Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t., e. b. l. 1–10) prašo pripažinti A. S. vienašališką tarp ieškovės E. G. ir atsakovo A. S. 2014 m. gegužės 28 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei 17037,18 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jos ir A. S. 2014 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 31 d. išnuomoti jai 8,03 ha dalį 8.0793 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio žemės ūkio naudmenų plotas yra 7,91 ha, o ieškovė įsipareigojo mokėti 28,96 Eur (100 Lt) nuomos mokestį už hektarą. Sutarties sudarymo faktas 2014 m. birželio 2 d. buvo išviešintas. Ieškovė yra ūkininkė, nuo apie 2003 m. besiverčianti žemės ūkio veikla, todėl žemės sklypą išsinuomojo būtent šios veiklos vykdymui. Atsakovas 2017 m. gruodžio 3 d. pateikė ieškovei informacinį pranešimą, kuriame nurodė, jog tarp šalių sudarytą sutartį nuo 2018 m. kovo 3 d. vienašališkai nutraukia, nenurodydamas priežasčių. 2018 m. vasario 28 d. atsakovas pateikė atsakymą, iš kurio galima susidaryti įspūdį, kad sutartis yra nutraukiama dėl to, jog ieškovė tariamai subnuomojo žemės sklypą be atsakovo raštiško sutikimo tretiesiems asmenims. Atsakovas 2018 m. balandžio 23 d. pateikė ieškovei raginimą, kuriame nurodė, jog tarp šalių sudaryta sutartis laikoma vienašališkai nutraukta nuo 2018 m. kovo 3 d. dėl to, kad ieškovė tariamai nuo 2014 m. žemės sklypą subnuomojo ūkininkei V. Ž., o nuo 2016 m. ūkininkui K. Ž. Tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Pateikia papildomus įrodymus, kurie patvirtinta, kad iš atsakovo išsinuomotame žemės sklype žemės ūkio veiklą vykdė ji – šį žemės sklypą ieškovė 2014–2017 m. deklaravo valstybinėms institucijoms ir už jame vykdomą žemės ūkio veiklą gavo tiesiogines išmokas. Pažymi, kad ji buvo užsisakiusi žemės ūkio paslaugas iš ūkininko K. Ž., kuris jas teikė ne tik keliuose skirtinguose žemės sklypuose, bet ir atsakovo žemės sklype, nes ūkininkai dažnai neturėdami visos reikalingos technikos, atskirų agregatų, sugedus turimiems ar tiesiog nespėjant su turima technika atlikti būtinus darbus, samdo darbuotojus ar perka paslaugas iš trečiųjų asmenų. Atsakovas, vienašališkai be jokio teisinio pagrindo nutraukdamas tarp šalių sudarytą sutartį, užkirto jai kelią dar 6 metus vykdyti žemės ūkio veiklą išsinuomotame žemės sklype ir gauti iš to numatytas pajamas. Vykdant žemės ūkio veiklą ne viename žemės sklype, juose vykdant sėjomainą, gautą derlių iš visų žemės sklypų parduodant kaip bendrą, perkant trąšas, chemikalus ar kitas paslaugas iš karto keliems žemės sklypams, praktiškai neįmanoma apskaičiuoti tiesiogiai iš konkretaus vieno žemės sklypo gautų pajamų ar šiam sklypui tenkančių išlaidų. Dėl šių priežasčių ji nuostolius (negautas pajamas) skaičiuoja imdama 2014–2017 m. grynojo pelno (gautos pajamos - išlaidos) vidurkį iš vieno hektaro, jį dauginant iš faktiškai dirbamo ir deklaruojamo žemės sklypo ploto. Nagrinėjamu atveju negautas pajamas sudaro dviejų rūšių pajamos: 1) negautos tiesioginės išmokos už žemės sklypo deklaravimą; 2) negautos pajamos už užauginto derliaus realizavimą. 2014–2017 m. ieškovė žemės ūkio veiklos vykdymo metu deklaruotose žemės sklypuose užaugino derlių, kurį realizavusi gavo pajamas bei patyrė išlaidas, o grynojo pelno vidurkis vienam hektarui 2014–2017 m. yra 391,12 Eur. Ieškovei susiformavo teisėti lūkesčiai, kad artimiausius dešimt metų po sutarties sudarymo ji galės žemės sklype vykdyti žemės ūkio veiklą ir gauti pajamas. Tuomet kai atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį, buvo likę 6 metai iki jos termino pabaigos.