Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. Ž. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ ieškinį atsakovei E. Ž., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė: 1) priteisti iš atsakovės E. Ž., 1197,31 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt septynis litus 31 centą) skolos už patiektą šilumą, 38,51 Lt (trisdešimt aštuonis litus 51 centą) delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2013-10-31, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 6 Lt (šešis litus) ) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo gavimo išlaidų, ieškovo BUAB “Izobara” naudai. 2) priteisti iš atsakovės E. Ž. 75,99 Lt (septyniasdešimt penkis litus 99 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį (atsiliepimo į ieškinį pateikimo) padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnis nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, gali naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu pareiškimo turinys leidžia teismui konstatuoti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių arba pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas pažymi, kad civilinė byla nagrinėjama nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Remiantis tuo, kad ieškovei BUAB „Izobara“ yra iškelta bankroto byla, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta, kad administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Atsakovės prašymas sprendimo už akių paržiūrėjimui grąžinti bylą Kėdainių rajono apylinkės teismui pagal atsakovės gyvenamąją vietą yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovei, nepavykus įteikti procesinių dokumentų jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)., bei nesant duomenų apie atsakovės darbą, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, b.l.18, 20,21). Atsakovė pareiškime dėl 2013 m. gruodžio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad būdama senyvo amžiaus ir turėdama problemų su sveikata bijo nusikaltėlių, todėl viena neina į banką savo pensijos paimti. Atsakovė interneto neturi ir neturės, nes jai tai per didelė prabanga. Tačiau atsakovė nenurodė, dėl kokių priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį, apie bylos iškėlimą paskelbus viešo paskelbimo būdu, taip pat nepateikė teismui duomenų, kokiu būdu ji sužinojo apie nagrinėjamą bylą ir kodėl nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad procentų ir palūkanų reikalavimas yra nesąžiningas, palūkanos atsiranda iš sutarčių, kurių atsakovė nėra pasirašiusi. Atsakovė nurodo, kad nepasirašė sutarčių ir dėl tos priežasties, jog eilę metų negavo kompensacijos už šildymą. Atsakovės butas, esantis (duomenys neskelbtini)., 63,80 kv. m. , dešimt metų apšildomas plotas buvo 26,60 kv.m, kita buto dalis buvo be radiatorių, tačiau mokesčiai buvo skaičiuojami už visą plotą, perskaičiuoti pagal atsakovės prašymą nebuvo. Atsakovė nurodė, kad viena gyvendama visą laiką skurdo, kol išmokėdavo priteistą skolą, susidarydavo kita skola. Tuo metu, kai iš pensijos atsakovei išieškomos skolos, atsakovė ieškovei už paslaugas nemoka, todėl skola ir vėl susidaro. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas neteikia karšto vandens, o tai atsakovei yra problema, kai suserga, o taip pat nurodė, kad neaišku už ką mokamas eksploatacijos mokestis, nes jis skaičiuojamas ir kitai pelno siekiančiai bendrovei UAB „Kėdainių butai“. Atsakovė gyvena aštuonbučiame name, kuriame pastatytas per didelio galingumo cirkuliacinis siurblys, kuris šildymo metu ir ne tik sunaudoja daug elektros energijos.

Teismas pažymi, kad su atsakove E. Ž. sutartis dėl šilumos tiekimo, šilumos sistemos priežiūros nėra sudaryta, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti ieškovui už tiekiamas šilumos paslaugas. Nagrinėjamu atveju, nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, laikoma, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko (atsakovo), nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Kaip matyti iš byloje pateikiamo atsakovei priklausančio buto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, atsakovės butas yra prijungtas prie vietinės katilinės ir butui yra teikiama šiluma, todėl laikytina, kad šilumos pirkimo - pardavimo sutartis su atsakove yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas.

Pažymėtina, kad buto atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos teisinis reglamentavimas nustatytas įstatymų galios aktų (2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.390 straipsnis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565, priimto 2003 m. gegužės 20 d., 23, 24, 25 straipsniai). Reikalavimą laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-1311/2002; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-155/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-480/2006). Atsakovės argumentai dėl to, kad atsakovės butas, esantis (duomenys neskelbtini) 63,80 kv. m. , dešimt metų apšildomas plotas buvo 26,60 kv.m, kita buto dalis buvo be radiatorių, o mokesčiai buvo skaičiuojami už visą plotą, laikytini nepagrįstais, nes atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad yra teisėtai atjungusi dalį buto nuo centralizuoto šildymo. Teismas pažymi, kad ieškovė BUAB „Izobara“ teikdama šildymo paslaugas, kartu vykdė ir vidaus šilumos tiekimo sistemų aptarnavimą, todėl atsakovei ir kitiems vartotojams yra skaičiuojamas vidaus šilumos tiekimo sistemų aptarnavimo mokestis. Ieškovė karšo vandens atsakovei neteikia, pažymėtina, kad Koncesijos sutarties 10 p. (b.l.7) su Kėdainių savivaldybe numatytas tik šilumos tiekimas ir šildymo sistemos eksploatavimo paslaugos teikimas vartotojams, karšto vandens tiekimas nenumatytas. Teismas pažymi, kad , atsakovės teigimu, pastatytas per didelio galingumo cirkuliacinis siurblys, kuris šildymo metu ir ne tik, sunaudoja daug elektros energijos nėra šios bylos ginčo objektas, todėl nėra analizuojamas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas. Atsakovė pažeidė prievolę ieškovei sumokėti už patiektą šilumos energiją, praleido prievolės įvykdymo terminą. Iš pažymos apie 2012-11-2013-11 laikotarpiu priskaičiuotas pensijas ir pašalpas matyti, kad atsakovė gauna senatvės pensija 677,78 Lt. Iš patvarkymo dėl skolos išieškojimo (b.l.30) matyti, kad atsakovė E. Ž. skolinga iškovei už praeitą laikotarpį, skola su vykdymo išlaidomis 2012-12-19 -5987,73 Lt. Iš patvarkymo dėl skolos išieškojimo (b.l.39) matyti, kad atsakovė E. Ž. skolinga UAB „Kėdainių butai“ už praeitą laikotarpį, skola su vykdymo išlaidomis 2014-02-03 -1082,30 Lt. Iš pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad iš atsakovės E. Ž. gaunamos pensijos yra atliekamos kitos išskaitos, ir atsakovės gaunama pensijos suma-542,22 Lt. Teismas pažymi, kad atsakovės materialinė padėtis yra sunki, tačiau tai nėra pagrindas nepriteisti iš atsakovės susidariusios skolos už šildymą. Atsakovės motyvai, kad procentų ir palūkanų reikalavimas yra nesąžiningas, palūkanos atsiranda iš sutarčių, kurių atsakovė nėra pasirašiusi atmetami. Teismas pažymi, delspinigių ir palūkanų skaičiavimas nėra susijęs su sutarties tarp ieškovės ir atsakovės buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad LR CK 6.71-6.75 straipsniuose numatytos netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, o Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis konstituciniais teisinės valstybės ir teisingumo principais, ir tais atvejais, kai pripažintina, kad priežastys, dėl kurių proceso šalis neatvyko į teismo posėdį, nebuvo svarbios, tačiau šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių pateikia tokius įrodymus, kurie patvirtina, kad toks sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, teismas turi įgaliojimus ištaisyti tokią teismo klaidą ir panaikinti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06).

Įvertinus atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas atsakovui už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas. Sprendimo už akių panaikinimas yra galimas tik šaliai įrodžius nors vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Dėl šios priežasties atsakovės pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kurios sudaro pagrindą sprendimo už akių panaikinimui, todėl atsakovės E. Ž. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 290 straipsnio 1,4 dalimis, 290, 291 straipsniais, teismas

nutar i a:

atsakovės E. Ž. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.