyti, tam, kad būtų tinkamai kvalifikuota ieškovo veika buvo būtinas, todėl veiksmai atliekant tyrimo papildymą nelaikytini pažeidusiais ieškovo teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog baudžiamojo proceso trukmės prailgėjimas daugiau nei trimis mėnesiais dėl netinkamo veikos kvalifikavimo leidžia tokius baudžiamąją bylą tyrusių pareigūnų veiksmus įvardinti kaip Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (pažeidimus) – nepagrįsta.

Dėl turtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso metu, atlyginimo išteisintam asmeniui

Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas E. M. prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 1013, 67 Eur turtinei žalai atlyginti. Tai baudžiamojo proceso metu ieškovo patirtos išlaidos už savo iniciatyva kviesto gynėjo pagalbą.

Sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis.

Nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį.

Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai pakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą, nepažeidė ieškovo teisės į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, yra pakankamas pagrindas ieškovo ieškinį dėl turtinės žalos atlygimo atmesti.

Dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nepagrįstai ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso, ir jos dydžio nustatymo kriterijų

Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismų praktika dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo formuojama atsižvelgiant ir į EŽTT jurisprudenciją dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų. EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog baudžiamasis procesas ieškovo byloje buvo pernelyg užsitęsęs, todėl nebuvo pagrindo ieškovui iš atsakovo priteisti 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl išdėstytų motyvų teismų sprendimo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pripažintinos iš esmės neteisėtomis ir nepagrįstomis, todėl apeliaciniai skundai tenkintini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

apeliacinius skundus patenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo E. M. ieškinį atmesti.

Teisėjas Leonas Jachimavičius