- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-09
- Bylos Nr.
- ATP-7-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07185-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas M. R. surašytas už tai, kad jis 2014-09-16, apie 17.20 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties 40 namu, vairuodamas transporto priemonę BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atidus, neatsižvelgė į transporto priemonių intensyvumą, apvažiuodamas sustojusią transporto priemonę Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė vairuojamo automobilio ir ją kliudė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Po eismo įvykio nesustojo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokias veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 133; 231.1, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-11-05 nutarimu M. R. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 200 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. 8 mėn. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3800 Lt (1100 Eur.) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. 8 mėn.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu M. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2014-11-05 nutarimą pakeisti – administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu sąžiningai papasakojo kaip ir kada galėjo kliudyti kitą automobilį ir jį apgadinti, tačiau nieko nejuto, niekas jo nestabdė, garsinio įspėjamojo signalo nenaudojo. Eismas buvo intensyvus, susidaręs „kamštis“, suko į dešinę pusę, todėl žiūrėjo į dešinę, turėjo kelias sekundes persirikiuoti, buvo įjungtas radijo imtuvas, mažametė dukra kažko paklausė, todėl negalėjo išgirsti ir pastebėti kairėje pusėje braukiamojo kontakto su kitu automobiliu. Pažymėjo, kad jo automobilio kairė pusė buvo apgadinta dar iki aptariamo įvykio, todėl naujų apgadinimų grįžęs namo nepastebėjo. Teismas neatsižvelgė, kad automobilis buvo apžiūrėtas po įvykio praėjus 12 d., tačiau M. R., nors turėdamas beveik dvi savaites laiko, neremontavo savo automobilio, t.y. nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, kas įrodo, jog buvo įsitikinęs, jog eismo įvykio nebuvo. Tokiu būdu M. R. tyčia neapsunkino eismo įvykio aplinkybių atskleidimo, nevengė pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, nepaslėpė eismo įvykio pėdsakų, iš įvykio vietos skubiai nepasišalino, nevengė administracinės atsakomybės, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, o iš eismo įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Be to, neturėjo jokių priežasčių ir motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas civilinės atsakomybės draudimu, jį vairavęs asmuo buvo blaivus. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino liudytojos M. A. parodymus, kadangi pastaroji nurodė, kad „kliudymas buvo visiškai nestiprus“, „kliudymas buvo trumpas“, nesmarkiai pajaučiau. Nei tai smūgį, nei tai pabraukimą, neįvardinsiu... Tikrai nebuvo, kad stiprus“. Bylos aplinkybės leidžia teigti, jog kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta nežymiai, o M. R. veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties subjektyvaus požymio – tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į M. R. skundą prašo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014-11-05 nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į visus surinktus įrodymus, į nustatytas įvykio aplinkybes, transporto priemonių apgadinimo mastą bei pobūdį, teismas padarė teisingą išvadą, kad yra pilnai įrodyta, jog M. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.
Motyvuojamoji dalis
M. R. skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014-11-05 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo turinio, ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde M. R. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas M. R., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl M. R. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Nors M. R. savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), patrulio D. Č. tarnybinis pranešimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio (b. l. 3), specialisto S. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), M. A. paaiškinimai (b. l. 6, 8), fotolentelės ( b. l. 11-15), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 16), liudytojų M. A., S. K. paaiškinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 45-48), kita bylos medžiaga. Minėti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. R. vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nebuvo atidus, persirikiuodamas į kitą eismo juostą ir apvažiuodamas sustojusią transporto priemonę ją kliudė ir apgadino, po eismo įvykio nesustojo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, policijos į eismo įvykio vietą nekvietė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš eismo įvykio vietos schemos ir fotolentelės, matyti, kad sugadinimas padarytas automobiliui Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdus (apgadinta galino bamperio dešinė pusė apie 70 cm. aukštyje). Pažeidėjo automobilio techninės apžiūros aktas ir fotolentelės taip pat patvirtina, kad buvo apgadinta pažeidėjo automobilio BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio kairio sparno priekinė dalis, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, priekinis bamperis, nubrauktas variklio dangčio priekinis kairys kampas. Liudytojas S. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilių apgadinimų pobūdis (Peugeot 307 automobilio – užpakalinės dalies bamperio dešinė pusė, apdaila, BMW automobilio – priekinis kairys kampas), jų aukščiai (nuo 50 iki 70 cm) atitinka. Automobilio BMW žibintas buvo įskeltas neseniai, kadangi už stiklo dulkių nebuvo patekę, kiti bamperio apgadinimai, esantys arčiau žibinto, taip pat nebuvo įsisenėję. Liudytojo teigimu, kontaktas buvo normalus, todėl vairuotojai turėjo jį jausti. Be to, pažeidėjas kitą transporto priemonę kliudė automobilio kaire puse, todėl neįmanoma nematyti kas darosi priekyje. Liudytoja M. A. taip pat patvirtino, kad tiek ji, tiek jos vaikai būdami automobilyje pajuto smūgį, suprato, kad už jos stovėjusi transporto priemonė bandydama persirikiuoti į kitą eismo juostą ją kliudė, tačiau nesustojo ir nuvažiavo, automobiliui padarytą žalą įvertino apie 1800 Lt.
Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad jis nesuprato apgadinęs kitą transporto priemonę, nes tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsižvelgiant į automobilių apgadinimo pobūdį, įvykusio kontakto nebuvo galima nepajusti. Iš liudytojos M. A. paaiškinimų, fotolentelės, transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad smūgis buvo pakankamas, jo metu ne tik nubrėžta automobilio Peugeot 307 galinio bamperio dešinė pusė, taip pat matyti ir įlinkimas. Automobilių kontaktą pajuto ne tik M. A., tačiau ir jos vaikai tuo metu buvę automobilyje. Be to, M. A. per automobilio veidrodėlį stebėjo už jos sustojusio automobilio BMW vairuotojo veiksmus, kadangi pastarasis net kelis kartus bandė persirikiuoti į antrą eismo juostą nors vietos buvo mažai, o antroje juostoje automobilių judėjimas buvo didelis. Tai darydamas trečią – ketvirtą kartą apgadino jos vairuojamo automobilio galinio bamperio dešinį kraštą, tačiau nesustojęs nuvažiavo (b. l. 46). M. R. taip pat neneigė, kad matė prieš jį sustojusį automobilį, tačiau pro jį prasuko, gal per arti, tačiau prasuko ir nuvažiavo (b. l. 34). Darytina išvada, kad M. R., turėdamas ne vienų metų vairuotojo stažą, matydamas, kad atstumas tarp transporto priemonių yra pakankamai mažas, todėl siekdamas persirikiuoti į kitą eismo juostą turėjo elgtis ypatingai atidžiai ir apdairiai, įvertinti galimas atstumo nesilaikymo pasekmes ir apvažiuodamas transporto priemonę, esančią vairuotojo matomumo zonoje negalėjo nesuprasti, nematyti, tuo pačiu ir nepajusti, kad automobilio kairiu kampu ją kliudė. Priešingai, kiekvienas apdairus vairuotojas matydamas, kad susidariusi situacija, kuomet atstumas tarp transporto priemonių yra pakankamai mažas, todėl atlikdamas bet kokius veiksmus neabejotinai suklūsta bei atkreipia dar didesnį dėmesį atliekant rizikingą manevrą. Nagrinėjamu atveju apeliantas net kelis kartus bandė persirikiuoti, todėl būdamas eismo dalyvis, turėjo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, o sukėlęs eismo įvykį, ne pasišalinti iš įvykio vietos, bet padėtį jį išsiaiškinti. Taigi toks pažeidėjo elgesys, ignoravimas teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytų reikalavimų, vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (tyčia), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Aplinkybės, jog apeliantas neturėjo jokių motyvų pasišalinti, kadangi automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas, jis įvykio metu buvo blaivus, be to, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų (suremontuoti automobilį) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės (tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos) nepaneigia.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracinę nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą M. R. individualizavo tinkamai, laikėsi ATPK 30 str. reikalavimų ir įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, įvykio aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad M. R. jau tris kartus buvo paskirta nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir pagrįstai paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 3800 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 8 mėnesiams, kuri yra teisinga, adekvati padarytiems administraciniams pažeidimams, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.
Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą nepakeistą ir M. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.