Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1703-859/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
1-1703-859/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02315-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
R. B.
Civilinis ieškovas
A. A., L. P., M. V.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1703-859/2020Proceso Nr. 1-01-1-02315-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.14.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 01 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,dalyvaujant prokurorams Aušrai Zakarkienei, Benui Leišiui,kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. A., L. P., M. V.,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2020 m. sausio 15 d. apie 20.15 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, pro neužrakintas duris užėjęs į restorano ,,(duomenys neskelbtini)“ tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą 550 eurų bendros vertės turtą – šalia įėjimo kabėjusias juodos spalvos nukentėjusiųjų striukes: M. V., 350 eurų vertės, kurioje buvo raktai nuo buto ir automobilio ,,Lexus“; A. A., 150 eurų vertės kurioje buvo raktai nuo buto ir automobilio VW „Tiguan“; L. P., 50 eurų vertės. Taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad buvo stotyje, užėjo ten, kur kabėjo striukės, sugalvojo jas pavogti. Neprisimena, kokia tiksliai buvo patalpa. Galėjo būti kaltinamajame akte nurodytu laiku. Neturėjo pinigų už ką pavalgyti. Vartojo narkotines medžiagas. Šiuo metu dalyvauja „(duomenys neskelbtini)“ programoje. Tuo metu buvo apsvaigęs, gali būti, kad painioja vietas. Paėmė tris striukes, spalvų neatsimena. Jos kabėjo ant pakabų. Neprisimena ar reikėjo užeiti toli į vidų, kad jas paimti, ar jos buvo netoli įėjimo. Neprisimena ar tikrino striukių kišenes. Striukėse galėjo būti paminėti daiktai. Neatsimena kur padėjo striukes.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kaltinamasis parodė, kad iš dešinės užfiksuotas asmuo be kepurės yra jis. Parodžius ekrano vaizdo (iš vaizdo įrašo) nuotraukas parodė, kad atpažįsta save.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. apklausos metu parodė, kad 2020 m. sausio 15 d. apie 20.15 val. buvo prie restorano ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Buvo su asmeniu, kurį pažįsta tik iš matymo, tačiau nei jo vardo, nei kitų duomenų nežinojo. Spontaniškai kilo mintis užeiti į patalpas, nes pamatė, kad durys į vidų neužrakintos. Dėl vagystės su asmeniu, kuris buvo kartu su juo, nesitarė, neprašė, kad jis užtikrintų, jog kiti asmenys nesutrukdytų jam įvykdyti vagystės. Tiksliai prisiminti negalėjo, tačiau pripaino, kad galėjo pavogti nurodytus daiktus – 3 striukes. Kas buvo jų kišenėse neprisiminė. Pavogtus daiktus pardavė jam nepažįstamiems asmenims, Kalvarijų turguje. Kur padėjo raktus nežinojo, galimai išmetė. Už kokią sumą pardavė striukes neprisiminė, pinigus išleido narkotinėms medžiagoms. Dėl įvykdytos vagystės nuoširdžiai gailisi (T. 1, b. l. 174).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. V. parodė, kad buvo žiema, ketvirtadienis, sausio mėnuo. Pastebėjo, kad restorane „(duomenys neskelbtini)“ nėra 3 striukių. Pakabos kabėjo prie pat įėjimo durų iš (duomenys neskelbtini) g. Jo striukėje buvo raktai nuo automobilio „Lexus“. Sumokėjo 300 eurų už naujus raktus, bet jis neturi pretenzijų, atsisako nuo civilinio ieškinio. Suprato tokio atsisakymo pasekmes. Nežinojo kas pavogė striukes. Sužinojo tada, kai pažiūrėjo kamerų vaizdo įrašus „(duomenys neskelbtini 1)“ viešbutyje. Matė, kad į vidų užėjo du žmonės. Nesimatė kas ėmė striukes. Buvo tamsu, vaizdo įraše negalėjo nieko matyti. Gal kišenėje buvo ir buto raktai, neprisiminė.

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis M. V. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad dirba restorane „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 15 d. apie 20.10 val., minėtame restorane, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad šalia neužrakintų tarnybinio įėjimo durų nuo rūbų kabyklos yra pavogta jo žieminė, juodos spalvos striukė, puspalčio tipo, su galvos gaubtu (pavadinimo nežinojo), vertė 350 eurų, kurios kišenėje buvo jo buto, adresu (duomenys neskelbtini), raktai ir automobilio Lexus, raktai. Taip pat, buvo pavogta ir jo bendradarbio L. P. striukė, 50 eurų vertės, bendradarbės A. A. striukė, 150 eurų vertės, kurioje taip pat buvo buto ir automobilio raktai. Striukes pavogė tas pats asmuo, tuo pačiu metu ir tai užfiksuota viešbučio vaizdo kameros įraše. Dėl vagystės jam padaryta žala 350 eurų. Asmens, kuris pavogė daiktus nepažinojo ir neįtarė kas jis yra (T. 1, b. l. 23).

Šalies argumentai

Protokole pareiškime M. V. 2020 m. sausio 15 d. nurodė, kad 2020 m. sausio 15 d. apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, kad nuo rūbų kabyklos yra pavogta jo striukė, kurios vertė 350 eurų su buto ir automobilio raktais, esančiais joje. Taip pat, bendradarbio L. P. striukė, kurios vertės 50 eurų, ir bendradarbės A. A. striukė, kurios vertė 150 eurų, kurioje taip pat buvo buto ir automobilio raktai. Striukes pavogė tas pats asmuo, tuo pačiu metu ir tai užfiksuota vaizdo kameros įraše. Bendra pavogto turto vertė 550 eurų (T. 1, b. l. 8).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis L. P. parodė, kad jie yra (duomenys neskelbtini), o M. (duomenys neskelbtini). Striukes kabina vienoje vietoje, kur tarnybinis įėjimas, kuris buvo neužrakintas. Ten nebuvo parašyta, kad draudžiama patekti pašaliniams. 2020 m. sausio 15 d. 20.15 val. dingo 3 striukės. Buvo dar dvi, bet jų neėmė. Dingo jo striukė, kurios vertė – 50 eurų. Atsisako civilinio ieškinio. Suprato tokio atsisakymo pasekmes. Kaltinamojo neatpažįsta, bet jam atrodė, kad vaizdo įraše matosi. Vaizdo įraše užfiksuota, kad jie buvo atėję vieną kartą, pavaikštinėjo, trumpam pasišalino ir po kiek laiko vėl atėjo ir vienas iš jų išėjo su striukėmis. Nematė, kad išėjo su striukėmis, bet galvoja, kad galėjo taip būti.

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis L. P. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad dirba restorane „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 15 d. apie 20.20 val., minėtame restorane adresu (duomenys neskelbtini), šalia neužrakintų tarnybinio įėjimo durų nuo rūbų kabyklos buvo pavogta jo žieminė juodos spalvos striukė, jos ilgis iki kelių, su galvos gaubtu (pavadinimo nežinojo), vertė 50 eurų. Striukę pavogęs asmuo užfiksuotas viešbučio vaizdo kameros įraše, vagystė įvyko 20.15 val. Jam padaryta žala – 50 eurų. Asmens kuris pavogė daiktus nepažįsta, ir kas jis, neįtarė (T. 1, b. l. 39).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. A. parodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Atėjo M. ir pasakė, kad nėra striukių. Iškvietė policiją. Paprašė viešbučio darbuotojų, kad atsuktų vaizdo kamerų įrašą ir pamatė kaip išsinešė striukes. Matė, kad nešė striukes, bet asmenų atpažinti negalėjo, nes jie buvo keli. Vienas žiūrėjo tiesiai į kamerą, jį maždaug atsiminė – tikrai ne kaltinamasis. Striukę nešė kitas asmuo, tas, kuris užėjo į vidų. Pavogė jos striukę, raktus nuo lauko ir vidaus namų durų bei automobilio raktus. Striukės vertė 150 eurų, įsigijimo dokumentų neturi. Pirko ją 2019 m. lapkričio mėnesį. Butas mamos, raktai buvo gaminti jai, juos pirko ne ji, bet jie buvo jos. Žala padaryta jai ir mamai, nes ji liko be raktų, o spyną reikėjo keisti. Kadangi reikėjo gręžti spyną, kaina buvo 700 eurų. Jai atrodė, kad rakto kaina įėjo į bendrą sumą. Automobilis, kurio rakteliai buvo pavogti, registruotas močiutės vardu, automobilį naudoja ji ir mama.

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji A. A. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad dirba restorane ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 15 d. apie 20.15 val., minėtame restorane adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad šalia neužrakintų tarnybinio įėjimo durų nuo rūbų kabyklos pavogta jos žieminė juodos spalvos striukė, kuri buvo pūkinė, iš vidaus tamsiai blizgi, ilgo tipo, iki kelių (pavadinimo nežinojo), vertė 150 eurų, kurios kišenėje buvo jos buto, adresu (duomenys neskelbtini), raktai ir automobilio VW Tiguan, raktai. Automobilis yra jos močiutės, bet juo naudojasi ji. Tą striukę pavogęs asmuo užfiksuotas viešbučio vaizdo kameros įraše. Jai padaryta žala – 150 eurų. Asmens, kuris pavogė daiktus nepažinojo ir kas jis, neįtarė (T. 1, b. l. 28). Papildomai apklausta parodė, kad iš jos pavogtos striukės vertė yra 150 eurų atsižvelgiat į nusidėjimą, kadangi striukė buvo beveik nauja. Dėl vagystės patyrė papildomų nuostolių, kadangi buvo pavogti striukės kišenėje buvę raktai. Buto spyna buvo keista, taip pat buvo daromas naujas automobilio raktas (T. 1, b. l. 36).

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. U. parodė, kad 2020 m. sausio 21 d. buvo (duomenys neskelbtini). Naktį dukra A. A. paskambino ir pasakė, kad ją apvogė, ji verkė, neturėjo automobilio ir buto raktų, negalėjo įeiti į namus. Antri raktai buvo pas ją. Namuose buvo likę jų gyvūnai: šuo ir katinas. Buvo neramu, nes šuo senas, sergantis, o ji turėjo grįžti po 3 dienų. Prašė, kad kviestų gaisrinę, daužtų langą ir įliptų į butą. Butas (duomenys neskelbtini) aukšte. Paskambino A. A. tėčiui, pasitarė su juo, paskambino avarinio atidarymo darbus vykdančiai įmonei, kurie paprašė nukelti darbus iki ryto, kol kaimynai išeis į darbus, nes seifinių durų laužimas užtruks 2-3 valandas. Durų spynos šerdis buvo susmulkinta, dieną durys buvo be atsarginės šerdies, vėliau įstatė atsarginę. Šerdis buvo pakeista apie 10 val. ryto. Grįžo namo tik po dviejų dienų. Sumokėjo A. A.. Spyną keitė vėliau. Tuo metu buvo bedarbė, sumokėjo dukra. Turto draudimas sutiko padengti tik šerdies kainą – 260 eurų, šią sumą atėmė. Draudimas padengė striukės kainą – 150 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados ir motyvai

BK 178 straipsnis nustato atsakomybę už vagystę. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuojama atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. prisipažino pagrobęs svetimą, nukentėjusiųjų turtą, t. y. jų striukes, kurios kabėjo neužrakintuose tarnybiniuose patalpose. Kaltinamasis apklausoje pažymėjo, kad nieko neatsimena. Visgi, jis nurodė esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y., kad pagrobė svetimą turtą – trys striukes, kurios buvo patalpoje. Tuo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Pripažino, kad galėjo būti kaltinime nurodyta restorano tarnybinės patalpos. Patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent jis, o kito asmens neprisimena. Kaltinamajam sukėlė abejonių ir jo viršutiniai drabužiai, nes tokių, anot jo, jis neturi. Tačiau sutiko, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent jis. Nurodė, kad tuo metu vartojo (duomenys neskelbtini), todėl, nors ir atrodė neapsvaigęs, neprisimena vaizdo įraše užfiksuotos situacijos. Nuo (duomenys neskelbtini) gydosi. Dėl padarytos vagystės gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir dalies aplinkybių, kurias jis prisiminė, nurodymo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, patvirtina jau aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai, kurie yra nuoseklūs ir patvirtina nukentėjusiųjų turto – striukių su juose buvusiais daiktais, vagystės faktą. Pastarųjų nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta byloje įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Taip, pirmas pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuotas BIRT žiūryklėje 2020 m. sausio 15 d., kad 30 minučių laikotarpyje, restorane „(duomenys neskelbtini)“ iš tarnybinių patalpų buvo pavogtos 4 darbuotojų striukės su asmeniniais daiktais (T. 1, b. l. 15).

Įvykio vietos pažiūros protokole 2020 m. sausio 15 d. užfiksuota, kad minėtu adresu yra viešbutis ,,(duomenys neskelbtini 1)“, kuriame įsikūręs restoranas ,,(duomenys neskelbtini)“. Minėtas restoranas pirmame aukšte turi tarnybinį įėjimą nuo (duomenys neskelbtini), pusės. Tarnybinio įėjimo durys plastikinės su stiklu viduryje. Durys rakinamos viena vidine spyna, kuri tvarkinga. Įėjus pro minėtas duris, iškart iš dešinės yra kabykla skirta rūbams, ant kurios ir buvo sukabintos pavogtos striukės. Iš lauko pusės yra vaizdo kamera, kuri nukreipta į tarnybinį įėjimą ir ji veikianti. Viduje taip pat virš durų yra vaizdo kamera, bet ji muliažinė, neveikianti. Įvykio vietos danga – plytelės. Pašalinių daiktų ar bylai vertingų objektų nerasta. Pridėtos fotonuotraukos (T. 1, b. l. 16–20).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti:

1) vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_0306“. Atidarius minėtą vaizdo įrašą iš kairės pusės apačioje yra užrašas „Garažas (įvažiavimas)“, iš dešinės pusės yra užrašas su data ir laiku „2020-01-15 20:00:43“. Vaizdo įraše matoma važiuojamoji kelio dalis ir šaligatvis, ant šaligatvio stovi statybinis konteineris. Šalia minėto konteinerio stovi du asmenys. Asmuo Nr. 1 vidutinio kūno sudėjimo, dėvi žieminę kepurę, striukę, šviesios spalvos kelnes ir „Nike“ sportinius batelius, rankose laiko baltos spalvos maišelį. Asmuo Nr. 2 vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, apsirengęs tamsios spalvos striuke, dėvi tamsios spalvos kelnes ir tamsios spalvos batus. Minėti asmenys bendrauja tarpusavyje. Apie 20:03:48 val. asmuo Nr. 2 prieina prie durų ir dešine ranka kažką padaro (nesimato dėl to, kad kamera neaprėpia durų). Apie 20:03:59 val. asmuo Nr. 1 ir Nr. 2, pasišalina iš vaizdo stebėjimo kameros filmuojamos teritorijos. 20:04:07 vaizdo įrašo pabaiga;

2) vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_0307“. Atidarius minėtą vaizdo įrašą iš kairės pusės apačioje yra užrašas „Garažas (įvažiavimas)“, iš dešinės pusės yra užrašas su data ir laiku „2020-01-15 20:04:13“. Vaizdo įraše matoma važiuojamoji kelio dalis ir šaligatvis, ant šaligatvio stovi statybinis konteineris. Matoma kaip per važiuojamąją kelio dalį apsižvalgydami eina asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 2. Apie 20:04:22 minėti asmenys pasišalina iš vaizdo stebėjimo kameros filmuojamos teritorijos. 20:04:31 vaizdo įrašo pabaiga;

3) vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_0306“. Atidarius minėtą vaizdo įrašą, iš kairės pusės apačioje yra užrašas „Garažas (įvažiavimas)“, iš dešinės pusės yra užrašas su data ir laiku „2020-01-15 20:13:28 val.“. Vaizdo įraše matoma važiuojamoji kelio dalis ir šaligatvis, ant šaligatvio stovi statybinis konteineris. Apie 20:13:28 val. asmuo Nr. 1 eina šaligatviu ir sustoja šalia statybinio konteinerio. Apie 20:13:30 val. asmuo Nr. 2 prieina prie durų (prie kurių buvo priėjęs vaizdo įraše IMG_0306), atsidaro duris ir pasižiūri į pastato vidų. Apie 20:13:42 val. asmuo Nr. 2 įėjo pro minėtas duris į pastato vidų. Asmuo Nr. 1 nuo 20:13:39 val. iki 20:15:05 val. apsižvalgydamas stovi prie statybinio konteinerio. Apie 20:15:04 val. asmuo Nr. 2 išeina iš pastato ir dešinėje rankoje laiko keletą striukių ir kartu su asmeniu Nr. 1 pasišalina iš vaizdo stebėjimo kameros filmuojamos teritorijos. 20:15:11 val. vaizdo įrašo pabaiga (T. 1, b. l. 45–49, 201).

Šie vaizdo įrašai buvo kelis kartus peržiūrėti teisiamajame posėdyje, juos stabdant ir išdidinant atskirus vaizdo įrašų fragmentus. Būtent tokios vaizdo įrašo ir jo atskirų fragmentų peržiūros metu kaltinamasis užtikrintai nurodė, kad vienas iš vaizdo įraše užfiksuotų asmenų, be galvos apdangalo, yra būtent jis.

Iš 2020 m. sausio 20 d. policijos pareigūno M. Š. tarnybinio pranešimo „Dėl asmens atpažinimo“ matyti, kad 2020 m. sausio 17 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02315-20 vaizdo įrašų apžiūros metu, buvo nustatyta, asmens Nr. 2 tapatybė, kadangi palyginus asmens Nr. 2 išvaizdą su R. B. nuotrauka ištraukta iš policijos informacinės sistemos „Polis 2“ asmuo buvo atpažintas pagal bendrus veido bruožus: akių, ausų, nosies, lūpų formos (T. 1, b. l. 58).

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti R. B. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis, 2020 m. sausio 15 d. apie 20.15 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, pro raktu neužrakintas duris užėjęs į restorano ,,(duomenys neskelbtini)“ tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pavogė šalia įėjimo kabėjusią juodos spalvos striukę, 350 eurų vertės, kurioje buvo raktai nuo buto ir automobilio ,,Lexus“, neturintys ekonominės vertės, priklausantys M. V., šalia įėjimo kabėjusią juodos spalvos striukę, 150 eurų vertės, kurioje buvo raktai nuo buto ir automobilio ,,VW Tiguan“, neturintys ekonominės vertės, priklausantys A. A., šalia įėjimo kabėjusią juodos spalvos striukę, 50 eurų vertės, priklausančią L. P., viso pagrobė svetimo turto už 550 eurus.

Bausmės skyrimo motyvai.

Spręsdamas dėl R. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė žala. R. B. yra darbingo amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (T. 1, b. l. 93), SODROS duomenimis nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registravęsis (T. 1, b. l. 98, 100), neteistas (teistumas išnykęs (T. 1, b. l. 142–149)), per vienerius metus daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių jis nemoka (T. 1, b. l. 101–141), taigi darytina išvada, jog R. B. yra indiferentiškas turtinio pobūdžio bausmėms, kas leidžia pagrįstai manyti, kad, skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, R. B. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda neskirtina. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų bausmės teismas skirti taip pat neturi galimybės, nes R. B. nėra išreiškęs sutikimo viešuosius darbus atlikti.

Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga būtų skirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kartu nustatant įpareigojimus ir draudimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose, 5 dalies 4 punkte:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neskirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., kadangi pagal naują BK 48 straipsnio 3 dalies redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), skiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonės paskiriama intensyvi priežiūra, yra laikytina pakankamai griežta bei nagrinėjamu atveju neproporcinga priemone. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ši priemonė nėra būtina ir neskirtina. Atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką, laisvės apribojimo bausmė kartu su skirtinais įpareigojimu ir draudimu ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 9 d. 18.05 val. iki 2020 m. kovo 10 d. 11.24 val. (1 para) (T. 1, b. l. 160, 163). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. B. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 179), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 1, b. l. 181), dokumento paėmimas (T. 1, b. l. 183) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos. Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 1, b. l. 181), dėl nuolatinių jos pažeidimų (Policijos komisariato pranešimai apie neatvykusį asmenį registruotis), nėra veiksminga ir efektyvi. Dėl kaltinamojo specifinio požiūrio į baudžiamąjį procesą teismas, konkrečiu atveju, nesvarsto taikomos kardomosios priemonės griežtinimo klausimą. Todėl, ši neefektyvi kardomoji priemonė naikintina šį nuosprendį paskelbus.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Nukentėjusieji L. P. ir M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pretenzijų kaltinamajam R. B. neturi, civilinių ieškinių atsisakė (T. 2, b. l. 101–102).

Nukentėjusioji A. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti dėl vagystės padarytą 995 eurų turtinę žalą ir 300 eurų moralinę žalą (T. 1, b. l. 54–55). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvau atsiuntusi nuotrauką su striukės kaina. Pirko striukę internetu. Mama nupirko jai striukę lapkričio-gruodžio mėnesį. Reikėjo naujo automobilio rakto, perprogramuoti abu raktus. Automobilis „Volkswagen Tiguan“. Sumokėjo mama. Pagal rinkos kainą raktas kainuoja apie 60 eurų. Ji davė mamai pinigus naujiems raktams, o viską tvarkė ji. Buto spynos remonto darbai buvo atlikti. Reikėjo gręžti duris, nes negalėjo patekti į butą. Davė mamai apie 300 eurų už buto spyną. Gali būti, kad davė mamai 720 eurų, nes tiek užrašė civiliniame ieškinyje. Galimai mokėjo pusę sumos, galimai 720 eurų, neatsiminė. Palaikė savo paduotą civilinį ieškinį. Neturtinę žalą grindė tuo, kad – tuo metu dirbo, patyrė stresą, išgyvenimus, panikos priepuolius, širdies „permušinėjimus“, yra jautri, buvo labai pikta, nemalonu, negalėjo susikaupti darbe, buvo gaila šuns, kuris buvo namuose. Striukę pasiskolino iš bendradarbių. Baigė darbą apie 2 val. nakties, turėjo pabaigti darbą, važiavo miegoti pas draugę, nes meistrai atvyko tik 10 val. ryto. Kitą dieną į darbą nereikėjo. Vertino nepatogumus ir išgyvenimus 300 eurų sumai.

Liudytoja J. U. parodė, kad turto draudimas sutiko padengti tik šerdies kainą – 260 eurų, šią sumą minusavo. Draudimas padengė striukės kainą – 150 eurų. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. A. teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį sumažino, galutinę civilinio ieškinio sumą nurodė – 929,50 eurų (300 eurų neturtinė žala, 629,50 eurų turtinė žala).

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis žalos nėra atlyginęs, o priverstinis išieškojimas būtų apsunkintas dėl sunkios jo turtinės padėties, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ir siekdamas kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, nusprendžia, kad priteistina 100 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos – pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą – nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. A. patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes bei emocijas, nepatogumus, stresą, išgyvenimus ir pan. Pripažintina, kad kaltinamojo kaltė dėl pagrobto turto išreikšta tyčiniais veiksmais. Teismas spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio atsižvelgia į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. A., liudytojos J. U. nurodytas aplinkybes ir pateiktus byloje įrodymus dėl padaryto nusikaltimo partirtos žalos, sprendžia, kad turtinė žala įrodyta iš dalies, todėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. A. iš kaltinamojo R. B. priteistina turtinė 629,50 EUR dydžio žala.

Kiti klausimai

CD diskas, esantis voke (T. 1, b. l. 201), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 9 d. 18.05 val. iki 2020 m. kovo 10 d. 11.24 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. B. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Priteisti iš R. B. civilinės ieškovės A. A. naudai 629,50 EUR (šeši šimtai dvidešimt devyni eurai, 50 ct) turtinės žalos ir 100 EUR (vienas šimtas eurų) neturtinės žalos

CD diską, esantį voke, I tomo 201 lape, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij