Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas:

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos daugiau kaip 7 dienoms, uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens M. P., dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis I. T. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, visiškai nepripažįsta kaltės. Atsimena, kai įsėdo į policijos automobilį, jį išvežė. Šiuo metu jo ir nukentėjusiosios nesieja jokie santykiai, dirba kartu vienoje pamainoje. Iki įvykio jį su nukentėjusiąja siejo geri santykiai, buvo (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusiąja pažįstami apie (duomenys neskelbtini) metus. Galėjo būti, jog įvykis įvyko 2023 m. birželio 19 d. Neatsimena, kur įvykio įvykis. Po įvykio alkoholio nevartoja. Prieš įvykį būdavo, jog pavartodavo alkoholio, po darbo atsigerdavo alaus, neturėjo problemų su alkoholiu. Nežino, kodėl įvykio dieną atvyko policija. Neatsimena ar įvykio dieną nukentėjusioji buvo išvykusi ir sugrįžo vakare. Įvykio dieną vartojo alkoholį. Nežino, ar kas nors galėjo matyti konfliktą tarp jo ir nukentėjusiosios. Įvykio metu namuose buvo nukentėjusiosios motina. Pačio įvykio neatsimena, atsimena, kai atvažiavo policija. Atvykusi policija jį įsodino į automobilį ir išvežė. Su nukentėjusiąja gyveno (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyveno nukentėjusiosios motina ir dukra. Nežino, kodėl tarp jo ir nukentėjusiosios vykdavo konfliktai, gal pavydas, gal pinigai. Turi pasiėmęs dideles paskolas ir jam neišėjo daug finansiškai nukentėjusiajai padėti. Konfliktai būdavo žodiniai. Įvykio dieną jam buvo nustatytas 2 promilių girtumas, tą dieną išgėrė daug, po mažai negerdavo. Neatsimena, kokius parodymus davė apklausos metu iš karto po įvykio. Po perskaitytų parodymų atsimena įvykusius įvykius, nukentėjusioji supjaustė jam kelnes. Jam nebuvo padaryti sužalojimai peiliu, buvo tik perpjautos kelnės. Neprisimena, ar apie perpjautas kelnes minėjo pareigūnams atvykusiems į įvykio vietą. Kai areštinėje atsikėlė, tada prisiminė, jog jam suplėšytos kelnės. Praleidęs naktį areštinėje prisiminė aplinkybes apie panaudotą peilį ir jo suplėšytas kelnes. Peilis buvo nematomoje vietoje, spintelėje. Tai buvo toks peiliukas, kuriuos duoda krovėjams. Peilis buvo apie 20 cm dydžio. Nežino, kodėl nukentėjusioji taip pasielgė, suplėšė su peiliu jam kelnes. Dėl galimų sužalojimų, jis nesikreipė į teisėsaugos instituciją. Jam buvo ir galva sužalota. Čia ne pirmas konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios. 2017 m. ir 2021 m. buvo teistas pagal tą patį straipsnį, kaip ši veika. Neatsimena šių veikų metu prieš ką smurtavo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji M. P. nurodė, kad įvykio dieną, vežė dukrą į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ sanatoriją, važiavo su mama. Buvo ir kaltinamajam pasiūliusi važiuoti kartu, bet jis atsisakė su sąlyga, jog jis išves šuniukus. Vakare, kai grįžo su mama iš (duomenys neskelbtini), nerado kaltinamojo namuose, buto langai buvo nukreipti į kieme esančią aikštelę, kur aplinkiniai išgėrinėdavo. Išgirdo jo balsą, mamai pasakė, jog eina pasižiūrėti ar jis ten sėdi. Jai besileidžiant pamatė, kaltinamojo draugą, kuris ėjo namų link, tai reiškė, jog kaltinamasis bus kažkur netoliese. Atidarė laiptinės duris, jis jau stovėjo prie laiptinės su suplėšytais džinsais, kuriuos teigia ji jam perpjovė. Parsivedė namo, jog per daug nedemonstruoti. Kai grįžo į namus prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas. Kambaryje, ji stumtelėjo jį, jog jis atsisėstų ant lovos ir jis, kai sėdosi jai spyrė. Tuomet nežino kaip, bet ji pajuto gerklėje guzą. Ji nuo jo atšoko ir paprašė, kad mama iškviestų policiją. Atsimena, jog mamai pasakė „mama kviesk policiją, mane smaugia“, nes pajuto guzą gerklėje. Kol laukė pareigūnų vyko keikimas. Visą tai įrašinėjo, kai mama dar kvietė pareigūnus, klausė ar reikalinga greitoji ji atsakė, kad ne. Atvykę pareigūnai jai iškvietė greitąją pagalbą ir ji buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Konfliktas kilo namuose, nes sužinojo, jog šuniukai buvo nevesti, nei ryte, nei per pietus. Konfliktas iš žodinio peraugo į fizinį. Konflikto metu, stumtelėjo kaltinamąjį, jog jis atsisėstų ant lovos. Galbūt ir sudavė porą kartų kaltinamajam per veidą. Kaltinamojo minimo peilio, rankose nėra turėjusi. Galbūt ir buvo kaltinamąjį prispaudusi prie lovos. Atsimena, jog kaltinamasis jai spyrė su koja į ranką ir vėliau pajuto guzą gerklėje. Kaltinamasis jai spyrė į rankos dalį (žastą). Galbūt ir neatsimena, jog ją būtų smaugęs kaltinamasis rankomis ar kažkuo kitu. Padaryti sužalojimai po įvykio: atsirado silpnumas, galvos svaigulys. Spyrio į ranką metu nepatyrė didelių sužalojimų, tiesiog atsirado nedidelės mėlynės. Ant kaklo sužalojimų ar žymių nepastebėjo. Po įvykio buvo atvažiavusi greitoji pagalba. Negali pasakyti ar greitoji pagalba po įvykio jai užfiksavo kažkokius sužalojimus ant kaklo. (duomenys neskelbtini) ligoninėje po gerklės patikrinimo buvo surašyta išvada. Buvo kažkokių smaugimo požymių, buvo guzas gerklėje. Niekas šio konflikto nematė, mama tik girdėjo. Daugiau nieko namuose nebuvo. Iki įvykio su kaltinamuoju buvo (duomenys neskelbtini), pažįstami yra (duomenys neskelbtini) metus. Buitį vesdavo kiekvieną mėnesį skirtingai, paskutiniu metu kaltinamasis visiškai neprisidėdavo, nes nebelikdavo pinigų. Įvykis įvyko birželio 19 d. pas ją namuose. Kai gyvendavo kartu kaltinamasis 4 dienas dirbdavo, po to 4 dienas vartojo alkoholį, tomis dienomis, kai dirbdavo kaltinamasis nevartodavo alkoholio. Kai kaltinamasis labai daug išgerdavo, tada tapdavo agresyviu, Išgėrus kaltinamojo būdas pasikeisdavo. Kaltinamasis įvykio dieną buvo neblaivus. Praeityje buvo konfliktų su kaltinamuoju. Kai pati vartojo alkoholį vykdavo mažesni konfliktai, kai nustojo, pradėjo kaltinamasis ir jo gėrimas erzinti. Jai buvo spirta į kairės rankos žastą, pajuto skausmą. Guzas gerklėje jai trukdė, negalėjo normaliai ryti seilių, jautė diskomfortą. Vizualiai sužalojimų nebuvo galima matyti. Greitosios pagalbos medicinos darbuotojai nusprendė, jog ją reikia gabenti į ligoninę. Peilio prieš kaltinamąjį nenaudojo, tą peiliuką atsidarius spintelę dar reikia surasti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. G. nurodė, kad įvykio neatsimena, moteris matyta (rodo į nukentėjusiąją). Patį įvykį atsiminė, kai teismas pagarsino parodymus, daugiau nie nurodė ikiteisminio tyrimo metu papildyti negalėtų. Patvirtina duotus parodymus. Atvykus į įvykio vietą moteris pasakė, jog atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas laiptinėje. Po to paaiškino, jog priėjo prie kaltinamojo, kai jis buvo savo kambaryje, miegojo. Pasakė, jog jai spyrė, po to sakė, jog jį laikė ir pastarasis ją smaugė. Atvykus, vyras, miegojo ar gulėjo lovoje. Buvo visiškai girtas, sunkiai ant kojų stovėjo. Neatsimena, ar vyras kažką aiškino apie įvykį, dėl peiliuko ir suplėšytų kelnių. Kadangi vyras buvo sulaikytas, tikriausiai jo blaivumas buvo nustatytas policijos komisariate. Nukentėjusiosios blaivumo laipsnis nebuvo nustatinėjamas. Iš pažiūros, bendravimo alkoholio kvapo nesijautė, bendravo rišliai, aiškiai. Neatsimena ar vietose, kur nukentėjusioji nurodė buvo padaryti sužalojimai. Kolega bendravo su nukentėjusiosios motina, bet kiek atsimena, ji sakė, jog nieko nematė, nes buvo savo kambaryje. Gal ir girdėjo, bet paliudyti negali. Neatsimena, kas į įvykio vietą iškvietė pareigūnus. Visi įvykiai filmuoti kūno kameromis ten visos smulkmenos bus užfiksuotos.

(duomenys neskelbtini) K. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tyrimo objektas buvo nukentėjusioji, atvyko į apžiūra ir pateikė medicinos dokumentą, teismo minėtą. Ten įrašyta diagnozė galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Kadangi ši diagnozė nepagrįsta objektyviais tyrimo duomenimis, t. y. nėra matomi ir aprašomi sužalojimai, jie nebuvo išvadoje kvalifikuojami, kaip sužalojimai. Todėl, išeina, jog turi faktą, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi į medicinos įstaigą. Tačiau joje nebuvo nustatyta kažkokių objektyvių sužalojimų požymių. Ten buvo kalbama, jog pacientė skundžiasi kąsnio jausmu ryklėje, galimai dėl buvusio smaugimo. Apžiūros metu pakitimų nebuvo rasta ir rekomenduotos profilaktinės priemonės, gydymas netaikytas.

Ji nevertino tik medicinos dokumentų buvo atvykusi ir nukentėjusioji, buvo atlikta jos apžiūra. Ji yra aprašoma tiriamojoje dalyje prie apžiūros. Apžiūra nukentėjusiosios vyko praėjus keletui dienų po įvykio. Dar buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinės kortelės vienas lapas, tai kitos dienos apžiūra, kurioje ir buvo aprašomas sumušimas. Ant kairės rankos žasto matoma hematoma. Apžiūros metu, ta hematoma taip pat buvo matoma ir yra aprašyta tiriamojoje dalyje prie apžiūros. Dėl to, jog kakle nematė jokių sužalojimų apie juos ir nepasisakė. Apžiūros metu buvo taip pat įvertinti sužalojimai ar yra kakle, veide. Kadangi po smaugimo būną matomos ir kraujosruvos, šiuo atveju sužalojimų nebuvo. Galėjo įvykti pasikeitimai kūne praėjus keletui dienų po įvykio, kurie negalėjo būti matomi apžiūros metu. Jeigu kaklo srityje buvo nedideli įbrėžimai paviršiniai, per 3 dienas jie galėjo užgyti ir nepalikti jokių žymių. Taip pat ir menkos poodinės kraujosruvos, jeigu jos labai negilios, taip pat galėjo per 3 dienas išnykti. Tačiau kadangi pacientė kreipėsi į gydymo įstaigą iš karto po įvykio, dažniausiai gydytojai jau mato tokiu metu įbrėžimus, ypatingai nagų. Tai būna matomi ir aprašomi. Poodinės kraujosruvos, galėjo tikrai neišryškėti ir matytis tik paraudimas. Gal tuo atveju ir išėjo, jog nebuvo įrašyti, kaip sužalojimai. Kadangi yra išrašytas, tas sužalojimas tik žasto. Tai tokie sužalojimai nebūdingi smaugimui. Jie dažniausiai padaromi tiesioginio trauminio poveikio metu į tą sužalotą vietą. Tai šiuo atveju į kairį žastą. Toks jausmas dėl kurio skundėsi nukentėjusioji, kąsnio jausmas, būdingas po smaugimo jaučiamam jausmui. Dažnai otorinolaringologui įvertinus, stebima balso plyšio patinimas gali būti, kažkoks susiaurėjimas šiek tiek, pabrinkimas. Tačiau kažkokių kraujosruvų, jeigu nestiprus prismaugimas dažniausiai neišryškėja.

2023 m. birželio 20 d. įtariamojo I. T. apklausos protokole nurodyta, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, visiškai neprisipažįsta. Pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas ir įteiktas, jo prasmė ir turinys jam yra aiškus ir suprantamas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas nereikalingas. Lietuvių kalbą supranta ir moka, vertėjas jam nereikalingas, sutinka parodymus duoti lietuvių kalba. Prieš 2 ar 3 metus pats savo noru kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl to, kad nenorėjo gyventi ir galvojo apie (duomenys neskelbtini). Prieš 2 metus kartu su (duomenys neskelbtini) M. P. vaikščiojo į kursus nuo priklausomybės alkoholiui. Kur tiksliai lankė šiuos kursus, jis neprisimena. Po šių kursų M. nustojo vartoti alkoholį ir dabar visiškai nebegeria. Galvos traumų neturėjo. Paaiškina, kad gyvena (duomenys neskelbtini) M. P. mamai S. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su M. P. kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apie (duomenys neskelbtini) metus. M. P. iš pirmos santuokos turi dukrą, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų. Jis su M. P. bendrų vaikų neturi. Su M. P. kartu dirba (duomenys neskelbtini), vienoje pamainoje, nes į darbą važiuoja su M. priklausančiu automobiliu. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena M. P., jos dukra, M. P. mama ir jis. Per bendrus gyvenimo metus su M. P., pas juos ne vieną kartą kildavo žodiniai konfliktai, ji ne vieną kartą yra kvietusi policiją. Konfliktai pas juos kyla dėl to, kad ji jam priekaištauja, jog jis vartoja alkoholį, kad nieko nedaro, kad šeimoje trūksta pinigų, nes ji yra pasiėmusi daug paskolų, automobilis lizinginis. Taip pat M. P. yra labai pavydi, ji nuolat jam priekaištauja, kad darbe flirtuoja su kitomis darbuotojomis. Kam ir dėl ko M. P. yra pasiėmusi paskolas jis nežino, ji jam nieko nesako, tačiau paskolų sumos yra didelės. 2023 m. birželio 19 d. ryte M. P. savo dukrą nuvežė į (duomenys neskelbtini), į sanatoriją, po ko apie 16.30 val. M. P. automobiliu grįžo namo. Jis tuo metu buvo prie laiptinės ar tai sėdėjo ant suoliuko, ar tai buvo po obelimi. M. P. jį pamatė, jis buvo neblaivus, ji priėjo, ranka trenkė jam į veidą ir pasakė, kad staigiai eitų namo. Jis paklausė ir jie su ja nuėjo namo. Atėjus į namus tarp jo ir M. P. kilo žodinis konfliktas. M. P. vėl jam priekaištavo, kad jis neblaivus. Jų konfliktas persikėlė į jų miegamąjį. Kadangi buvo stiprokai neblaivus visko tiksliai gali ir neprisiminti, tačiau pamena, kad žodinio konflikto metu, kambaryje, M. P. pradėjo varyti jį iš namų ir rankoje laikydama statybinį peilį, staiga nieko nesakydama, perrėžė jam kelnes kairėje pusėje viršutinėje dalyje. Nori, kad tyrėja užfiksuotų jo perpjautas kelnes ir pridėtų prie apklausos protokolo. Kai M. P. jam perpjovė kelnes labai išsigando, kad gali būti sužalotas, jam buvo šokas. Patikina, kad M. P. pirštu nelietė, savo koja jai į ranką nespyrė, taip pat jos nesmaugė. Kaip pas ją galėjo atsirasti paraudimai ant rankos ir kaklo, jis nežino. Kas iškvietė policiją, taip pat nežino, galimai M. P. Po to atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, pristatė į areštinę (1 t., b. l. 157-162).

2023 m. rugpjūčio 21 d. įtariamojo I. T. apklausos protokole nurodyta, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas, savo kaltės nepripažįsta visiškai. Pirminiuose savo parodymuose išsamiai viską papasakojo apie 2023 m. birželio 19 d. įvykio aplinkybes, juose papildyti nieko neturi. Kaip ir anksčiau yra nurodęs, jie su M. konfliktavo žodiškai, po ko ji jį varė iš namų. Jis gulėjo ant lovos, o ji sėdėjo ant fotelio. Konflikto metu M. atsistojo nuo fotelio, atsidarė spintelės duris, kurioje buvo peiliukas ir juo jam vieną kartą perpjovė kelnes (nuotraukos užfiksuotos areštinėje). Jis M. nelietė nei pirštu (1 t., b. l. 166-168).

2023 m. birželio 21 d. M. P. apklausos protokole nurodyta, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Kartu su ja gyvena jos motina S. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., jos dukra A. P. gim. (duomenys neskelbtini) m., bei jos (duomenys neskelbtini) I. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Su (duomenys neskelbtini) I. T. yra kartu apie (duomenys neskelbtini) metus. Pirmus keturis metus sutarė gerai, kadangi kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. Buvo priklausoma nuo alkoholio. Jau apie 4 metus kaip nevartoja alkoholio. Nustojus vartoti alkoholį, santykiai su (duomenys neskelbtini) I. T. pablogėjo. Jis nuolatos geria alkoholinius gėrimus, jis yra priklausomas nuo alkoholio. Galėtų pasakyti, kad jis alkoholinius gėrimus geria kiekvieną dieną. Pagrinde geria alų. Kai išgeria daugiau alkoholinių gėrimų, tampa agresyvus. Išgėręs dažnais atvejais pradeda įžeidinėti jos motiną S. P., bei (duomenys neskelbtini) A. P. Tai ne pirmas kartas, kai jos (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš ją. Mano, kad du kartus į metus jis panaudoja fizinį smurtą prieš ją. Yra ne kartą kvietus policiją dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat buvo iškelta ir baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai negeria, jos (duomenys neskelbtini) I. T. būna labai geras žmogus - rūpinasi tiek ja, tiek jos dukra, tiek jos motina. Tačiau, kai išgeria, o išgeria, kaip minėjo, labai dažnai, tampa konfliktiškas, ieškantis priežasčių dėl ko pradėti konfliktą, bei žodiniai konfliktai dažnai perauga į smurto atvejus. 2023 m. birželio 19 d., apie 16.20 val., ji ir jos motina S. P. grįžo iš (duomenys neskelbtini) namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kai grįžo namo, namuose savo (duomenys neskelbtini) nerado. Išėjo paieškoti kur jis gali būti ir sutiko I. T. prie laiptinės durų. I. T. buvo akivaizdžiai neblaivus – kalba buvo nerišli, negalėjo paeiti tiesiai, „vinguriavo“. Kartu su (duomenys neskelbtini) parėjo į butą, jos (duomenys neskelbtini) pradėjo įžeidinėti ją bei jos motiną, sakydamas: „kurvos jūs, prostitutės jūs, palikot mane vieną. Jūs tik imat iš manęs pinigus“. Jiems būnant kambaryje, jis gulėjo ant lovos, ji stovėjo prie lovos, jis toliau įžeidinėjo ją ir tuo metu vieną kartą spyrė į kairės rankos sritį, su kuria koja atliko veiksmą, pasakyti negali, po suduoto smūgio iš kojos, pajuto fizinį skausmą. Kiek prisimena, ji taip pat jam sudavė iš dešinės rankos delno į galvos sritį. Po to, kai ji jam sudavė, jis suėmė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti, kuria ranka ar abejomis rankomis atliko veiksmą, pasakyti negali. Ar ilgai truko smaugimo veiksmas, pasakyti negali, sąmonės nebuvo praradusi. Po šių veiksmų, jis ją paleido, ji pajuto didelį skausmą, išgąstį. Po to, kai jis ją paleido, ji pradėjo verkti ir nuėjo pas savo motiną, kuri ir iškvietė policiją. Jos motina pačio įvykio nematė, tik iškvietė policiją. Taip pat nori paminėti, kad jos nepilnametė dukra A. P. namuose nebuvo. Po įvykio su grietosios medicinos automobiliu buvo išvežta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, adresu (duomenys neskelbtini). Ten jai buvo diagnozuota „kitos ir nepatikslintos gerklės (kaklo priekinės dalies) paviršinis sužalojimas (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos)“. Daugiau apie įvykį pasakyti nieko negali, jei ką nors prisimins, papildomai informuos tyrimą atliekančią instituciją. Taip pat nori paminėti, kad nors ir pajuto fizinį skausmą, tačiau ieškinio dėl patirtos moralinės ir fizinės žalos, nereikš (1 t., b. l. 61-64).

2023 m. rugsėjo 14 d. papildomos apklausos protokole M. P. nurodė, kad teisės ir pareigos jai išaiškintos, suprantamos. Yra įspėta už melagingų parodymų davimą. 2023 m. birželio 19 d., apie 16.20 val. grįžo namo kartu su savo motina S. P. Jos 4 val. ryto išvažiavo su jos dukra ir motina į (duomenys neskelbtini), kur paliko dukrą ir su motina grįžo į (duomenys neskelbtini). Joms grįžus, (duomenys neskelbtini) I. T. namuose nebuvo. Pro atidarytą kambario langą išgirdo (duomenys neskelbtini) balsą, tačiau jo nematė per medžius. Žino, kad jis pastoviai su draugais sėdi netoli namų ant suoliuko, tad norėdama tuo įsitikinti, išėjo iš namų. Leisdamasi laiptais žemyn, pro laiptinės langą pamatė (duomenys neskelbtini) draugą su kuriuo jis pastoviai vartoja alkoholį. Pamanė, kad jei draugas eina vienas, tai tikriausiai (duomenys neskelbtini) jau bus prie laiptinės durų ir grįžinės namo. Jai nusileidus ir išėjus pro duris ten ir sutiko savo (duomenys neskelbtini) ir kartu jau grįžo namo. Vos įėjus į namus tarp jų su (duomenys neskelbtini) prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad jis grįžo neblaivus, priekaištavo jam, kad šunys yra nevesti. Jis tuomet pradėjo įžeidinėti ją su jos motina įvairiais necenzūriniais žodžiais, kurių jau nepamena. Jie buvo su I. kambaryje, kur jiems bekonfliktuojant, kiek pamena, ji jį stumtelėjo ant lovos, jis ant jos atsisėdo ir tuomet (duomenys neskelbtini) jai spyrė iš kojos, iš kurios nepamena, į kairę ranką, dėl ko jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas. Kas vyko toliau, neatsimena, tik pamena, kad gerklėje pajuto skausmą ir gumulą. Kiek suprato, tai (duomenys neskelbtini) ją smaugė, tačiau kokiu būdu, nurodyti negali. Kiek laiko truko smaugimas, taip pat nurodyti negali, neatsimena. Tik jau atsimena, kad iš kambario šaukė savo motinai, kad kviestų policiją, nes I. ją smaugia. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, ji buvo su motina buto koridoriuje, daugiau su I. nebebendravo. Tik girdėjo, kad jis būdamas tame pačiame kambaryje kur viskas įvyko, toliau rėkavo įvairius necenzūrinius žodžius jos ir jos motinos atžvilgiu. Jokio peiliuko ji su savimi neturėjo ir išsitraukusi nebuvo, I. jau grįžo namo su suplėšytomis kelnėmis, ji jam jų neplėšė ir tikrai su peiliu neperpjovė. Dėl peiliukų gali nurodyti, kad turi vieną kelioninį peilį, kuris visuomet yra automobilyje, o kiti statybiniai peiliukai yra nukišti į spintos stalčių ir jei dar norint juos išsiimti, reiktų gerai paieškoti, nes jie yra užkrauti įvairiais daiktais. Dėl visų I. veiksmų jai buvo sukeltas didelis skausmas, dėl ko GMP ją pristatė į VšĮ (duomenys neskelbtini). Po visko ji kreipėsi į teismo medicinos tarnybą. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Toks atvejis tarp jų su I. yra ne pirmas, buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, tačiau jie būdavo nutraukti, nes ji jam atleisdavo. Šį kartą ji jam atleisti nenori. Daugiau papildyti nieko neturi (1 t., b. l. 67-70).

2023 m. birželio 21 d. liudytojos J. S. P. apklausos protokole nurodyta, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Kartu su ja gyvena jos dukra M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., anūkė A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei dukters (duomenys neskelbtini) I. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jos dukra kartu su savo (duomenys neskelbtini) yra kartu jau daug metų. I. T., kai yra blaivas, yra geras žmogus, rūpestingas, tačiau kai išgeria, tampa konfliktiškas, dažnai įžeidinėja. Yra ne kartą girdėjusi, kai jos dukra „barasi“, ginčijasi su savo (duomenys neskelbtini) I. T., tačiau ji į jų gyvenimą nesikiša, į jų konfliktines situacijas taip pat nesikiša. Ar anksčiau yra buvę smurto atvejų, ji nežino, tačiau kaip minėjo, žodiniai konfliktai tarp jų yra dažni, kadangi jos dukters (duomenys neskelbtini) piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. 2023 m. birželio 19 d., apie 16.20 val. grįžo su dukra iš (duomenys neskelbtini). Grįžus namo, ji nuėjo į savo kambarį ilsėtis. Jai būnant virtuvėje, išgirdo triukšmą, kaip jos dukra ir jos (duomenys neskelbtini) konfliktuoja. Išgirdusi, kad konfliktuoja, ji į konfliktą nesikišo. Pačio įvykio ji nematė, tad nieko pasakyti negali. Atėjusi į virtuvę, kur ji buvo, jos dukra jai pasakė, kad I. T. ją smaugė ir ji iškvietė policiją. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, jei ką nors prisimins, papildomai informuos tyrimą atliekančią instituciją (1 t., b. l. 78-80).

2023 m. rugpjūčio 28 d. liudytojo J. G. apklausos protokole nurodyta, kad 2023 m. birželio 19 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką, apie 17 val. iš (duomenys neskelbtini) gavo nurodymą vykti į smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo nukentėjusioji M. P.. Pastaroji pradėjo aiškinti, kad ji su motina nuvežė dukrą į (duomenys neskelbtini), o namuose paliko (duomenys neskelbtini) I. T. ir nurodė jam išvesti į lauką šunį. Tačiau joms grįžus namo, (duomenys neskelbtini) namuose nebuvo. Nukentėjusioji išėjo ieškoti (duomenys neskelbtini) ir jį sutiko namo laiptinėje. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus. Jiems grįžus namo, (duomenys neskelbtini) nuėjo į kambarį atsigulti ir po kurio laiko nukentėjusioji nuėjo pas jį į kambarį pabendrauti, po ko, kaip M. P. teigė, kad jai priėjus prie lovos, (duomenys neskelbtini) jai vieną kartą spyrė iš kojos į kairę ranką, po ko pastarasis bandė atsikelti nuo lovos, tačiau nukentėjusioji jam to padaryti neleido ir jį laikė prispaudusi prie lovos, po ko (duomenys neskelbtini) pradėjo ją smaugti suėmęs ją už kaklo. Kuria ranka buvo suėmusi, nukentėjusioji neatsiminė. Išgirdusi kambaryje konfliktą, nukentėjusiosios motina iškvietė policiją. Nukentėjusiosios motina pačio įvykio nematė, tik girdėjo konflikto garsus. Nukentėjusioji buvo akivaizdžiai susijaudinusi. Ant jos kairės rankos bei kaklo matėsi paraudimas. GMP medikai apžiūrėję nukentėjusiąją, nutarė vežti ją į gydymo įstaigą. Bendraujant su įtariamuoju, pastarasis aiškino, kad jo (duomenys neskelbtini) jiems meluoja, kad nesmurtavo jos atžvilgiu. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli. Asmuo buvo pristatytas į areštinę. Daugiau papildyti nieko neturi (1 t., b. l. 83-86).

2023 m. rugsėjo 25 d. akistatos protokole nurodyta, kad suvesti į akistatą nukentėjusioji M. P. ir įtariamasis I. T.. Uždavus nukentėjusiajai M. P. klausimą „kas 2023 m. birželio 19 d., apie 16.30 val. įvyko bute, adresu (duomenys neskelbtini)?“ nukentėjusioji atsakė, kad grįžo namo su mama iš (duomenys neskelbtini), I. namuose nebuvo. Išgirdo pro atidarytą langą jo balsą ir nusprendė nusileisti į lauką ir parsivesti jį namo. Jai besileidžiant laiptais žemyn, pamatė lauke einantį jo draugą. Pamanė, kad greičiausiai I. yra netoli. Atidarius laiptinės duris pamatė stovintį neblaivų I. Parsivedė jį namo. Žodis po žodžio tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kuris perėjo į smūgius. Jie su juo susistumdė kambaryje, po ko ji jį pastūmė ant lovos. Tuomet jis jai spyrė iš kojos, iš kurios nepamena, jai į kairę ranką. Kas toliau vyko, nepamena, atsimena tik tiek, kad pajuto gerklėje guzą. Ji nuo jo atsitraukė ir pašaukė savo mamai, kad kviestų policijos pareigūnus. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, ji jų laukė buto koridoriuje, I. buvo kambaryje, kuriame viskas įvyko. Daugiau jis prieš ją nesmurtavo, tik įžeidinėjo ją ir jos mamą įvairiais necenzūriniais žodžiais. Uždavus įtariamajam I. T. klausimą „ar girdėjo M. P. parodymus? Ar sutinka su jais?“ įtariamasis atsakė, kad girdėjo, su jais nesutinka. Tikrai nespyrė M. į ranką iš kojos. Kas tiksliai įvyko tą dieną, neatsimena dėl išgerto alkoholio kiekio, tad tikslių aplinkybių nurodyti negali. Uždavus nukentėjusiajai M. P. klausimą „ar girdėjo I. T. parodymus? Ar su jais sutinka?“ nukentėjusioji atsakė, kad girdėjo, nesutinka, lieka prie savo duotų parodymų. Uždavus įtariamajam I. T. klausimą „ar M. P. turi tikslą jį apšmeižti?“ įtariamasis atsakė, kad turi, jos tikslas yra ją pasodinti į įkalinimo įstaigą. Kodėl, nežino. Jis jai nieko blogo nepadarė. Uždavus įtariamajam I. T. klausimą „ar M. prieš jį buvo panaudojusi peilį?“ įtariamasis atsakė, kad kiek jis pamena, taip. Ji panaudojo prieš jį statybinį peiliuką, kai jis gulėjo ant lovos. Be jokios priežasties ji jam perpjovė džinsus. Uždavus nukentėjusiajai M. P. klausimą „ar girdėjo I. T. parodymus? Ar su jais sutinka?“ nukentėjusioji atsakė, kad nesutinka, ji peilio išsitraukusi nebuvo ir tuo labiau I. kelnių nepjaustė. Jis jau grįžo iš lauko su suplėšytais džinsais. Uždavus įtariamajam I. T. klausimą „ar girdėjo M. P. parodymus? Ar sutinkate su jais?“ įtariamasis atsakė, kad girdėjo, nesutinka. Lieka prie savo parodymų (1 t., b. l. 89-93).

2023 m. birželio 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – kambarys, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32-40).

2023 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti „Body“ kameros vaizdo įrašai, pavadinimais „export-hbnlz“ ir „export-feb7n“. Vaizdo įrašuose užfiksuotas pareigūnų aplinkybių aiškinimasis įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bendraujant su nukentėjusiąja M. P. ir įtariamuoju I. T. (1 t., b. l. 41-43).

2023 m. liepos 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. P. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 20 d., 14.49 val. Sužalojimai, nustatyti M. P., kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. M. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į kairio žasto sritį. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai, nustatyti M. P., galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 57-58).

2023 m. birželio 19 d. alkotesterio kvite, patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. T. alkotesteriu „Alcotest 6810“ nustatytas 2,72 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 149).

BIRT ataskaitų žiūryklėje, nurodyta, kad 2023 m. birželio 19 d., 16.52 val. gautas pranešimas iš pranešėjo numerio (duomenys neskelbtini), jog dukros (duomenys neskelbtini) muša, smaugia dukrą. Papildomos informacijos apie patikrinimą skiltyje nurodyta, jog 2023 m. birželio 19 d. 20.06 val. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad 2023 m. birželio 19 d. 17.41 val. Greitoji medicinos pagalba pristatė M. P., kuriai diagnozuotas paviršinis galvos sužalojimas (1 t., b. l. 22-24).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. BK 248 straipsnio 2 dalyje – nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

I. T. šioje byloje kaltinamas tuo, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai M. P. į kairę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei rankomis suėmė M. P. už kaklo ir ją smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Nagrinėjamas įvykis įvyko tarp dviejų asmenų – (duomenys neskelbtini), o pačio įvykio pašaliniai asmenys nematė. Nukentėjusiosios motina teigė tik girdėjusi konfliktą, tačiau pačio įvykio nematė. Tokioje situacijoje, ypatingą reikšmę įgyja kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų analizė, ar parodymai kito ikiteisminio tyrimo eigoje bei teisme ir kiek jų parodymus patvirtina kiti įrodymai.

Be to, M. P. kaltinamojo padarytus sužalojimus ir sukeltą fizinį skausmą patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kad greitoji medicinos pagalba pristatė M. P., kuriai diagnozuotas paviršinis galvos sužalojimas. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto pareigūno J. G. parodymai, kuriuose jis teigė, kad nukentėjusioji buvo akivaizdžiai susijaudinusi. Ant jos kairės rankos bei kaklo matėsi paraudimas. GMP medikai apžiūrėję nukentėjusiąją, nutarė vežti ją į gydymo įstaigą. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino apklausiamas teisme. Aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmais (spyriu) M. P. padaryti jos nurodyti sužalojimai kairėje rankoje patvirtina ir 2023 m. liepos 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad M. P. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sužalojimai, nustatyti M. P., kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. M. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į kairio žasto sritį. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai, nustatyti M. P., galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Teismo posėdyje apklausta (duomenys neskelbtini) K. G. paaiškino pateiktą išvadą. Teigė, kad vertino ne tik medicininius dokumentus, bet buvo atvykusi ir nukentėjusioji, buvo atlikta jos apžiūra. Nurodė, kad buvo pateikti medicininiai dokumentai, kad ant kairės rankos žasto matoma hematoma. Nukentėjusiosios apžiūros metu, hematoma taip pat buvo matoma ir yra aprašyta tiriamojoje dalyje prie apžiūros. Dalyje dėl M. P. kaklo sužalojimų (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kakle nematė jokių sužalojimų, todėl apie juos ir nepasisakė. Apžiūra atlikta praėjus trims dienoms po įvykio. Nurodė, kad nors nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi į medicinos įstaigą, tačiau pateiktame ambulatorinio apsilankymo aprašyme dėl būklės įvertinimo (1 t., b. l. 73) nebuvo nustatyta kažkokių objektyvių sužalojimų požymių. Visgi (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad galėjo įvykti pasikeitimai kūne praėjus keletui dienų po įvykio, kurie negalėjo būti matomi jos atliktos apžiūros metu. Jeigu kaklo srityje buvo nedideli įbrėžimai paviršiniai, per 3 dienas jie galėjo užgyti ir nepalikti jokių žymių. Taip pat ir menkos poodinės kraujosruvos, jeigu jos labai negilios, taip pat galėjo per 3 dienas išnykti. Kreipiantis į gydytojus poodinės kraujosruvos, galėjo neišryškėti ir matytis tik paraudimas. Gal tuo atveju ir nebuvo įrašyti, kaip sužalojimai. Toks jausmas dėl kurio skundėsi nukentėjusioji, kąsnio jausmas yra būdingas po smaugimo jaučiamam jausmui. Dažnai otorinolaringologui įvertinus, stebima balso plyšio patinimas gali būti, kažkoks susiaurėjimas šiek tiek, pabrinkimas. Tačiau kažkokių kraujosruvų, jeigu nestiprus prismaugimas dažniausiai neišryškėja. Šie (duomenys neskelbtini) paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ir nenustačius M. P. vizualių sužalojimų kakle, tai nepaneigia I. T. veiksmų dėl nukentėjusiosios smaugimo, nes sužalojimai galėjo ir neišryškėti. Kaltinamajam nėra inkriminuojami padaryti konkretūs sužalojimai smaugiant nukentėjusiąją, jis yra kaltinamas smaugiant nukentėjusiąją sukėlęs jai fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimo atvejais sužalojimai gali būti ir nenustatomi.

Teismas pažymi, kad šiame procesiniame sprendime remiasi kaltinamojo parodymais tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Kaltinamojo nurodyta įvykių versija nebuvo nuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu I. T. nurodė, kad nukentėjusiosios nemušė ir nesmaugė, nieko jai nedarė. Akistatos su nukentėjusiąja metu teigė, kad nieko M. P. nedarė, jai nespyrė, bet įvykio neatsimena dėl pavartoto alkoholio kiekio. Apklausiamas teisme nurodė įvykio neatsimenantis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme akcentavo aplinkybę, kad pats nukentėjo nuo M. P., nes ši jam peiliu supjaustė kelnes. Aplinkybę, kad jau atvykus pareigūnams I. T. kelnės yra suplyšusios, patvirtina prieš tai minėti pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose ši aplinkybė matyti. Visgi teismas pažymi, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl M. P. veiksmų – peiliu supjaustant jam kelnes, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji teigė, kad I. T. jau grįžo neblaivus iš lauko su suplyšusiomis kelnėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo nurodoma aplinkybė nepaneigia jo kaltės dėl smurto panaudojimo ir nepateisina jo veiksmų prieš M. P..

Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, I. T. padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas neleidžia abejoti, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad I. T. 2023 m. birželio 19 d., apie 16.40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tikrinimo metu nustatytas 2,72 promilės girtumas), žodinio konflikto metu, gulėdamas ant lovos, tyčia vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai M. P. į kairę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko rankomis suėmė M. P. už kaklo ir ją smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, padarytą žalą – I. T. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl I. T. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta šeimos nario – (duomenys neskelbtini) sveikata.

Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. konflikto metu nukentėjusiajai M. P. buvo spirta į ranką padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, smaugtas kaklas, sukeliant fizinį skausmą.

I. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. I. T. dirbantis, (duomenys neskelbtini), du kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, baustas vieną kartą administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (būdamas neblaivus viešoje vietoje šlapinosi praeivių akivaizdoje) (1 t., b. l. 146), bauda sumokėta. Byloje yra duomenų apie I. T. gydymą (duomenys neskelbtini) ligoninėje vieną kartą nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., kai diagnozuota: (duomenys neskelbtini) būklė (1 t., b. l. 115). Duomenų apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, I. T. paskyrus antrą pagal griežtumą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas didesnis už sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį (esant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių). Teismo vertinimu švelnesnės sankcijoje numatytos bausmės – nepadarys kaltinamajam reikšmingos įtakos, neprivers jo keistis. I. T. atžvilgiu du kartus taikyta laisvės apribojimo bausmė, tačiau ji reikšmingos įtakos kaltinamajam nepadarė, nes po bausmės atlikimo jis vėl nusikalsdavo. Laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju būtų per griežta ir užtikrintų vien tik nubaudimo principo įgyvendinimą. Taigi už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą I. T. skirtina 60 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, pagal I. T. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę (dirba) jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, praeityje atliekant laisvės apribojimo bausmę paskirtų įpareigojimų ir numatytų sąlygų laikydavosi, byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, nenustatyta, kad kaltinamasis padarė naujus šiurkščius administracinius nusižengimus, taip pat į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad I. T. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu I. T. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, I. T. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, paskiriant intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) ir šiuo laikotarpiu įpareigoti I. T.

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);

- nesilankyti nukentėjusiosios M. P. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini) (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas);

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. I. T. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį ((duomenys neskelbtini)), teismas pažymi, kad ši veika yra pakartotinė prieš M. P.. Šiuo atveju bausmės tikslai bus efektyviau pasiekti I. T. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per pirmuosius šešis paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas I. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 19 d., 17.30 val. iki 2023 m. birželio 20 d., 12.08 val. (viena diena) (1 t., b. l. 145-147, 172-173), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje pareikštas 2023 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 151,75 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 t., b. l. 99-100).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodyti turtinės žalos dydžiai atitinka (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas ir civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 101). Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiajai buvo būtinas gydymas), todėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui minėta suma priteistina iš kaltinamojo I. T.

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai iš I. T. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

I. T. 2023 m. birželio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. P. (1 t., b. l. 169-171), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Priteistinų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – skaitmeninė laikmena (CD) su vaizdo įrašais, prisegta prie bylos pirmojo tomo viršelio vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 19 d., 17.30 val. iki 2023 m. birželio 20 d., 12.08 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 59 (penkiasdešimt devynios) paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi I. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir šiuo laikotarpiu įpareigoti I. T.:

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);

- nesilankyti nukentėjusiosios M. P. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti I. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per pirmus 6 (šešis) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš I. T. priteisti 151,75 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistą sumą, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

I. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. P. – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – skaitmeninę laikmeną (CD) su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos pirmojo tomo viršelio vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.