- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-1020-479/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- J. L., D. K.
- Atsakovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- D. K., J. L.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Gintautas Daugėla, Darius Krencius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-1020-479/2010
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovės J. L. atstovui advokatui Dariui Krenciui, atsakovui R. L. ir jo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. L. ir trečiajam asmeniui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. L. bei trečiajam asmeniui J. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, bei ieškovės D. K. ir atsakovo R. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-21 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė teismo pakeisti jos ir atsakovo R. L. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir 2003-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo patvirtintas susitarimas dėl dukterų K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo, ir priteisti iš atsakovo R. L. dukterų išlaikymui po 400 Lt iki jų pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas minėtu sprendimu vaikams priteisto išlaikymo po 200 Lt kas mėnesį neteikė. Po santuokos nutraukimo vaikų poreikiai pasikeitė. Mažoji mergaitė J. nutraukiant santuoką turėjo vidutinę negalią, šiuo metu jai nustatyta sunki negalia, ją nuolat reikia vežioti į Kauno klinikas. Vyresniosios dukters poreikiai taip pat padidėjo. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 2 080 Lt, tuo tarpu abiem mergaitėms išlaikyti per mėnesį reikalinga 2 000 Lt suma. Atsakovo teikiamas išlaikymas yra per mažas ir negali minimaliai užtikrinti dukrų poreikių, o atsakovas turi materialines galimybes teikti didesnį išlaikymą, nes turi daug nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, gauna nemažas pajamas, todėl prašė jį padidinti.
Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą ir patikslinusi savo reikalavimus prašė teismo priteisti iš atsakovo R. L. sūnui A. L. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas apie metus laiko neprisideda prie sūnaus išlaikymo, yra pats jos išlaikomas. Ji pati gauna pakankamas pajamas ir vaiko išlaikymui gali skirti apie 1 300 Lt per mėnesį, todėl prašoma priteisti 200 Lt suma jai yra pakankama vaikui išlaikyti. Su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo į teismą kreipėsi ir nori prisiteisti išlaikymą tuo tikslu, kad jai mažiau tektų mokėti atsakovo vaikams iš ankstesnės santuokos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-18 sprendimu abiejų ieškovių ieškinius tenkino – pakeitė 2003-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8776-39/2003 nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iš atsakovo R. L. nepilnametėms dukroms K. L. ir J. L. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2007-10-19 iki jų pilnametystės, pavedant J. L. vaikų išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo R. L. nepilnamečiam sūnui A. L. L. išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2010-01-21 iki sūnaus pilnametystės, pavedant D. K. vaiko išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Iš atsakovo 950 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisė ieškovei J. L., 216 Lt žyminio mokesčio ir 14,70 Lt pašto išlaidų priteisė į valstybės biudžetą.
Šalies argumentai
Ieškovė D. K. apeliaciniu skundu nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovės J. L. ieškinys, ir išlaikymas kiekvienai iš atsakovo dukrų padidintas iki 400 Lt, prašo ją panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismo išvada apie neva jos teiginį, jog jos sūnui pakanka mažesnio išlaikymo nei atsakovo dukroms iš pirmosios santuokos ir ieškinys buvo pareikštas vien formaliais pagrindais, niekuo nepagrįsta. Apeliantė pažymi, kad pagal dabartinę atsakovo finansinę padėtį jis nepajėgus nei išlaikyti save, nei teikti išlaikymą vaikams, pats yra išlaikomas D. K., kuri taip pat padeda išlaikyti dukteris. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas, siekdamas užtikrinti dukterų išlaikymą bei gerą jų buitį, nutraukdamas santuoką su J. L. paliko jai visą vertingiausią turtą – visiškai įrengtą namą bei sutvarkytą žemės sklypą. Padidindamas atsakovo teiktiną išlaikymą dukterims, apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes bei į tai, kad atsakovo materialinė padėtis iš esmės pablogėjo, o J. L. ir mergaičių išliko iš esmės nepakitusi, be to, neatsižvelgta į tai, kad neįgaliai dukrai valstybė moka daugiau nei 1 000 Lt pašalpą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovės J. L. ieškinys, prašo ją panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliantas skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir D. K. bei pažymi, kad teismas sprendime padarė įrodymais nepagrįstas išvadas apie tai, kad atsakovo turimos UAB „Vitrema“ akcijos turi žymią vertę ir ši įmonė yra vertingo turto bendraturtė, kad atsakovo turimas turtas taip pat nuo 2003 metų smarkiai pagerėjo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nutraukdami santuoką su J. L. buvo susitarę, kad palikus jai ir mergaitėms gyvenamąjį namą, pablogėjus situacijai, J. L. jį parduos įsigydama mažesnį namą ar butą, taip užtikrindama geras vaikų gyvenimo sąlygas, tačiau J. L. šio susitarimo nesilaiko ir piktnaudžiauja neįgalios dukters faktu, nors iš esmės visos faktinės aplinkybės nuo santuokos nutraukimo išliko nepakitusios.
Atsiliepime į D. K. ir R. L. apeliacinius skundus ieškovė J. L. su jais nesutinka bei prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės D. K. bei atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nuostatos 2003-12-18 teismo nutarties, kuria šalys nutraukė santuoką ir susitarė dėl išlaikymo vaikams dydžio, negali būti taikomos sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo. Su šia teismo nuostata sutikti negalima. LR CK 3.193 str. nustato, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką, gali susitarti dėl išlaikymo dydžio ir formos. 2003-12-18 nutartimi patvirtintos šalių sutarties 7 punkte yra nurodyta, kad įvertinus dukrų K. L. ir J. L. interesus, sveikatos būklę, ieškovei J. L. atitenka gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypu, automobilis, o atsakovui atitenka 3 ha dydžio žemės sklypas bei įmokos už lengvąjį automobilį. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad gyvenamojo namo bei jo priklausinių rinkos vertė 2007-12-18 sudarė 1 600 000 L (b. l. 69, t. 1). Atsakovas nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytas periodinių išmokų dydis, tai yra po 200 Lt kiekvienam vaikui, yra minimalus ir tik patvirtina, jog šalys susitarė dėl išlaikymo vaikams teikimo atsakovui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Šios aplinkybės patvirtinta, kad atsakovas atsisakė nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius dėl išlaikymo vaikams teikimo turtu, o ieškovė sutiko su tuo, kad toks išlaikymas vaikams yra pakankamas ir neturi būti keičiamas be svarbios priežasties.
Taigi ieškovė nepagrįstai, reikšdama ieškinį, nurodo aplinkybes tik dėl teismo nutartimi iš atsakovo priteistų periodinių įmokų dydžio bei neįvertina iš atsakovo gauto išlaikymo vaikams turtu. Tačiau negalima paneigti ieškovės atsikirtimų, kad ieškovė šiuo metu neturi realių galimybių įgyti papildomų lėšų vaikams išlaikyti parduodama turimą gyvenamąjį namą ir įsigydama mažesnės vertės būstą, nes nekilnojamojo turto kainos yra sumažėjusios, turimas didesnio ploto bei patogesnis būstas labiau atitinka J. L., kuriai nustatyta negalia, interesus.
Teismas, spręsdamas ginčą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgia ir į įstatymo nuostatas, jog išlaikymas gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (LR CPK 3.201 str.). Nors nėra ginčo, kad Julijai Lupeikytei nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, būtina įvertinti, kad neįgalumas vaikui buvo nustatytas ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu. Byloje nepateikta įrodymų, kad dėl neįgalumo laipsnio pasunkėjimo bus nuolat reikalingos didesnės gydymo išlaidos. Dėl vaiko neįgalumo valstybė nuolat moka vaiko priežiūros kompensacijas (b. l. 47, t.1). Nors K. L. ortodontiniam gydymui reikalinga suma sudarė 4 000 Lt, ieškovė neprašė teismo priteisti iš atsakovo dalį turėtų išlaidų, tačiau reiškė ieškinį dėl periodinių išlaidų padidinimo.
Apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad įvertinus vaikų amžiaus pasikeitimą, jų padidėjusius poreikius, teismas turėjo pagrindą padidinti išlaikymo dydį, nes išlaikymas po 200 Lt kiekvienam vaikui negali užtikrinti būtinų vaikams vystytis sąlygų (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tačiau atsakovas bei ieškovė D. K. pagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš atsakovo priteistas išlaikymas turi būti padidintas du kartus, tai yra nuo 200 Lt iki 400 Lt kiekvienam vaikui. Būtina atsižvelgti ir į atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, kurios šiuo metu yra itin nedidelės (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas privalo išlaikyti ir dar du savo vaikus, kurių motina yra ieškovė D. K. Taigi įvertinus atsakovo teikiamo išlaikymo dydį, jo dabartinę turtinę padėtį, galima padaryti išvadą, kad išlaikymas vaikams turi būti padidintas iki 300 Lt kiekvienam vaikui.
Kadangi J. L. ieškinys patenkintas iš dalies, abi šalys turėjo vienodo dydžio atstovavimo išlaidas, atstovavimo išlaidos šalims nepriteisiamos. Iš atsakovo priteistas žyminis mokestis valstybei mažinamas iki 144 Lt, iš ieškovės priteisiama dalis atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą –72 Lt.
Įvertinus šias aplinkybes, teismo sprendimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-21 sprendimo dalį, kuria išlaikymas K. L. bei J. L. padidintas iki 400 Lt kiekvienam vaikui, ir nustatyti, kad išlaikymas padidinamas iki 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. L. priteista 950 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. L.
Iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio valstybei dydį nuo 216 Lt sumažinti iki 144 Lt.
Kitas 2010-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovės J. L. atsakovui R. L. 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.