Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-41-372/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-10
Bylos Nr.: e2A-41-372/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00514-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika

Civilinė byla Nr. e2A-41-372/2021 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00514-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.8.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.4.11.;3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo ir 2020 m. spalio 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2456-671/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Telšių vandenys“ dėl turtinės žalos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 696,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, 24,62 Eur kompensacinių palūkanų, 6 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2017-04-17 nuotekomis buvo užlietas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovė nustatė, kad buvo sulietos patalpos 24-1 lubos. Įvykio metu butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

3. Ieškovė nurodė, kad apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką, vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-08-15). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas, vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį, bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė nurodė, jog apskaičiavo, kad apdrausto turto remonto kaina sudaro 747,67 Eur ir išmokėjo 707,67 Eur draudimo išmoką (747,67 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita).

4. Ieškovė pažymėjo, kad jos apdraustas turtas buvo užlietas nuotekomis, užsikimšus šuliniui magistralinėje linijoje. Už šių tinklų priežiūrą ir eksploatavimą yra atsakinga atsakovė UAB „Telšių vandenys“. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragino atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 10,97 Eur nusidėvėjimą, sudaro 696,70 Eur.

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) netinkamai eksploatavusi inžinerinius tinklus (už kuriuos atsakinga atsakovė), atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl užsikimšusio šulinio (už kurį atsakinga atsakovė) inžineriniuose tinkluose ieškovės apdraustam turtui atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Ieškovė nurodė, jog remiantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 24,62 Eur (696,70 Eur (skola) * 0,06 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) * 258 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018-05-18) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Ieškovė nurodė, jog remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 6% dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „Telšių vandenys“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

7. Atsakovė nurodė, kad 2013-01-10 tarp atsakovės ir V. D. buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 539, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo tiekti vartotojui iki sutarties 1 priede nustatytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos, adresu (duomenys neskelbtini), saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu bei kitais teisės aktais. Atsakovė nurodė, kad 2017-04-17 vartotojui priklausančio gyvenamojo namo rūsyje išsiliejo nuotekos, dėl ko rūsio patalpoms buvo padaryta žala. Ieškovė, kuri buvo apdraudusi vartotoją būsto draudimu, atlygino jam avarijos metu padarytą žalą ir ieškiniu prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, kaip esą už avarijos metu padarytą žalą atsakingo asmens.

8. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, siekia realizuoti subrogacijos teisę. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atsakovę su draudėju, kuriam ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, siejo sutartiniai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo santykiai. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-06-01 iki 2018-03-01) 16 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimo Nr. 126 (2015-09-10 nutarimo Nr. 990 redakcija) nuostatomis, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti jam nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, kurio reikia geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti (58.4 p.); abonentas ir (ar) vartotojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais jų valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius (65.1 p.).

9. Atsakovė pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoms buvo padaryta žala dėl rūsyje išsiliejusių nuotekų; esminis klausimas nagrinėjamos bylos atveju yra tai, ar tinkamai buvo įrengti ir/ar eksploatuojami vartotojui nuosavybės teise priklausantys nuotekų šalinimo įrenginiai.

10. Atsakovė nurodė, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 (2015-10-15 įsakymu Nr. D1-744 red.), 3 punkte numatyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statyba vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir minimame Taisyklių punkte išvardintais statybos techniniais reglamentais. Vienas iš Taisyklių 3 punkte minimų statybos techninių reglamentų, t. y. Statybos techninis reglamentas 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390, numato esminį reikalavimą pastato nuotekų šalintuvui, užtikrinant apsaugą nuo nutekėjimo iš nuotakynų – turi būti įrengtas atskiras išvadas nuotekoms iš įlajų, kurių viršaus briaunos lygis yra žemiau už kiemo nuotakyno artimiausio šulinio dangčio lygį ir sumontuotas ant išvado uždarymo įtaisas su automatizuota pavara (kad būtų išvengta nuotekų ištvinimo iš išorės nuotakyno pastate) (185.3.3 punktas). Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, kuriomis nustatoma naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų (toliau – gyvenviečių) vandentiekiu ir nuotekų sistemomis tvarka ir santykiai tarp vandens tiekimo įmonių (toliau – Tiekėjas) ir vandens vartotojų, su kuriais Tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis (toliau – Abonentas), taip pat numato, jog rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės. Už rūsio (pusrūsio) užtvindymą Tiekėjas neatsako (4.3 punktas).

11. Atsakovė pažymėjo, kad vartotojas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose nebuvo įrengęs automatiškai užsidarančios sklendės, nors pagal nurodytus teisės aktus tokią pareigą jis, kaip nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas, turėjo. Turto sugadinimas įvyko būtent dėl to, jog patalpose nebuvo įrengta automatiškai užsidaranti sklendė, tuo tarpu, jeigu tokia sklendė būtų buvusi įrengta, nuotekos į pusrūsio patalpą patekusios nebūtų ir atitinkamai nebūtų buvusi padaryta žala turtui.

12. Atsakovės vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms, jog turto sugadinimą sąlygojo vartotojo veiksmai, t. y. nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas neįvykdė teisės aktuose numatytų reikalavimų įrengti automatiškai užsidarančią sklendę, atsakovei civilinė atsakomybė nekyla, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės UAB „Telšių vandenys“ ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai: 696,70 Eur žalos atlyginimo, 24,62 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16 Eur bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismas nurodė, kad Statybos techninis reglamentas 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390, įsigaliojo 2004 m. sausio 1 d., jame nurodant, kad jis taikomas po jo įsigaliojimo pradedamiems projektuoti statiniams, o vartotojo V. D. namas buvo pripažintas tinkamu naudoti iki 2004 metų; teismas sprendė, kad šis Statybos techninis reglamentas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

15. Teismas pažymėjo, kad V. D. yra vartotojas, jis priėmė tiekėjo – verslininko siūlomas sutarties sąlygas ir neturėjo galimybės dėl jų derėtis. Teismas vertino, jog atsakovė, būdama stipresnė sutarties šalis, sudarydama sutartį, privalėjo išsiaiškinti, įsitikinti ir įvertinti, kaip vartotojo (abonento) nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovė, matydama, kad juose nėra suprojektuotas atbulinis vožtuvas, davė sutikimą prisijungti prie nuotekų tinklų, todėl turėjo užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, prižiūrėti tinklus ir įrenginius, naudojamus vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, palaikyti tokią jų būklę, kad būtų garantuotas tinkamas paslaugų teikimas abonentams ir nebūtų daroma žala jiems ar kitiems asmenims.

16. Teismas darė išvadą, kad dėl ieškovei padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, nes yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovė neužtikrino tinkamo nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo, netinkamai prižiūrėjo atsakovės atsakomybės ribose esančius inžinerinius tinklus, tokiu būdu elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl užsikimšusio nuotekų šulinio atsakovės atsakomybės ribose esančiuose inžineriniuose tinkluose ieškovės apdraustam turtui atsirado turtinė žala; atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

17. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 1 d. papildomu sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovės UAB „Telšių vandenys“ ieškovės AB „Lietuvos draudimas” naudai 70,08 Eur patirtas advokato pagalbos išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

18. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) UAB „Telšių vandenys“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 1 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai; priteisti iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. Teismas netinkamai įvertino teisinį reguliavimą, numatantį vandens tiekėjo ir vartotojo (abonento) atsakomybės už jiems nuosavybės teise priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų techninę būklę, jos priežiūros organizavimą ir remontą, ribas.

18.2. Teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovei, kaip vandens tiekėjai, esą tenkančių pareigų, susijusių su vartotojui nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo infrastruktūros objektų priežiūra, jų tinkamumo tikrinimu bei vertinimu, kitaip tariant, teismas netinkamai paskirstė vandens tiekėjui ir vartotojui tenkančias pareigas, tokiu būdu atsakovei priskirdamas pareigas, kurias vandens tiekimo veiklos organizavimą reglamentuojantys teisės aktai numato ne vandens tiekėjui, bet vartotojui (abonentui). Tiek vandens tiekimo veiklos organizavimą reglamentuojantys teisės aktai, tiek tarp atsakovės ir vartotojo V. D. sudaryta sutartis numatė, kad vartotojui nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų atitiktį teisės aktų reikalavimams užtikrinti privalo būtent pats vartotojas. V. V. D., 2013-01-10 sudarydamas su atsakove sutartį, kurioje buvo numatyta, jog vartotojas užtikrina jam nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo įrenginių būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams, patvirtino, kad jo nuotekų tvarkymo infrastruktūra atitinka teisės aktų reikalavimus. Joks teisės aktas nenumatė ir šiuo metu nenumato vandens tiekėjo pareigos sutarties sudarymo su vartotoju metu tikrinti vartotojui nuosavybės teise priklausančios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninę būklę. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, jog atsakovė, esą būdama stipresnė sutarties šalis, sudarydama sutartį, turėjo įvertinti vartotojui nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo įrenginių būklę, nepagrįsta.

18.3. Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovė, esą matydama, kad nėra suprojektuotas atbulinis vožtuvas, davė sutikimą prisijungti prie nuotekų tinklų, todėl esą turėjo užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Atkreiptinas dėmesys, jog įrenginiai prie tinklų sutarties sudarymo metu jau buvo prijungti. V. V. D., sudarydamas 2013-01-10 sutartį, užtikrino, kad visi jam nuosavybės teise priklausantys infrastruktūros objektai atitinka ir sutarties galiojimo metu atitiks teisės aktų reikalavimus.

18.4. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl sutarties sąlygų nesąžiningumo ar jų prieštaravimo vartotojo interesams, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad V. D. yra vartotojas ir priėmė tiekėjo – verslininko siūlomas sutarties sąlygas, neturėjo galimybės dėl jų derėtis, yra nepagrįsti. Sutartyje numatytos vartotojo pareigos yra analogiškos numatytoms vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose; sutarties 3 punkte vartotojas patvirtino, kad prieš sutarties pasirašymą, vandens tiekėjas pateikė visą vartotojo pareikalautą žodinę ir rašytinę informaciją, susijusią su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimu bei šia sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų realizavimo tvarka, šalims pagal sutartį tenkančia atsakomybe. L. V. D. pats patvirtino, jog daug metų užsiėmė vandentiekio projektavimo veikla, yra dirbęs (duomenys neskelbtini), todėl bet kokie teiginiai, susiję su tariama asmens patirties stoka ar nežinojimu, nagrinėjamos bylos atveju laikytini nepagrįstais.

18.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepaneigė aplinkybės, kad pagal galiojančius teisės aktus tokios sklendės įrengimas yra būtinas, tačiau padarė išvadą, jog vartotojo V. D. namas pripažintas tinkamu naudoti iki Statybos techninio reglamento 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390, įsigaliojimo, todėl jam esą nekilo pareiga įsirengti automatiškai užsidarančią sklendę. Sutarties 6.1 punkte numatyta vartotojo pareiga prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius ir užtikrinti jų būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams.

18.6. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, 43 punkte įtvirtinto reikalavimo, jog rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės. Už rūsio (pusrūsio) užtvindymą tiekėjas neatsako.

18.7. Tiek Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyta vartotojo atsakomybė už nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę ir jos nuolatinę priežiūrą, tiek sutartimi vartotojo prisiimtas įsipareigojimas užtikrinti infrastruktūros būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams, leidžia daryti išvadą, jog vartotojo pareiga užtikrinti infrastruktūros objekto techninę būklę nepasibaigia, pripažinus namą tinkamu naudoti, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog namo pripažinimo tinkamu naudoti metu dar negaliojo teisės aktas, numatantis reikalavimą dėl automatiškai užsidarančios sklendės įrengimo, todėl esą V. D. nėra atsakingas už tai, kad jam priklausančio rūsio (pusrūsio) patalpose, kur ir įvyko avarija, nebuvo įrengta automatiškai užsidaranti sklendė. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vartotojas nėra atsakingas už tai, kad jam priklausančio rūsio (pusrūsio) patalpose, kur ir įvyko avarija, nebuvo įrengta automatiškai užsidaranti sklendė, kuriai esant įrengtai, nuotekos į patalpą nebūtų patekusios. Turto sugadinimas įvyko būtent dėl to, jog patalpose nebuvo įrengta automatiškai užsidaranti sklendė, jeigu tokia sklendė būtų buvusi įrengta, nuotekos į rūsio patalpą patekusios nebūtų ir atitinkamai nebūtų buvusi padaryta žala turtui.

18.8. Pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta ir aplinkybė dėl draudiko rizikos, kadangi ginčas nagrinėjamos bylos atveju kilo tarp vandens tiekėjo ir draudiko, o ne vartotojo. Draudikas, drausdamas turtą, turėjo įvertinti visas rizikas, įskaitant teisės aktuose numatytos privalomos įrangos nebuvimą draudžiamame name, o to nepadaręs, veikė savo rizika.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į atsakovės UAB „Telšių vandenys“ apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1. Ieškovė reikalavimą atsakovei reiškė subrogacijos tvarka perėmusi reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį, kas reiškia, kad ieškovė tokiu būdu įstojo į nukentėjusio asmens vietą. Taigi, tokiu atveju turi būti taikomos taisyklės, kurios būtų taikomos tais atvejais, kai reikalavimą reikštų pats nukentėjęs asmuo – šiuo atveju draudėjas. Kadangi draudėjas sutartį su atsakove sudarė, siekdamas patenkinti savo ir savo šeimos poreikius, nesusijusius su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, t. y. veikė vartotojas, teismas sprendime pagrįstai šiais argumentais rėmėsi ir analizavo atitinkamą situaciją iš vartotojo perspektyvos. Atsakovės pozicija, kad teismas neturėjo teisės vertinti šio aspekto, yra nepagrįsta.

19.2. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog dėl žalos atsiradimo yra kaltas pats draudėjas. Nors atsakovė teigia, kad teismas tarsi perkėlė pareigą atsakovei prižiūrėti inžinerinius tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismas sprendimu vertino tik atsakovės elgesį tiek, kiek tai yra susiję su sutarties tarp vartotojo ir atsakovės sudarymu bei pačios atsakovės pareigų prižiūrėti jai priklausančius inžinerinius tinklus tinkamu vykdymu. Pagal Vandentvarkos naudojimo taisyklių 4.2 punktą atsakovė atsako už jos balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo pareigą užtikrinti, kad jai priklausantis šulinys neužsikimštų. Būtent šulinio užsikimšimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su žalos atsiradimu – jeigu atsakovei priklausantys tinklai veikia tinkamai, draudėjo turtui žala nėra padaroma ir tokiu atveju atbulinio vožtuvo buvimas ar nebuvimas draudėjo name reikšmės neturi. Būtent atsakovei priklausančio šulinio užsikimšimas ir lėmė vandens išsiliejimą į namo rūsį, t. y. tais atvejais, kai atsakovės balanse esanti įranga funkcionuoja tinkamai, žalos nėra padaroma. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, teisingai pastebėjo, kad pagal Vandentvarkos naudojimo taisyklių nuostatas abonentas prisijungti prie nuotekų tinklų gali tik pagal parengtą projektą, kuris yra derinamas ir su tiekėju. Taigi, jeigu atsakovė, vertindama projektą ir matydama, kad jame nėra suprojektuotas atbulinis vožtuvas, vis tik davė sutikimą prisijungti prie nuotekų tinklų, reiškia, kad savo veiksmais ji vis dėlto turėjo įtakos žalos atsiradimui, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 19 d. turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis 2017-05-19 00:00 val. – 2018-05-18 24:00 val.

22. 2018 m. balandžio 17 d., užsikimšus šuliniui magistralinėje linijoje, nuotekomis užlietas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsys, sugadintas turtas, žala – 747,67 Eur (2018 m. balandžio 19 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, Pastatų nuostolių aprašymas, Avarijų registracijos žurnalas, nuotraukos, lokalinė sąmata, pranešimas apie žalos atlyginimą).

23. 2018 m. balandžio 25 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ dėl šio įvykio išmokėjo 707,67 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui V. D..

24. Nustatyta, kad 2013 m. sausio 10 d. tarp atsakovės UAB „Telšių vandenys“ ir V. D. buvo sudaryta Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 539, pagal kurią atsakovė UAB „Telšių vandenys“ tiekia individualaus namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui V. D. šaltą geriamą vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir kitais teisės aktais. Sutarties 2 punkte šalys įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, deramai realizuojant joms suteiktas teises bei prisiimtus įsipareigojimus tiekiant, vartojant ir atsiskaitant už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, tiekiamas šios sutarties pagrindu. Sutarties 5 punkte vandens tiekėja įsipareigojo užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, atitinkančią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl -639 patvirtintus Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus (Žin., 2007, Nr. 16-593) (5.3. punktas); teisės aktų nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančią ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir (ar) naudojamą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, užtikrindama saugų geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą ir infrastruktūros plėtrą, laikydamasi aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų (5.4. punktas). Sutarties 6 punkte vartotojas įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius, užtikrinant jų būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus (6.1. punktas). Sutarties 7 punkte nustatyta, kad vandens tiekėja neatsako už vandens tiekimą (vandens kokybę, kiekį, slėgį) ir nuotekų šalinimą, kai objektas prie vandens tiekimo ar nuotekų tinklų yra prijungtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus (7.4.2. punktas).

Dėl ginčo esmės

25. Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, 2018 m. balandžio 17 d., užsikimšus šuliniui magistralinėje linijoje, nuotekomis buvo užlietas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsys, sugadintas turtas, padaryta žala, kurios dydis 747,67 Eur. Minėtas turtas buvo apdraustas, 2018 m. balandžio 25 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ dėl šio įvykio išmokėjo 707,67 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui V. D.. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareikštu ieškiniu siekia realizuoti subrogacijos teisę.

26. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

27. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

28. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

29. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

30. Byloje nustatyta, jog atsakovę su draudėju (V. D.), kuriam ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, sieja sutartiniai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo santykiai. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 539 tarp V. D. ir atsakovės buvo sudaryta 2013 m. sausio 10 d. Sutarties 2 punkte šalys įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, deramai realizuojant joms suteiktas teises bei prisiimtus įsipareigojimus, teikiant, vartojant ir atsiskaitant už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, tiekiamas šios sutarties pagrindu. Sutarties 5.4. punkte vandens tiekėja įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančią ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir (ar) naudojamą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, užtikrindama saugų geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą ir infrastruktūros plėtrą, laikydamasi aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų. Sutarties 6.1 punkte vartotojas įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius, užtikrinant jų būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

31. Sutarties sudarymo metu galiojusio Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2007-02-09 iki 2015-09-22), 14.4 punktas numatė, jog viešasis vandens tiekėjas privalo teisės aktų nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančią ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir naudojamą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, užtikrindamas saugų geriamojo vandens tiekimą, nuotekų šalinimą ir infrastruktūros plėtrą, laikydamasis aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų. Abonentas privalo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius (17.1 punktas).

32. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629, galiojusių sutarties sudarymo metu, 9.1 punkte buvo numatyta, jog abonentas (vartotojas) turi pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ar naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas.

33. Draudiminis įvykis, kurio metu, užsikimšus šuliniui magistralinėje linijoje, nuotekomis buvo užlietas gyvenamojo namo rūsys, sugadintas turtas ir padaryta žala, įvyko 2018 m. balandžio 17 d. Byloje nebuvo ginčo dėl to, jog gyvenamojo namo rūsio patalpoms buvo padaryta žala dėl rūsyje išsiliejusių nuotekų, todėl, kaip apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, esminis klausimas nagrinėjamos bylos atveju yra tai, ar tinkamai buvo įrengti ir/ar eksploatuojami vartotojui nuosavybės teise priklausantys nuotekų šalinimo įrenginiai.

34. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018-03-01 iki 2019-01-01) 19 punkte apibrėžta nuotekų atidavimo riba, nustatanti vartotojo ir tiekėjo atsakomybę; nuotekų atidavimo riba – nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (ar) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Įstatymo 16 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.

35. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2011-01-26), patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, kuriomis nustatoma naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų (toliau – gyvenviečių) vandentiekiu ir nuotekų sistemomis tvarka ir santykiai tarp vandens tiekimo įmonių (toliau – Tiekėjas) ir vandens vartotojų, su kuriais Tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis (toliau – Abonentas), numato, jog rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės. Už rūsio (pusrūsio) užtvindymą Tiekėjas neatsako (4.3 punktas).

36. Darytina išvada, kad tiek Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo, tiek draudiminio įvykio metu teisės aktuose buvo įtvirtinta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Tokia nuostata aptarta ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties 5.4. bei 6.1 punktuose. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog tiek vandens tiekimo veiklos organizavimą reglamentuojantys teisės aktai, tiek tarp atsakovės ir vartotojo V. D. sudaryta sutartis numatė, kad vartotojui nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų atitiktį teisės aktų reikalavimams užtikrinti privalo būtent pats vartotojas. Kartu pažymėtina, kad teisės aktuose taip pat buvo numatyta, kad rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės.

37. Ir atsiliepime į ieškovės ieškinį, ir apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad vartotojas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose nebuvo įrengęs automatiškai užsidarančios sklendės, nors pagal nurodytus teisės aktus tokią pareigą jis, kaip nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas, turėjo. Turto sugadinimas įvyko būtent dėl to, jog patalpose nebuvo įrengta automatiškai užsidaranti sklendė, tuo tarpu, jeigu tokia sklendė būtų buvusi įrengta, nuotekos į rūsio patalpą patekusios nebūtų ir atitinkamai nebūtų buvusi padaryta žala turtui.

38. Vartotojas, 2013-01-10 sudarydamas su atsakove sutartį, kurioje buvo numatyta, jog vartotojas įsipareigoja užtikrinti jam nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo įrenginių būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams, patvirtino, kad jo nuotekų tvarkymo infrastruktūra atitinka ir sutarties vykdymo laikotarpiu atitiks teisės aktų reikalavimus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoju apklaustas vartotojas V. D. nurodė, kad jam priklausančio rūsio (pusrūsio) patalpose, kur įvyko avarija, nebuvo įrengta automatiškai užsidaranti sklendė, kuriai esant įrengtai, nuotekos į patalpą nebūtų patekusios.

39. Kaip jau minėta, Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996- 11-22 įsakymu Nr. 172, numatė vartotojo pareigą rūsiuose ir pusrūsiuose sanitarinius prietaisus montuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės. Šios taisyklės tiek sutarties sudarymo metu, tiek draudiminio įvykio metu galiojo, tad darytina išvada, kad vartotojo nuotekų šalinimo įrenginiai turėjo atitikti minėto teisės akto reikalavimus, tačiau šiuo atveju automatiškai užsidaranti sklendė vartotojui priklausančiose rūsio patalpose, kur įvyko avarija, nebuvo įrengta, todėl nuotekos pateko į jam priklausančias patalpas ir buvo padaryta žala.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų teisės aktų nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog turto sugadinimą sąlygojo vartotojo veiksmai, t. y. nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas neįvykdė teisės aktuose numatytų reikalavimų įrengti automatiškai užsidarančią sklendę, todėl nagrinėjamu atveju atsakovei civilinė atsakomybė nekyla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė vandens tiekėjui ir vartotojui tenkančias pareigas, tokiu būdu atsakovei priskirdamas pareigas, kurias vandens tiekimo veiklos organizavimą reglamentuojantys teisės aktai numato ne vandens tiekėjui, bet vartotojui (abonentui). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nenustačius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (nenustačius priežastinio ryšio, atsakovės kaltės bei neteisėtų veiksmų), ieškovės ieškinys buvo tenkintas nepagrįstai.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad V. D. yra vartotojas, jis priėmė tiekėjo – verslininko siūlomas sutarties sąlygas ir neturėjo galimybės dėl jų derėtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sąlygų, o dėl žalos atlyginimo, ieškovei pareiškus subrogacinį reikalavimą, o žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, tad tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti atsakovės atsakomybę ir ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

46. Nustatyta, kad 2020 m. liepos 14 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame atsakovė prašė priteisti 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Teismui pateikta 2020 m. birželio 2 d. sąskaita Nr. GR 0095 (už atsiliepimo parengimą), kurios suma 500,00 Eur, bei 2020 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 500,00 Eur sumokėjimą pagal sąskaitą Nr. GR 0095; 2020 m. liepos 10 d. sąskaita Nr. 0099 (už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą), kurios suma 300,00 Eur, bei 2020 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 300,00 Eur sumos sumokėjimą pagal sąskaitą Nr. GR 0099. 2020 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame atsakovė nurodė, kad be 2020 m. liepos 14 d. prašyme nurodytų bylinėjimosi išlaidų (800,00 Eur) papildomai patyrė 250,00 Eur išlaidų advokato pagalbai už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą atsakovei 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje. Atsakovė nurodė, kad iš viso byloje patyrė 1050,00 Eur išlaidų advokato pagalbai: 500,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 300,00 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą atsakovei 2020 m. liepos 15 d. teismo posėdyje bei 250,00 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą atsakovei 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje. Atsakovė teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. GR 0102, kurios suma 250,00 Eur, bei 2020 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 250,00 Eur sumos sumokėjimą pagal sąskaitą Nr. GR 0102.

47. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 300,00 Eur. Atsakovė pateikė 2020 m. gruodžio 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. GR 0107 (už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą), kurios suma 300 Eur, bei 2020 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 300 Eur sumos sumokėjimą pagal sąskaitą Nr. GR 0107.

48. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

49. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, už konkrečias teisines paslaugas nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl atsakovei priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 1 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) atsakovės UAB „Telšių vandenys“ (į. k. 180153137) naudai 1050,00 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) atsakovės UAB „Telšių vandenys“ (į. k. 180153137) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Birutė Simonaitienė