Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-670-1079/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
e1-670-1079/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11149-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
R. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-670-1079/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11149-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2005 m. kovo 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleistas nuo atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais dėl nuskalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. 2020 m. kovo 16 d. apie 18.00 val., namuose pas K. N., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu smogė seseriai B. K. į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai B. K. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

R. N., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo 16 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Jis gyvena vienas. Apie 18 val. jo dukra I. N. atėjo pas jį į namus ir atnešė jo skutimosi mašinėlę. Jis jos paklausė, kur ji buvo išnešusi jo daiktą. Dukra pasakė, kad teta B. K., kuri yra jo sesuo, paprašė jos, kad ji paimtų jo skutimosi mašinėlę, nes reikėjo nuskusti barzdą neįgaliam jo broliui K. N.. Jis supyko ant sesers, kad ši neatsiklaususi naudojosi jo daiktu ir nuėjo pas brolį į butą. Brolio bute buvo sesuo B. K., neįgalus brolis, jo buvusi žmona K. N. ir I. N.. „Iškoliojęs“ seserį necenzūriniais žodžiais, pasakė jai, kad turės dabar jam nupirkti naują skutimosi mašinėlę, ir sudavė jai delnu per veidą. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė seseriai fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi. Smurtą prieš seserį naudojo pirmą kartą, daugiau niekada tai nepasikartos, labai gailisi, sesers atsiprašys (b. l. 60).

B. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2020 m. kovo 16 d. apie 17.30 val. kartu su dukra G. K., K. N., ir jos dukra I. N., atvažiavo į svečius pas savo neįgalų brolį K. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jos brolis yra neįgalus ir gyvena vienas, ne visada gali savimi pasirūpinti, todėl jos jam atvežė barzdos skutimosi mašinėlę, kad jis apsiskustų barzdą. Mašinėlę I. N. paėmė iš savo tėvo, tai yra iš kito jos brolio, K. N. buvusio vyro R. N.. Joms būnant pas K., atėjo R., vizualiai matėsi, kad jis yra neblaivus, pradėjo priekaištauti, kodėl paėmė jo skutimosi mašinėlę, „iškoliojo“ jas necenzūriniais žodžiais ir daugiau nieko nesakęs vieną kartą ranka jai sudavė į kairį žandą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Viskas įvyko K. miegamajame, konfliktą girdėjo ir matė visi tuo metu buvę kambaryje: K. N., I. N., G. K., brolis K. N.. Po konflikto brolis R. keikdamasis iš buto išėjo. Praėjus dešimčiai minučių, R. grįžo pas jas ir vėl „koliojo“ necenzūriniais žodžiais, tačiau pasakius, kad iškvies policiją, pasišalino (b. l. 11-17).

Motyvuojamoji dalis

R. N. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. kovo 16 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog B. K. policijai nurodė, kad 2020 m. kovo 16 d. apie 18.00 val., jai būnant (duomenys neskelbtini), jos brolis R. N. žodinio konflikto metu vieną kartą sudavė jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 10-17);

Fotolentele Nr. 1, kurioje užfiksuotas daugiabučio gyvenamojo namo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo smurtaujama B. K. atžvilgiu, vaizdas (b. l. 20-23);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. kovo 16 d. 18.41 val. nukentėjusioji B. K. buvo blaivi (b. l. 24-27);

2020 m. kovo 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Andriaus Juodpalio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodytos pareigūnų, nuvykusių į įvykio vietą nustatytos aplinkybės, kad neblaivus R. N. trenkė į veidą blaiviai seseriai B. K., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 28).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. N. žodinio konflikto metu 2020 m. kovo 16 d. tyčia delnu smogė seseriai B. K. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo R. N. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. kovo 18 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 72-74, 76).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo neblaivumas nustatytas nebuvo.

R. N. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 45-48), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 49-50), SODRA duomenimis nedirba (b. l. 52-53), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 51). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad asmuo neteistas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei reikalauja prokuroras, t. y. tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto sankcijos minimumo ir vidurkio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. N. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 17 d. 20.20 val. iki 2020 m. kovo 18 d. 10.11 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad R. N. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. N. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš jo gyvenamosios vietos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam R. N. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 17 d. 20.20 val. iki 2020 m. kovo 18 d. 10.11 val., ir laikyti, kad R. N. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. N. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš jo gyvenamosios vietos.

Išaiškinti R. N., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti R. N., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti R. N., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

R. N. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė