- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-88-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00669-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Skolininkas
- ŽŪB „Miežaičiai“
Teisėjas A. Mitkus Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00669-2012-9
NUTARTIS
2013 m. sausio 11 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko ŽŪB „Miežaičiai“ atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atmestas ŽŪB „Miežaičiai“ skundas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Skolininkas ŽŪB „Miežaičiai“ kreipėsi skundu dėl antstolės R.A. veiksmų, prašydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Skolininkas ŽŪB „Miežaičiai“ skunde nurodė, kad 2012 m. balandžio 12 d. vyko ŽŪB „Miežaičiai“ priklausančio turto - sandėlio, esančio Ežero g. 39, Miežaičių k., Radviliškio r. varžytynės, kuriose dalyvavo tretieji asmenys, t. y. ŽŪB „Miežaičiai“ pajininkas R. S. ir ŽŪB „Miežaičiai“ skolininkė J. V., kurie galimai darė įtaką varžytynių eigai. To pasekoje laimėjo asmuo, pasiūlęs už sandėlį sumą, kuri nebuvo didžiausia iš pasiūlytų varžytynių dalyvių sumų. Kadangi sandėlis parduotas varžytynių dalyviui, pasiūliusiam ne didžiausią kainą, todėl buvo pažeisti ŽŪB „Miežaičiai“ ir skolininkų interesai, nes šie pagrįstai tikėjosi, jog turtas bus parduotas už didžiausią kainą.
Antstolė R.A. 2012-05-03 Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą (7–8 b. l.) atsisakė patenkinti skolininko ŽŪB „Miežaičiai“ skundą ir patvarkymą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi skolininko ŽŪB „Miežaičiai“ skundą atmetė (77–80 b. l.).
Teismas nurodė, kad varžytinių vykdymo eiga yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. LR CPK nenumato tvarkos, kuria vadovaujantis varžytynėse gali dalyvauti tretieji asmenys o taip pat nenumato apribojimų, kada tokių asmenų dalyvavimas varžytinėse yra draudžiamas, nereglamentuoja, iki kada galima registruotis dalyvauti varžytinėse, todėl teismas padarė išvadą, kad pareikšti prašymą dalyvauti varžytinėse galima iki pat varžytinių pradžios. Norintys dalyvauti varžytynėse asmenys privalo iki varžytynių pradžios pasirašyti, kad nėra CPK 709 straipsnyje numatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse, ir įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą ar sumokėti pagal antstolio kvitą varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro dešimt procentų pradinės parduodamo turto kainos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi 3 varžytinėse dalyvavę asmenys, atitiko šias sąlygas. Antstolei paskelbus apie varžytynių pradžią, už turtą T. P. buvo pasiūlyta 60000 Lt, kurią A. C. padidino, pasiūlydamas 60100 Lt. Varžytynės buvo vedamos vadovaujantis CPK 713 str. nustatyta tvarka, t. y. pirkėjui pasiūlius kainą, antstolė R. A. pasiteiraudavo, kas siūlo didesnę kainą. A. C. pasiūlius 60100 Lt, antstolė kelis kartus pasiteiravo, ar bus pirkėjų, siūlančių didesnę kainą. Po trečio paskelbimo didesnės kainos nepasiūlius, antstolė paskelbė, kad turtas parduotas. T. P. didesnės kainos už parduodamą turtą nesiūlė; pretenzijų varžytynes vedusiai antstolei dėl triukšmo varžytynių metu nereiškė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog varžytynių dalyviams tretieji asmenys darė įtaką. Visa vykusių varžytynių eiga užfiksuota varžytinių protokole, kurį pasirašė visi varžytynėse dalyvavę pirkėjai, jokių pastabų dėl varžytynių eigos nepareiškė, nors esant grubioms varžytynių tvarkos pažeidimams turėjo galimybę išdėstyti pastabas tiesiogiai protokole. Teismas nurodė, kad antstolė varžytynių eigos nefiksavo techninėmis priemonėmis, tačiau varžytynių dalyviai turėjo teisę prašyti leisti naudoti savo technines priemones ar prašyti, kad antstolis tokias priemones naudotų. T. P. pripažino, kad turėjo išmanųjį telefoną, tad esant reikalui, turėjo galimybę pasinaudoti juo ir daryti varžytynių garso įrašą. Duomenų, kad tretieji asmenys būtų buvę suinteresuoti daryti įtaką varžytynių eigai ir dėl šių asmenų daromos įtakos T. P. negalėjo įgyvendinti savo kaip varžytynių dalyvio teisių, nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas ŽŪB „Miežaičiai“ prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį ir pripažinti negaliojančiu 2012-04-12 turto pardavimo iš varžytynių aktą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, tačiau šioje byloje, parduodant ŽŪB „Miežaičiai“ priklausantį sandėlį, buvo pažeistos proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.
2. Kadangi varžytynių metu turto pardavimo kaina buvo pakelta iki 61 000 Lt, o paskui sumažinta iki 60 100 Lt, rodo, jog tokia kaina buvo paranki turtą nupirkusiam dalyviui ir kad dalyviai buvo susitarę, kas turi įsigyti turtą. T. P. nedrįso kelti kainos dėl to, kad priešais jį sėdėjo R. S., kuris pastoviai jį kalbino ir neleido tinkamai dalyvauti varžytynėse, galimai darė psichologinį spaudimą.
3. Antstolė R. A. galimai nepateikė visos varžytynių bylos medžiagos, nes T. P. buvo pateikęs pretenziją dėl varžytynių eigos, jos rezultatų ir netinkamai įforminto protokolo, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismas klaidingai interpretavo, kad jokių pretenzijų dėl varžytynių nebuvo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskirąjį skundą apeliantas grindžia tuo argumentu, kad antstolė, vykdydama ŽŪB „Miežaičai“ varžytynes, pažeidė ne tik skolininko, bet ir išieškotojų interesus, nes varžytynėse dalyvavę tretieji asmenys darė įtaką varžytynių eigai, ko pasekoje turtas buvo parduotas ne už didžiausią pasiūlytą kainą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, todėl jo netenkina.
Iš vykdomosios bylos matyti, kad dalyvauti varžytynėse pateikė prašymus A. C., B. L., atstovaujama L. Z. ir UAB “Miežaičių projektai” direktorius T. P., kurie iki varžytynių pradžios sumokėjo nustatytą dalyvio mokestį ir nurodė, kad LR CPK 709 str. numatytų kliūčių dalyvauti varžytynėse nėra (LR CPK 710 str.). Taigi, visi dalyviai atitiko jiems keliamus reikalavimus. Iš varžytynių protokolo matyti, kad buvo parduodamas pastatas – sandėlis, esantis Ežero g. 39, Miežaičių k., Radviliškio rajone, kurio pradinė kaina buvo nustatyta – 48000 Lt. Pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau 5 procentus ir tas sudarė 50 400 Lt (CPK 713 str. 3 d.). UAB “Miežaičių projektai” už šį turtą pasiūlė 60 000 Lt. Antstolė R. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad paskelbus šią kainą, ji tris kartus paklausė kas už šį turtą siūlys daugiau. Tada A. C. pasiūlė 60 100 Lt, daugiau mokėti niekas nesiūlė. Kadangi pasiūlymų mokėti didesnę kainą nebuvo, turtas buvo parduotas ūkininkui A. C.. 2012-04-12 varžytynių protokolą pasirašė antstolė R. A., protokolą surašiusi antstolė D. P., ir varžytynėse dalyvavę ūkininkas A. C., UAB “Miežaičių projektai” direktorius T. P. ir L. Z., kurie pastabų nepareiškė, todėl darytina išvada, kad pretenzijų nei antstolei, nei dalyvaujantiems asmenims neturėjo.
Iš vykdomosios bylos matyti, kad ginčijamas pastatas sandėlis buvo areštuotas 2009-10-12, įvertinus jį 125 000 Lt suma. Skolininko ŽŪB “Miežaičiai” prašymu nurodyta kaina buvo pakeista į didesnę – 260 000 Lt, paskelbtos varžytynės, tačiau turtas nebuvo parduotas. Vėliau turtas buvo pardavinėjamas iš varžytynių, paskelbus pradinę turto kainą 156 000 Lt, dar vėliau – 64 000 Lt. Tik paskelbus antrąsias turto varžytynes ir nustačius pradinę turto pardavimo kainą 48 000 Lt, turtas buvo parduotas. Iš nurodyto matyti, kad nors turtas skolininko ŽŪB “Miežaičiai” prašymu buvo įvertintas 260 000 Lt, tačiau net ir gerokai sumažinus kainą, pirkėjų šiam pastatui neatsirado. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tikroji realizuojamo turto vertė yra ta, už kurią šis turtas yra nuperkamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ŽŪB “Miežaičiai” nei antstolei R. A., nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokios turto vertinimo pažymos, iš kurios aiškiai būtų matyti, kad antstolės nustatyta kaina buvo netinkama, kaip ir neskundė turto arešto akto. Be to, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.
Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, kad varžytynių metu turto pardavimo kaina buvo pakelta iki 61 000 Lt, o paskui sumažinta iki 60 100 Lt, ir tai rodo, jog tokia kaina buvo paranki turtą nupirkusiam dalyviui ir kad dalyviai buvo susitarę, kas turi įsigyti turtą. Kaip jau minėta, šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Turto varžytynių protokole šių aplinkybių nėra nurodyta, teismo posėdžio metu antstolė R. A. taip pat neigė buvus šias aplinkybes. Antstolės kontoroje vykusių varžytynių metu niekas neprašė naudoti technines priemones ar leisti naudoti savas technines priemones, nors tokią galimybę turėjo. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad antstolė galimai nepateikė visos varžytynių bylos medžiagos, nes T. P. buvo pateikęs pretenziją dėl varžytynių eigos. Pažymėtina, kad nei vykdomojoje byloje, nei pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje nėra duomenų, kad T. P. būtų pateikęs pretenziją antstolei. Netgi darant prielaidą, kad antstolė galėjo nepateikti teismui šios T. P. pretenzijos, konstatuotina, kad antrasis pretenzijos egzempliorius turėjo likti pas T. P., kuris ir turėjo šį įrodymą pateikti teismui, tačiau nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.