- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- I-2953-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05683-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Liudmila Zaborovska (pran.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. S. M.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Advokatai
- Gintarė Šlamaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Broniaus Januškos ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjai A. S. M., jos atstovei advokato padėjėjai Gintarei Šlamaitei, atsakovės atstovams Tomui Čaplinskui ir Aretai Miškinienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. M. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. S. M. skunde (b. l. 21-24) prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2013 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. S-1377-(2.5); 2) įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto A. M..
Skunde pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. birželio 6 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu ištirti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. galimą Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio pažeidimą, t. y. ar einant papildomas pareigas Radviliškio muzikos mokykloje jis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Prašyme nurodė, kad 2012 m. birželio 12 d. A. M. pradėjo eiti teisininko pareigas Radviliškio muzikos mokykloje pasinaudodamas valstybės tarnautojų teise dirbti kitą darbą. Darbo sutartyje nurodoma, kad A. M. šį darbą atliks namuose, savo pasirinktu laiku. Nepaisant to, A. M. dalyvauja teismo posėdžiuose tuo laiku, kai privalo eiti vyriausiojo specialisto pareigas Radviliškio r. savivaldybės juridiniame skyriuje. Atkreipia dėmesį, kad Radviliškio muzikos mokykla yra Radviliškio r. savivaldybės biudžetinė įstaiga, t. y. įstaiga pavaldi Radviliškio r. savivaldybei, kurios darbą A. M. prižiūri jo kompetencijos ribose. Į atsakovę kreipėsi todėl, kad netekusi darbo Radviliškio muzikos mokykloje kreipėsi į teismą. Viso teisminio proceso metu Radviliškio rajono apylinkės teisme A. M. buvo sudaręs įspūdį, kad Radviliškio muzikos mokyklą atstovauja kaip vietos savivaldybės administracijos juristas, o ne kaip mokykloje įdarbintas teisininkas. Radviliškio muzikos mokyklos direktorės A. M. suteikto įgaliojimo ją atstovauti teisme kopiją pirmą kartą pamatė tik 2013 m. birželio mėnesį, o ne tada, kai prasidėjo teisminis procesas. Visą laiką nuo teisminio proceso pradžios iki 2013 m. birželio mėnesio buvo tikra, kad A. M. Radviliškio muzikos mokyklą atstovauja kaip vietos savivaldybės administracijos juristas. Neturi abejonės, kad Radviliškio muzikos mokyklos direktorė L. V. pasirinko A. M., o ne kitą Lietuvos teisininką atstovauti jos interesus, kadangi eidamas savo pareigas, jis turintis itin išsamias teisinės situacijos Radviliškio muzikos mokykloje žinias, nes jam pagal pareigas priklauso šios įstaigos teisinis prižiūrėjimas. A. M. pasirinkimas buvo įtakotas tuo, kad jo motiną N. M. dirba Šiaulių apygardos teisme ir turi galimybes užtikrinti, kad sūnus laimėtų atstovaujamose bylose. Mano, kad yra pagrindas teigti, kad jei A. M. nebūtų Radviliškio r. savivaldybės juristu ir/ar neturėtų motinos dirbančios Šiaulių apygardos teisme, L. V. nebūtų jo įdarbinusi. Atsakovė atsisakė atlikti tyrimą, nurodydama, kad neturi pagrindo kvestionuoti Radviliškio r. savivaldybės administracijos direktorės J. M. 2013 m. liepos 9 d. rašte pateikto A. M. įvertinimo. Atsisakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra pagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis. Rašte taip pat nėra nurodyta apskundimo tvarka, kaip to reikalauja minėto straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime (b. l. 35-37) į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad 2013-06-10 gavo pareiškėjos skundą, kuriame nurodoma, kad Radviliškio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. įsidarbinimas Radviliškio muzikos mokykloje galimai pažeidžia Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas ir sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Atsižvelgdama į tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta prievolė valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams kontroliuoti, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, bei vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gautą skundą 2013-06-20 raštu Nr. S-946-(2.5) perdavė nagrinėti Radviliškio rajono savivaldybės administracijai. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2013-07-09 raštu Nr. S-1746-(86) informavo pareiškėją bei Komisiją, kad A. M. Radviliškio muzikos mokykloje dirba teisininko pareigose turėdamas valstybės tarnautojui privalomą leidimą dirbti papildomą darbą. Be to, nurodė, kad „Juridinio skyriaus vyr. specialisto A. M. darbas Radviliškio muzikos mokykloje nekelia jam interesų konflikto, nes minėtas valstybės tarnautojas neturi įgaliojimų priiminėti sprendimų Radviliškio muzikos mokyklos atžvilgiu ar kitaip įtakoti jos veiklą“. Įvertinusi gautą informaciją, Komisija 2013 m. rugsėjo 17 d. posėdyje nusprendė neturinti pagrindo kvestionuoti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės pateikto valstybės tarnautojo A. M. elgesio vertinimo ir nutarė atskiro tyrimo nepradėti bei apie tai informavo pareiškėją. Ginčijamas raštas tiesiogiai nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir neužkerta galimybės ginti savo teisėtus interesus civilinėje byloje. Nenustačius, jog ginčijamas Komisijos sprendimas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) taikymo požiūriu reiškia, kad šioje administracinėje byloje pareiškėja neturi materialinio suinteresuotumo dėl iškelto ginčo išsprendimo. Pareiškėja neturi teisės reikalauti teismo įpareigoti Komisiją tirti A. M. veiksmus, nes tokiam tyrimui nėra jokio faktinio pagrindo. Pareiškėjos skunde nėra pagrįstų duomenų dėl galimo interesų konflikto, o pateikti subjektyvaus pobūdžio įtarimai ir įspūdžiai nėra pakankamas pagrindas pradėti tyrimą asmens atžvilgiu. Pareiškėjos argumentą, kad A. M. antraeilėse pareigose įsidarbino įstaigoje, kurios veiklą pirmojoje darbovietėje kontroliuoja, paneigia Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės 2013-07-09 rašte Nr. S-1746-(86) pateikta informacija, kad Juridinio skyriaus vyr. specialisto A. M. darbas Radviliškio muzikos mokykloje nekelia jam interesų konflikto, nes minėtas valstybės tarnautojas neturi įgaliojimų priiminėti sprendimų Radviliškio muzikos mokyklos atžvilgiu ar kitaip įtakoti jos veiklą. Aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2013-09-23 rašte Nr. 2A-749-372/2013 konstatavo, jog bylos dėl galimai neteisėto pareiškėjos atleidimo iš darbo nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme objektyviam stebėtojui gali sukelti pagrįstų abejonių dėl teismo, kuriame dirba A. M. motina, nešališkumo, ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas spręsti bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimą, paneigia pareiškėjos argumentą, kad A. M. buvo įdarbintas antraeilėse pareigose teisininku, nes jo motina yra Šiaulių apygardos teismo teisėja, turinti galimybes užtikrinti, kad sūnus laimėtų bylas. Pareiškėjos skunduose Komisijai ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti duomenys nėra pakankami kilti pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto A. M. veikloje, todėl Komisija pagrįstai nusprendė jo atžvilgiu atskiro tyrimo nepradėti. Atitinkamai nėra faktinio pagrindo įpareigoti Komisiją tokį tyrimą atlikti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime (b. l. 56) į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, vadovaujantis, tačiau neapsiribojant, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atsiliepime nurodytais nesutikimo su skundu motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės 2013-09-24 rašto Nr. S-1377-(2.5) nepradėti atskiro tyrimo dėl savivaldybės administracijos darbuotojo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Komisija 2013-06-10 gavo pareiškėjos skundą, kuriame nurodoma, kad Radviliškio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. įsidarbinimas Radviliškio muzikos mokykloje galimai pažeidžia Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas ir sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą (b. l. 38-39).
Tarnyba 2013-06-20 raštu Nr. S-947-(2.5) atsižvelgdama į tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta prievolė valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams kontroliuoti, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, bei vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gautą skundą perdavė nagrinėti Radviliškio rajono savivaldybės administracijai (44).
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė 2013-07-09 raštu Nr. S-1746-(86) informavo pareiškėją ir Komisiją, kad A. M. Radviliškio muzikos mokykloje dirba teisininko pareigose turėdamas valstybės tarnautojui privalomą leidimą dirbti papildomą darbą. Nurodė, kad Juridinio skyriaus vyr. specialisto A. M. darbas Radviliškio muzikos mokykloje nekelia jam interesų konflikto, nes minėtas valstybės tarnautojas neturi įgaliojimų priiminėti sprendimų Radviliškio muzikos mokyklos atžvilgiu ar kitaip įtakoti jos veiklą (b. l. 45).
Įvertinusi gautą informaciją, Komisija 2013 m. rugsėjo 17 d. posėdyje nusprendė neturinti pagrindo kvestionuoti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės pateikto valstybės tarnautojo A. M. elgesio vertinimo ir nutarė atskiro tyrimo nepradėti (b. l. 47). Apie tai informavo pareiškėją 2013-09-24 raštu Nr. S-1377-(2.5) (b. l. 48).
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą nustato Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (toliau - Įstatymas). Komisijos įgaliojimus apibrėžia minėto Įstatymo 17 straipsnis. Pagal nurodyto straipsnio 1 punktą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti Komisijos kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais, o pagal 2 punktą – tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.
Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įvardinti sprendimai, kuriuos atlikusi tyrimą gali priimti Komisija. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Komisija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: 1) pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; 2) pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas; 3) kreiptis į teismą dėl administracinės nuobaudos pažeidėjui skyrimo; 4) siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą; 5) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų; 6) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų; 7) sustabdyti tyrimą; 8) nutraukti tyrimą; 9) perduoti tyrimo metu surinktus duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui arba kitai įgaliotai institucijai; 10) pateikti rekomendaciją.
Minėta Įstatymo nuostatų analizė įgalina daryti išvadą, kad būtinas Komisijos sprendimas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo. Skundžiamas raštas nelaikytinas Komisijos sprendimu Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies prasme. Tai reiškia, kad Komisija šio klausimo netyrė ir jokio sprendimo dėl A. M. viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo nepriėmė.
Darytina išvada, kad nesant Komisijos sprendimo, pareiškėjos ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame nėra jokių imperatyvių ar kitokio pobūdžio nurodymų.
Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjos argumentai, kad raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra pagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis ir, kad jame nėra nurodyta apskundimo tvarka.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Teismas pažymi, kad skundžiamas Komisijos raštas ne tik, kad nėra Komisijos sprendimas skundžiamas teismui, tačiau taip pat nėra susijęs su pareiškėjos teisėmis ar įstatymų saugomais interesais, nesukuria jai teisių ar pareigų, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės dėl skundžiamo rašto panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti tyrimą dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto A. M.. Esant šioms aplinkybėms, byla nutrauktina.
Pareiškėja, paduodama skundą administraciniam teismui sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 20). Nutraukus administracinę bylą, kai ji nenagrinėtina teisme, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Tai numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Todėl pareiškėjai sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 1 d., 2 d., 42 str. 1 d. 4 p.,
nutarė:
Administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. M. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
Pareiškėjai A. S. M. grąžinti 100 (šimto) litų žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.