Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl Ukrainos Respublikos Čerkasų srities Mankivskyi rajono teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžio, pakeisto Čerkasų apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu ir Ukrainos aukščiausiojo teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu, kuriuo nuteistas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. Čerkasų srities Mankivskyi rajono teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnio 2 dalį 4 metams laisvės atėmimo, neatimant teisės vairuoti transporto priemonių. Remiantis Ukrainos BK 75 straipsniu A. P. atleistas nuo bausmės atlikimo su vienerių metų šešių mėnesių bandomuoju laikotarpiu, įpareigojant periodiškai registruotis probaciją vykdančioje institucijoje ir informuoti ją apie gyvenamosios, darbo ar mokymosi vietos pakeitimą (b.l. 6-8, 38-40).

Nuteistasis A. P. buvo teismo šaukimu (per šeimos narius) informuotas apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą, tačiau į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, jam buvo skirtas atvesdinimas, tačiau gauti duomenys, kad jis liudijime nurodytu adresu negyvena, gyvena užsienyje. Prokuroras teismo pranešimu informuotas apie teikimo nagrinėjimo datą, į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti teikimą jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teikimas nagrinėjamas jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Ukrainos teisingumo ministerija 2023 m. sausio 6 d. kreipėsi į Lietuvos teisingumo ministeriją su prašymu dėl Ukrainos Respublikos Čerkasų srities Mankivskyi rajono teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžio, pakeisto Čerkasų apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu ir Ukrainos aukščiausiojo teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu, A. P., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdymo Lietuvos Respublikoje. Prašyme prašoma informuoti apie kompetetingos Lietuvos institucijos sprendimą dėl Ukrainos teismo nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo arba apie sąlygas, kuriomis minėti nuosprendžiai galėtų būti vykdomi Lietuvoje (b.l. 5, 59). Savo ruožtu Lietuvos teisingumo ministerija kreipėsi su teikimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti ir vykdyti minėtus nuosprendžius A. P. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje 1970 m. gegužės 28 d. Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo pagrindu (b.l. 2).

A. P. nuteistas pagal Ukrainos baudžiamojo įstatymo 286 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2018 m. rugpjūčio 27 d. apie 2.00 val. pažeisdamas Ukrainos Ministrų kabineto 2001 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1306 patvirtintų Ukrainos Kelių eismo taisyklių 2.3 b), 2.9 a) ir 13.1 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „BMW 7L“, užsienio valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiuodamas greitkelio Kijevas-Odesa kairiąja važiuojamąja juosta iš Kijevo miesto pusės Odesos miesto kryptimi, nebuvo atidus, nestebėjo kelio aplinkos, todėl būdamas nurodyto kelio 178 kilometre + 800 metrų, (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo administracinėse ribose, nesilaikė saugaus atstumo ir susidūrė su prieš jį važiavusio ta pačia kryptimi automobilio „Mercedes Sprinter 412D“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. V. V., galine dalimi, po ko pastarasis susidūrė su puspriekabe „Kogel SN24“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), prikabinta prie automobilio „MAN TGA 18.400“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo priekine dešiniąja važiavimo juosta ta pačia kryptimi važiavęs O. N. V.. Dėl eismo įvykio automobilio „BMW 7L“, užsienio valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis M. P. gavo sužalojimus – politraumą, nuo kurių žuvo įvykio vietoje. Automobilio „BMW 7L“, užsienio valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui pažeidus aukščiau nurodytus KET saugumo reikalavimus, šie pažeidimai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir pasekmių- nukentėjusiojo M. P. mirties – atsiradimu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalį užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Vadovaujantis 1970 m. gegužės 28 d. Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 2 straipsnio nuostatomis, ši Konvencija taikoma: a) sankcijoms, kuriomis atimama laisvė, b) baudoms arba konfiskacijoms, c) diskvalifikacijoms. Pagal Konvencijos 1 straipsnį „sankcija“ reiškia bausmę ar kitokią baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą asmeniui už teisės pažeidimą pagal Europos baudžiamąją teisę arba „ordonnance penale“, „diskvalifikacija“ reiškia teisės praradimą arba sustabdymą arba veiksnumo praradimą ar apribojimą. Pagal minėtas Konvencijos nuostatas, pagal šią Konvenciją gali būti pripažįstami ir vykdomi nuosprendžiai, kuriais asmenims paskirtos Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 50 straipsniuose numatytos laisvės atėmimo ar arešto bausmės, bauda, taip pat Lietuvos Respublikos BK 68-68² straipsniuose, 72 ir 72³ straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas bei turto konfiskavimas/išplėstinis turto konfiskavimas. Šiuo atveju teikime nurodomais Ukrainos teisminių institucijų nuosprendžiais A. P. už nusikalstamą veiką paskirta ne reali laisvės atėmimo bausmė, o probacija (jis atleistas nuo bausmės atlikimo, paskiriant bandomąjį laikotarpį ir nustatant šiam laikotarpiui vykdytinus įpareigojimus). Minėta Konvencija nenumato nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, perdavimo vykdyti kitai Europos valstybei, todėl Konvencijos pagrindu perdavus nuosprendį vykdyti Lietuvos Respublikai, ji būtų aiškinama plečiamai ir nepagrįstai taikoma.

Vertinant Ukrainos Respublikos nuosprendžiais A. P. paskirtas sankcijas, būtų galima svarstyti tik apie nuosprendžių dalinį pripažinimą ir vykdymą, tai yra dėl papildomos bausmės (pagal Lietuvos Respublikos BK – baudžiamojo poveikio priemonės) - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Iš Ukrainos nuosprendžių turinio matyti, kad tai yra papildoma bausmė prie pagrindinės laisvės atėmimo bausmės (laisvės atėmimas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ar be jos), iš Ukrainos Aukščiausiojo teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo turinio matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas taikytinas tik pagrindinei bausmei.

Pagal Konvencijos 5 straipsnio nuostatas nuosprendį priimančioji Valstybė gali prašyti kitą Susitariančiąją valstybę vykdyti sankciją tik esant vienai ar daugiau iš žemiau išvardintų sąlygų: 1) jeigu asmuo, kuriam paskelbtas nuosprendis nuolat gyvena kitoje Valstybėje, 2) jeigu sankcijos vykdymas kitoje Valstybėje pasitarnautų tolimesnei nuteisto asmens socialinei reabilitacijai, 3) jeigu sankcija, kuri numato laisvės atėmimą, būtų taikoma po kitos sankcijos, kuri taip pat numato laisvės atėmimą, o asmuo jau atlieka bausmę arba turi ją atlikti kitoje Valstybėje, 4) jei kita Valstybė yra nuteisto asmens tėvynė ir yra pareiškusi norą prisiimti atsakomybę už sankcijos vykdymą, 5) jeigu ji mano, kad negali pati taikyti sankcijos net pasinaudojusi ekstradicija, kai tuo tarpu kita Valstybė gali tai padaryti.

Pagal Konvencijos 6 straipsnio m) punkto nuostatas, net jei ir yra nustatytos 5 straipsnyje nurodytos sąlygos, prašymas vykdyti nuosprendį gali būti atmestas, kai nuosprendis numato diskvalifikaciją. Pagal Konvencijos 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai prašoma vykdyti diskvalifikaciją, diskvalifikacija, paskirta vykdymo prašančioje Valstybėje, gali būti vykdoma valstybėje, kurios yra prašoma vykdyti, tik tada jei šios valstybės įstatymas numato diskvalifikaciją už tokį teisės pažeidimą. Teismas, nagrinėjantis bylą, įvertina diskvalifikacijos taikymo savo Valstybės teritorijoje tikslingumą (Konvencijos 49 straipsnio 2 dalis). Šių nuostatų visumos sisteminis vertinimas leidžia atsisakyti ir vykdyti nuosprendį dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo, jei teismas laiko diskvalifikacijos vykdymą netikslingu valstybėje, kurios prašoma jį vykdyti.

A. P. Ukrainos Respublikoje padaryta nusikalstama veika, uždrausta Ukrainos BK 286 straipsnio 2 dalyje, atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius (Tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus). Už šį nusikaltimą pagal BK 68 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas asmeniui naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi nusikaltimas padarytas naudojantis šia teise.

Kaip matyti pagal Konvencijos 5 straipsnio nuostatas viena iš sąlygų, sudarančių prielaidas nuosprendžio, kuriuo paskirta diskvalifikacija, vykdymui kitoje valstybėje, yra nuteisto asmens nuolatinė gyvenamoji vieta susitariančioje valstybėje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 6 punktą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vykdo probacijos tarnyba ir institucija, suteikusi tą specialią teisę. Probacijos tarnyba vykdo savo funkcijas (tiek probaciją, tiek specialiosios teisės atėmimą) pagal nuteisto asmens gyvenamąją vietą. Nuteistojo šeimos nariai – mama L. P. nurodė, kad A. P. jau 10 metų negyvena Lietuvoje, gyvena užsienyje. Pagal Lietuvos gyventojų registro duomenis, šiuo metu A. P. neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje, paskutinė gyvenamosios vietos registracija panaikinta 2021 m. Sodros duomenimis jis Lietuvoje nedirba, paskutiniai jo darbo santykiai Lietuvoje nutrūko 2020 m. sausio 3 d. (b.l. 58). A. P. atvesdinimą vykdžiusiems pareigūnams nuteistojo mama nurodė, kad A. P. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas laiko, kad vien dėl to, kad A. P. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) jo kilmės šalis (Konvencijos 5 straipsnio 2 ar 4 punkto pagrindu) netikslinga jo atžvilgiu priimtą nuosprendį dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje. Kadangi A. P. mažiausiai nuo 2020 m. negyvena Lietuvoje, taigi iš esmės kilmės valstybėje nesinaudoja specialiąja teise vairuoti transporto priemones, vykdyti Ukrainos teismų nuosprendžius dėl šios teisės atėmimo Lietuvoje netikslinga.

Vadovaujantis 1970 m. gegužės 28 d. Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 5 straipsniu, 6 straipsnio m) punktu, 49-50 straipsniais, apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, kad minėta Konvencija nenumato nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, pripažinimo ir vykdymo, o vykdyti specialiosios teisės atėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje netikslinga, nes nuteistasis joje faktiškai negyvena, atsisakytina pripažinti Ukrainos Respublikos Čerkasų srities Mankivskyi rajono teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį, pakeistą Čerkasų apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu ir Ukrainos Aukščiausiojo teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu A. P. atžvilgiu ir vykdyti jį Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti pripažinti Ukrainos Respublikos Čerkasų srities Mankivskyi rajono teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį, pakeistą Čerkasų apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu ir Ukrainos Aukščiausiojo teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir vykdyti jį Lietuvos Respublikoje.

Nutarties nuorašą išsiųsti A. P. ir prokurorui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Ukrainos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.